Naujieji bankai Lietuvoje: rizika išlieka
Lie­tu­vos ban­kas, su­teik­da­mas ban­kų li­cen­ci­jas už­sie­nio įmo­nėms, eko­no­mis­tų ver­ti­ni­mu, mū­sų vals­ty­bei ant pe­čių už­krau­na per di­de­lę fi­nan­si­nę ri­zi­ką. Mat ban­ko li­cen­ci­ją tu­rin­čios įmo­nės ban­kro­to at­ve­ju vi­siems jos in­dė­li­nin­kams, taip pat ir už­sie­nie­čiams, in­dė­lių drau­di­mą tu­ri už­ti­krin­ti li­cen­ci­ją iš­da­vu­si ša­lis. Ne­ri­mau­ja­ma, kad In­dė­lių drau­di­mo fon­de pri­rei­kus ga­li pri­trūk­ti lė­šų, mat jis jau ne­įs­ten­gė pats su­mo­kė­ti drau­di­mo iš­mo­kų „Sno­ro“ ir Ūkio ban­kų in­dė­li­nin­kams – te­ko sko­lin­tis vals­ty­bės lė­šų.

Lietuvos banko vadovai džiūgauja, kad šalies bankininkystės sektoriuje pasirodė naujų dalyvių, kurie „sudrums senbuviams patogią ramybę rinkoje“. Praėjusių metų pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) išdavė pirmąsias Lietuvoje tris specializuoto banko licencijas, vienas jų – „Mano bankas“ – jau veikia. Dabar banko arba specializuoto banko licencijas Lietuvoje jau turi 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai. Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 5 paraiškas: iš jų viena – dėl banko, kitos – dėl specializuoto banko licencijų išdavimo.

Aurelija Mažintienė: „Gavę veiklos Lietuvoje licenciją bankai kreipiasi su prašymu prisijungti prie indėlių draudimo sistemos ir į Indėlių draudimo fondą turi sumokėti avansinę draudimo įmoką – 2 tūkst. eurų“.

Dviem didelėms užsienio bendrovėms – tarptautinės įmonių grupės „Akce“ įmonei „European Merchant“ ir tarptautinės finansinių technologijų grupės „Revolut“ įmonei „Revolut Technologies“ – Lietuvos bankas suteikė banko licencijas, kurios šių užsienio bendrovių indėlininkams suteikia teisę į mūsų valstybės garantuojamą indėlių draudimą iki 100 tūkst. eurų.

Vien bankas „Revolut“, kaip pabrėžė „The Guardian“, turi 3 mln. klientų – tai gerokai daugiau, nei Lietuvoje yra gyventojų.

Ar tai pakeliama rizika indėlių draudimą administruojančiai valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“?

Jos finansiniais pajėgumais abejojama dėl to, kad po „Snoro“ ir Ūkio bankų griūties jai teko iš valstybės skolintis šimtus milijonų eurų, nes Indėlių draudimo fonde surinktų įmokų nepakako indėlininkų kompensacijoms sumokėti. Be to, fondui jau teko padengti daugiau kaip 10 žlugusių kredito unijų indėlininkų draudimo žalas, o vien už 2016–2018 metus jiems turėjo būti išmokėta per 77 mln. eurų kompensacijų.

Kalbas apie bankų licencijas užsienio įmonėms suteikusios Lietuvos prisiimtą riziką kursto užsienio žiniasklaidos kritika Lietuvai ir primintas skandalingai pagarsėjęs Islandijos banko „Landsbanki“ internetinis projektas „Icesave“, jo baigtis buvo liūdna: 300 tūkst. Jungtinės Karalystės klientų prarado indėlių, kurių vertė siekė beveik 4 mlrd. svarų. Mat maža šalis užsimojo garantuoti už visus „Landsbanki“ nusėdusius indėlius, kurie plaukė iš visos Europos.

Devynios valstybės institucijos pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija valdant rizikas finansinių inovacijų ir finansinių technologijų srityje.BNS nuotrauka

Europoje skambant milžiniškam pinigų plovimo per bankus skandalui, tiek Finansų ministerija, tiek Vį „Indėlių ir investicijų draudimas“ teigia, kad šiandien situacija esą kitokia – bankai priversti didinti įstatinį kapitalą, o jų priežiūros mechanizmai neva gerokai sugriežtinti.

Fondas skola grąžino

Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ tikino, kad fondas būtų pajėgus mokėti draudimo kompensacijas naujų į Lietuvą priviliotų milžiniškų bankų indėlininkams, jeigu prireiktų.

VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorė Aurelija Mažintienė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad po „Snoro“ bankroto šiai įmonei 2011 metais buvo suteikta 886 mln. eurų valstybės lėšų paskola be palūkanų ir ši paskola buvo grąžinta 2015 metais.

Po banko „Snoras“ draudžiamojo įvykio dienos jau yra praėję 5 metai, taigi terminas, per kurį indėlininkai turi teisę į draudimo išmoką, jau yra pasibaigęs ir indėlių draudimo įmonė jau įvykdžiusi visus įsipareigojimus, susijusius su šiais indėlininkais.

Po Ūkio banko bankroto Indėlių draudimo fondą valdančiai įmonei valstybė vėl paskolino mokesčių mokėtojų lėšų – 2013 metais jai suteikta 231 mln. eurų paskola su 2,801 proc. metine palūkanų norma. Ši paskola grąžinta 2017 metais.

Ūkio banko žlugimo atveju, kaip teigė A. Mažintienė, draudimo įmonė neturėjo mokėti draudimo išmokų tiesiogiai indėlininkams, nes buvo pritaikytas kitoks nei „Snoro“ atveju draudžiamojo įvykio modelis – draudimo įmonė dalyvavo finansuojant banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimą. Bankas buvo padalytas į „blogąjį“ ir „gerąjį“. Pastarajame esantys indėlininkai ir toliau galėjo laikyti savo lėšas arba jas atsiimti. Draudimo įmonė padengė skirtumą tarp banko turto ir įsipareigojimų.

Pašnekovė pabrėžė, kad abiem atvejais paskolos valstybei buvo grąžintos anksčiau, nei įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo įsipareigojusi jas grąžinti pagal paskolų sutartis. Šiandien Indėlių draudimo fondą valdanti įmonė, anot jos, jokių skolinių įsipareigojimų neturi.

Šiuo metu atsiimti indėlių lėšas gali 9-ių kredito unijų indėlininkai – jie dar neatsiėmę draudimo išmokų už 2,59 mln. eurų.

Aurelija Mažintienė: "Gavę veiklos Lietuvoje licenciją bankai kreipiasi su prašymu prisijungti prie indėlių draudimo sistemos ir į Indėlių draudimo fondą turi sumokėti avansinę draudimo įmoką - 2 tūkst. eurų". / BNS nuotrauka

Tiki, kad fondas – tvarus

Anot A. Mažintienės, įmonės finansinė padėtis šiuo metu yra gana tvari. Pašnekovė neįžvelgė kylančios rizikos dėl šalyje atsiradusių naujų bankų, turinčių daug indėlininkų.

Kaip pabrėžė A. Mažintienė, įvertinus tai, kad nuo Indėlių draudimo fondo gyvavimo pradžios, 1996 metų, išmokėta 1,7 mlrd. eurų 17-os bankrutavusių kredito įstaigų indėlininkams, kurių skaičius viršija 407 tūkstančius, o šiuo metu draudimo įmonė jokių skolinių įsipareigojimų neturi ir yra sukaupusi kapitalo, esą galima sakyti, jog draudimo įmonė veikia gana tvirtai ir stipriai.

„Naujausia mintis, kurią dar turime gerai išanalizuoti ir įvertinti, yra galimybė draudžiamąjį įvykį schematizuoti taip, kad bankrutuojanti kredito įstaiga pirmiausia pati būtų atsakinga už lėšų indėlininkams grąžinimą – tai yra pirmiausia būtų panaudotas dar likęs bankrutavusioje kredito įstaigoje likvidus turtas įsipareigojimams indėlininkams padengti ir tik tuomet, jeigu pritrūktų lėšų, „įsijungtų“ Indėlių draudimo fondas. Jeigu po išsamių analizių ir vertinimų paaiškėtų, kad nėra jokių kliūčių tokio modelio adaptavimui Lietuvoje, tokia indėlių draudimo schema padidintų ne tik Indėlių draudimo fondo likvidumą, bet ir bankroto proceso administravimo efektyvumą“, – kalbėjo A. Mažintienė.

Jos teigimu, Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai turės sudaryti 0,8 proc. pagrindinių apdraustų indėlių, t. y. visų tinkamų drausti indėlių visose kredito įstaigose iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui. Draudimo įmonės šiuo metu turimi finansiniai ištekliai sudaro 0,54 proc. tikslinio lygio.

Pašnekovės pateiktais duomenimis, 2019 metų vasario 28 dieną Indėlių draudimo fondo finansiniai ištekliai sudarė 63,88 mln. eurų. Bendra pagrindinių apdraustų indėlių suma tuo metu buvo 11,83 mlrd. eurų.

Naujokai dalyvauja draudimo sistemoje

Finansų ministerijos teigimu, jei prireiktų, gali būti svarstomas indėlių draudimo įmokos padidinimas bankams.

Tiek Lietuvos bankas, tiek „Indėlių ir investicijų draudimas“ pabrėžė, kad nauji specializuoti bankai, gavę licencijas veikti Lietuvoje, kaip ir kiti čia veikiantys bankai, turi mokėti įmokas į Lietuvos indėlių draudimo fondą už savo turimus indėlius.

A. Mažintienė nurodė, kad gavę veiklos licenciją bankai kreipiasi su prašymu prisijungti prie indėlių draudimo sistemos ir į Indėlių draudimo fondą turi sumokėti avansinę draudimo įmoką, kuri siekia 2 tūkst. eurų.

Licencijas gavę specializuoti bankai „European Merchant“ ir „Revolut Technologies“ jau yra pateikę minėtus prašymus, o vienas jų jau yra sumokėjęs avansinę draudimo įmoką.

Indėlių draudimo sistemos dalyviai į Indėlių draudimo fondą privalo mokėti periodines ir specialiąsias indėlių draudimo įmokas. Jos į Indėlių draudimo fondą skaičiuojamos ir mokamos nuo indėlininkų pagrindinių apdraustųjų indėlių, laikomų pas indėlių draudimo sistemos dalyvį, sumos. Apskaičiuojant draudimo įmokos sumą taip pat atsižvelgiama į konkretaus indėlių draudimo sistemos dalyvio veiklos rizikingumą, kurį nustato priežiūros institucija – Lietuvos bankas.

Lietuvos banko teigimu, nerezidentų indėliai sudaro santykinai nedidelę Lietuvos bankų klientų indėlių dalį, o pastaruoju metu ši dalis dar sumažėjo. 2019 metų pradžioje nerezidentų indėlių dalis bankuose sudarė 2,9 proc., o prieš metus – 4 procentus. Per metus labiausiai sumažėjo indėliai iš ne euro zonos šalių.

Eilėje – dar penki užsienio bankai

Lietuvos bankas kritikuojamas ir dėl to, kad prisidengia tariam fintech plėtra, nors teikti šias paslaugas Lietuvoje šios dvi minėtos bendrovės turėjo galimybę ir su savo turimomis licencijomis, išduotomis Londone, o ne Lietuvoje. Tuomet Lietuva nebūtų įpareigota garantuoti dėl jų indėlių draudimo.

Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius, paaiškino, kad bendrovėms „European Merchant“ ir „Revolut Technologies“ išduotos specializuoto banko licencijos leidžia klientams teikti visas pagrindines paslaugas kaip ir bet kuriam bankui, išskyrus investicines paslaugas. Tačiau ar įmonės žada teikti paslaugas, kurias teikti leidžia gauta licencija, – priimti iš gyventojų indėlius, skolinti lėšas, teikti mokėjimo paslaugas – neanalizuojama.

Išduotos specializuoto banko licencijos leidžia klientams teikti visas pagrindines banko paslaugas, išskyrus investicines paslaugas, tačiau ar įmonės žada priimti iš gyventojų indėlius, skolinti, teikti mokėjimo paslaugas – Lietuvos bankas neanalizuoja.

„Tokią verslo formą, įvertinę savo galimybes ir rinkos padėtį, pasirinko bankų steigėjai ir pateikė Lietuvos bankui prašymus išduoti bankų licencijas. Sprendimus dėl jų priėmė Europos Centrinis Bankas Lietuvos banko teikimu. Iki šiol nė viena šių įmonių neturėjo banko licencijos, tad negalėjo savo klientams teikti visų paslaugų, kurias teikti leidžia banko licencija. Apie numatomą veiklą išsamesnės informacijos siūlome kreiptis į minėtas bendroves“, – teigė Lietuvos banko atstovas.

Šiuo metu, kaip nurodė V. Valvonis, Lietuvos bankas ir Europos Centrinis Bankas nagrinėja dar penkių bendrovių prašymus išduoti specializuotų bankų veiklos licencijas. Jų dydžio, registracijos šalies ir indėlių portfelio, kurį bendrovės atsineštų į Lietuvą, pašnekovas nedetalizavo – esą apie tai centrinis bankas paskelbs tuomet, kai bus priimti sprendimai.

Buvusi Europos Parlamento narė ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, dabar dirbanti įvairiose Europos Sąjungos institucijose, dienraščiui „Lietuvos žinios“ anksčiau tvirtino, kad, jos požiūriu, bankų licencijų suteikimas didelėms užsienio bendrovėms yra neatsakingas Lietuvos banko žingsnis.

„Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į FNTT ir VSD, o vėliau viešai teigė, kad „gauta Valstybės saugumo departamento išvada dėl finansinių technologijų įmonės „Revolut“ veiklos nepakeitė jo pozicijos – susirūpinimas išlieka“.