Maisto kainų augimą skatina ir PVM
Šių me­tų pra­džio­je Vy­riau­sy­bė džiū­ga­vo Lie­tu­vo­je pri­stab­džiu­si mais­to kai­nų au­gą, esą pro­duk­tų kai­nos sta­bi­li­za­vo­si ir jų ki­li­mas bu­vo lė­čiau­sias tarp kai­my­ni­nių ša­lių. Vis dėl­to pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­tį kai ku­rių po­pu­lia­riau­sių mais­to pro­duk­tų kai­no­mis pri­si­vi­jo­me ir jau ap­len­kė­me kai­my­nus.

„Lietuvos žinios“ pagal Žemės ūkio ministerijos inicijuoto svetainės produktukainos.lt duomenis palygino, kaip maisto produktų kainos kito per metus, nuo 2018 metų sausio 1 dienos, ir kaip – nuo šių metų pradžios iki kovo 31 dienos. Kai kurie maisto produktai pirmąjį šių metų ketvirtį brango labiau negu per visus praėjusius metus, o kaimynai prieš mėnesį pranešė apie žemės ūkio produktų kainų stabilizavimąsi po nedidelio augimo praėjusiais metais.

Lietuvoje pernai labiausiai brango kiaušiniai, duona ir daržovės, o pirmąjį ketvirtį dar gerokai pakilo daržovių, sviesto ir vištienos kaina, tačiau atpigo jūrinė lydeka, juoda duona ir kiaušiniai.

Latvijoje daržovės pigesnės

Latvijoje, kurioje nuo 2018 metų ryžtasi iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį vietos daržovėms ir vaisiams, praėjusių metų pabaigoje daržovės dar buvo keliais centais brangesnės negu Lietuvoje, tačiau šių metų kovo pabaigoje lietuviškos daržovės kainomis jau gerokai aplenkė latviškas.

Lietuva liko tarp keturių ES valstybių, kuriose maisto produktams netaikomas lengvatinis PVM tarifas, šalia Bulgarijos, Danijos ir Estijos. Bulgarijoje ir Estijoje standartinis PVM tarifas yra 20 proc., Danijoje – 25 proc., o Lietuvoje – 21 procentas.

Latvijos žemės ūkio ministras Kasparas Gerhardas neseniai pareiškė, kad lengvatinis PVM tarifas bus nustatytas dar kelioms šviežio maisto produktų grupėms – mėsai, žuvims, kiaušiniams ir pienui. Kaip parodė Latvijos ūkininkų apklausa, praėjusiais metais „geriausias dalykas jų veikloje“ buvo dėl potvynių patirtos žalos atlyginimas. Antrąją „gerą“ vietą ūkininkai skyrė PVM sumažinimui vaisiams ir daržovėms.

Latvijoje manyta, kad pritaikius lengvatinį PVM, vaisių ir daržovių mažmeninės kainos sumažės 1,9–3,5 proc., bet realiai jos sumažėjo 1–2 procentais. Be to, prognozuota, jog dėl PVM lengvatos valstybės biudžeto pajamos sumažės apie 10 mln. eurų, o iš tiesų sumažėjo tik 3,8 mln. eurų.

Tačiau per metus Latvijos vaisių ir daržovių sektoriuje užsiregistravo 12 naujų PVM mokėtojų, dar 9 mokėtojai atsirado vaisių ir daržovių perdirbimo pramonėje. Žemės ūkio rinkos tyrimų centro vadovė Inguna Gulbė pranešime spaudai teigė, jog vaisių ir daržovių kainos nesumažėjo labiau dėl to, kad daržovių ir vaisių pramonėje praėjusiais metais beveik dešimtadaliu padidėjo darbo užmokestis. Be to, praėjusiais metais dėl sausros Latvijoje žemės ūkis nukentėjo dar labiau negu Lietuvoje.

Latvijos centrinė statistikos valdyba šiemet balandžio 2 dieną pranešė, kad žemės ūkio produktų kainų lygis pernai, palyginti su 2017 metais, pakilo 6 procentais.

Lietuvos žemės ūkio ministerija šių metų pradžioje paskelbė, kad maisto produktų kainos šalyje per ankstesnius metus pakilo 0,02 procento.

Dabartinis maisto produktų kainų lygis turėtų išsilaikyti, nes nėra kokių nors priežasčių joms keistis.

Pasinaudotų prekybininkai

Lietuvos politikai keletą kartų yra siūlę bent kelių grupių maisto produktams taikyti lengvatinį 5 proc. PVM, toks jau seniai yra nustatytas Lenkijoje, o dabar – jau ir Latvijoje. Tačiau pasiūlymai atmesti argumentuojant, neva lengvatinis PVM nieko neduos gyventojams, o 16 proc. mokesčio skirtumą priglaus prekybininkai, todėl maisto produktų kainos nesumažės.

Lietuvos Vyriausybė renkasi kitus maisto produktų kainų lygio mažinimo būdus – įvedama vadinamoji vaučerių sistema ir vykdoma vidutinių kainų stebėsena, kuri atsispindi interneto tinklapyje prekiukainos.lt.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys vasario pabaigoje žiniasklaidai teigė, kad Lenkijos pavyzdys rodo, jog esant didelei konkurencijai „galima sudaryti prielaidas reikšmingai mažesniam už ES vidurkį maisto kainų lygiui“. Tačiau ministras nepaminėjo, kad prekybininkų konkurencija Lietuvoje neką mažesnė negu Lenkijoje, tačiau maisto produktams ir kai kurioms kitoms plataus vartojimo prekėms nustatytas PVM Lenkijoje yra keturiskart mažesnis negu Lietuvoje.

PVM yra pagrindinis prekyboje vartotojams taikomas mokestis, kuris apskaičiuojamas nuo galutinės prekės kainos, susumavus visas jos struktūrines dalis – savikainą ir prekybininkų taikomą antkainį. Šis, kaip yra nustatę rinkos ekspertai, Lietuvoje neretai sudaro apie 40 procentų.

Mėsa brangs, laukiama derliaus

Lietuvoje pirmąjį ketvirtį maisto produktai brango, o Latvijoje artimiausiu metu prognozuojamos stabilios žemės ūkio produktų kainos, bet vaisiai ir daržovės, anot rinkos ekspertų, gali brangti, jeigu baigsis pernykščio derliaus atsargos. Kainos, anot jų, tikrai trumpai pakils, prasidėjus naujam derliui. „Apskritai dabartinis maisto produktų kainų lygis turėtų išsilaikyti, nes nėra kokių nors priežasčių joms keistis“, – Latvijos žiniasklaidai komentavo I. Gulbė.

Pasak jos, pieno produktų kainos yra linkusios mažėti dėl pieno supirkimo kainų stabilumo. Sunkiau prognozuoti mėsos kainas, nes jos priklauso nuo padėties globalioje rinkoje. Pavyzdžiui, kiaulienos kainas veikia afrikinis kiaulių maras. Be to, daugiau kiaulienos pradeda vartoti Kinija ir formuojasi šios mėsos deficitas, o pagrindinė kiaulienos tiekėja Kinijai yra Europa. Apskritai mėsa neturėtų pigti ir dėl ganėtinai brangių pašarų.

Lietuva savo poreikiams patenkinti turi importuoti apie 60 proc. suvartojamos kiaulienos, todėl yra tiesiogiai priklausoma nuo kainų užsienio rinkose ir, norėdama išvengti deficito, turi reaguoti į augančias kainas. Brangstant šviežiai kiaulienai, yra neišvengiamas ir jos gaminių (dešrų, dešrelių ir kitų) kainų augimas. Pasak Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, tai ne optimistinė prognozė, ypač žvelgiant į ankstesnių metų skaičius – realu, kad gali būti pasiektas 2017 metų kiaulienos kainų lygis, kuris yra 30–40 proc. aukštesnis nei buvęs prieš kelias savaites. O gamybos įmonėms jau dabar formuojasi didžiuliai tiesioginiai nuostoliai dėl ilgalaikių įsipareigojimų prekybos centrams. Kadangi konkursai vyksta 4–8 savaitėms, keisti kainų nėra galimybės, tačiau negalima ir pirkti žaliavos, kuri yra gerokai brangesnė už produkcijos pardavimo kainą.

Kai kurių maisto produktų mažmeninės kainų pokyčiai (proc.)

ProduktasNuo metų pradžios, proc.Per metus*
Sviestas4,31
Jautienos kumpis0,50
Kiaulienos kumpis–0,6–1,8
Jūrinė lydeka–5,2–2,9
Juoda duona–5,49,1
Vištos ketvirtis1,041,1
10 kiaušinių–1027,82
Pienas3,8–7
Varškė0,2–1,7
Bulvės36,144
Morkos11,1125
Kopūstai64,778,9
Svogūnai36,171,4

* 2019–01 palyginta su 2018–01

Šaltinis: produktukainos.lt

Kai kurių maisto produktų mažmeninės kainos (eurais) Baltijos valstybėse

ProduktasLietuvaLatvijaEstija
Varškė, 1 kg3,63,43,3
Pienas, 1 l0,70,880,79
Kiauliena, 1 kg4–5,53,2–44,77
Vištos krūtinėlė, 1 kg4,54,55,4
Pomidorai, 1 kg11,32,25
Agurkai, 1 kg21,11,8
Lašišos pjausnys, 1 kg161317
Kiaušiniai, 10 vnt.1,531,351,39
Sviestas, 1 kg10,6398
Bulvės, 1 kg0,490,390,48
Kopūstai, 1 kg0,560,45–0,500,45–0,7
Svogūnai, 1 kg0,490,450,7

Šaltinis: hikersbay.com