Kraną statyboms galima užsisakyti keliais mygtukų paspaudimais
Lie­tu­vo­je spar­čiai au­ga bei po­pu­lia­rė­ja da­li­ji­mo­si eko­no­mi­ka ir gau­sė­ja da­li­ji­mo­si plat­for­mų. Jų pra­di­nin­kai siū­lė sa­vo pa­slau­gas nuo­mo­jant būs­tą, au­to­mo­bi­lius, dvi­ra­čius, sko­li­nant pi­ni­gus, ve­žio­jant žmo­nes, tar­pi­nin­kau­jant dė­vė­tų dra­bu­žių vers­le. Da­li­ji­mo­si plat­for­mų kas­met vis dau­gė­ja ir jos žen­gia į vis įvai­res­nius sek­to­rius.

„Vikipedija“, kuri taip pat yra dalijimosi platforma, pateikia tokį apibrėžimą: „Dalijimosi ekonomika (bendro vartojimo ekonomika; angl. sharing economy) – pasitelkus informacines technologijas (IT) sukurta rinka, kurioje tarp žmonių vyksta daiktų prekyba, nuoma, paslaugų ir prekių dalijimasis.“

VšĮ „Versli Lietuva“ Verslo departamento direktorius Gytis Morkūnas patikslino: mūsų šalyje galima pastebėti keletą dalijimosi ekonomikos atmainų. „Dalis platformų atspindi tikrąją dalijimosi ekonomikos sampratą, kai žmonės panaudoja turtą ar kitus išteklius, kurie iki tol nebuvo „įdarbinti“, ir gauna naudą. Tai tarpusavio skolinimo platforma „Savy.lt“, pavėžėjimo paslaugas teikiančios „Uber“ ar „Taxify“ (dabar „Bolt“ – red.), trumpalaike būsto nuoma užsiimanti „AirBNB“. Tačiau atsiranda ir tarpinių modelių tarp dalijimosi ekonomikos ir tradicinio verslo. Pavyzdžiui, „CityBee“, nuomojanti automobilius. Iš tikrųjų tai yra turto nuoma, pateikta naujai“, – sakė G. Morkūnas.

Kurioje srityje Lietuvoje labiausiai trūksta dalijimosi platformų, anot G. Morkūno, labai sunku įvardyti, kol jų nėra. „Henris Fordas yra pasakęs: „Jei aš būčiau paklausęs žmonių, ko jie nori, greičiausiai būčiau išgirdęs atsakymą: greitesnio arklio.“ Nauji verslo modeliai tuo ir įdomūs, kad jie patys savaime atsiradę sukuria paklausą. Žinoma, niekas nedraudžia žvalgytis į kitas šalis, stebėti, kokios ten tendencijos, kokios konkrečios idėjos ten jau yra pasitvirtinusios. Lietuviai tai mėgsta ir moka daryti“, – kalbėjo pašnekovas.

Gytis Morkūnas patikslino: mūsų šalyje galima pastebėti keletą dalijimosi ekonomikos atmainų. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Ypatingų stabdžių spartesniam dalijimosi platformų atsiradimui ir plėtrai G. Morkūnas teigė nematąs: „Žinoma, žmonėms reikia laiko, kad jie susipažintų su naujove, išbandytų ją, pasitikėtų ir prie jos priprastų. Su tuo susiduria kiekviena inovacija. Jas išbando patys drąsiausi, o tada įsitraukia ir kiti.“

Pašnekovas neslėpė, kad esama tam tikros priešpriešos tarp tradicinio verslo ir dalijimosi ekonomikos.

„Turime pavyzdžių ir Lietuvoje, kai „Uber“ atėjimui į Vilnių priešinosi taksi paslaugas teikiančios bendrovės, rengė įvairias akcijas. Panaši situacija buvo ir dėl „AirBNB“ modelio – tradicinių viešbučių savininkai įžvelgė grėsmę ir konkurenciją. Todėl labai svarbu, kad valstybė sudarytų vienodas konkurencines sąlygas abiem žaidėjams neapribodama naujovių, nes kartais nauji rinkos žaidėjai naudojasi mokestinėmis galimybėmis, kurios anksčiau buvo sugalvotos visiškai kitiems tikslams“, – sakė G. Morkūnas.

Labai svarbu, kad valstybė sudarytų vienodas konkurencines sąlygas abiem žaidėjams neapribodama naujovių, nes kartais nauji rinkos žaidėjai naudojasi mokestinėmis galimybėmis, kurios anksčiau buvo sugalvotos visiškai kitiems tikslams.

Ne tik įmonėms

Palyginti negausią dalijimosi platformų Lietuvoje pasiūlą netrukus turėtų papildyti dar kelios – žemės ūkio ir statybų sektoriuose.

„Clusco“ padės klientams lengvai surasti reikiamą statybinę techniką, o valdytojams – lengvai ją išnuomoti. Parsisiuntus „Clusco IOS“ ar „Android“ versiją, su technikos parku jau dabar galima susipažinti išmaniajame telefone arba kompiuteryje. Programa apskaičiuos preliminarią užsakymo vertę, suformuos atliktų darbų aktą, patvirtins užsakymo susitarimą bei taisykles, ir bus aišku, kiek tai kainuos.

Statybinės technikos dalijimosi platformos bendraturtis, įmonės „Clusco“ direktorius Aivaras Kazilas sakė, kad tokio verslo idėja jo partneriui Mantui Raišiui kilo prieš 10 metų. „Tačiau trūko įrankių ir būdų, kaip ją įgyvendinti: nebuvo išmaniųjų telefonų. Esu IT specialistas, todėl Manto idėją šiek tiek patobulinau ir įgyvendinau. Kartu pavyko suburti IT ir statybininkų komandą“, – pasakojo A. Kazilas.

„Clusco“ planuoja, kad 80 proc. platformos klientų bus įmonės, o 20 proc. – fiziniai asmenys. „Bendravimas su juridiniais asmenimis efektyvesnis, kai susitinki tiesiogiai, supažindini su sistema, todėl turime ir biurą, čia rengiame pristatymus, susitinkame su nuotoliniu būdu dirbančiais agentais“, – įsitikinęs įmonės vadovas. Šiuo metu „Clusco“ turi tris agentus, tačiau artimiausias siekis – pritraukti dar 10–12 ir turėti atstovus kiekviename didesniame šalies mieste.

Naujoji statybinės technikos dalijimosi platforma jau gali klientams pasiūlyti 360 vienetų įvairios technikos: kranų, buldozerių, krautuvų bei statybvietės aprūpinimo įrangos. „Stambiosios technikos turime 100 vienetų, būtent į ją ir norime koncentruotis, nes įrankiai, užsakant nuotoliniu būdu, yra rizikingesnė veikla. Tiesa, esu girdėjęs, kad „nuomininkas“ pasiėmė net stambiąją techniką ir dingo. Nuo tokių atvejų nei platformos, nei tiesioginis bendravimas, nei įprasta nuomos sutartis negelbsti. Šios problemos mes neišspręsime, sukčių pasitaiko visur, galime tik stengtis pagerinti statybinės technikos nuomos rinkos kokybę. Mes turime reitingus ir blogai besielgiantis asmuo pirmiausia bus blogai reitinguotas arba net išmestas iš sistemos“, – kalbėjo pašnekovas.

Kol kas „Clusco“ dar neturėjo realių nuomininkų, tačiau jos bendraturčiai yra įsitikinę, kad veikla bus pradėta po konferencijos „Gervė 2019“, skirtos statybų srityje dirbančių įmonių vadovams ir atstovams.

„Clusco“ direktorius Aivaras Kazilas (antras iš kairės) ir įmonės bendraturtis Mantas Raišys (antras iš dešinės), naują statybinės technikos dalijimosi platformą kartu su kūrėjų komanda pernai pristatė „TechCrunch“ renginyje Tel Avive (Izraelis) / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nusitaikė ir į žemės ūkį

Tradicinėje parodoje „Ką pasėsi ... 2019“ mokslininkai ir verslininkai kvietė susipažinti su dviem naujomis dalijimosi platformomis žemdirbiams. Sostinės įmonė „Nextrade“ pristatė žemės ūkio produkcijos ir žaliavų pirkimo-pardavimo platformą „Agroclear“. Pasitelkę ją ūkininkai ir kiti ūkio subjektai internetu gali pirkti žaliavas (pvz., trąšas, herbicidus ir kt.), parduoti savo produkciją (pvz., grūdus). Ateityje ši platforma leis tvarkyti apskaitos, logistikos, finansavimo ir kitas ūkio valdymo sritis.

Vilniaus rajone registruota „Corner Case Technologies“ pateikė žemės ūkio paslaugų ir žemės ūkio technikos nuomos, panaudos ir/arba dalijimosi platformos viziją. Pasak bendrovės direktoriaus Mindaugo Greičiaus, ši bendradarbiavimo ir dalijimosi platforma suteiktų ūkininkams galimybę pasinaudoti savo turimais ištekliais, gauti papildomų pajamų bei kooperuotis su kitais žemės ūkio sektoriuje dirbančiais asmenimis. Be to, ši programa leistų atlikti greitus ir efektyvius užsakymus, planuoti atliekamus darbus atsižvelgiant į įrangos užimtumo grafiką, pirkti žaliavas ar parduoti žemės ūkyje užaugintus produktus bei atlikti kitas funkcijas.

Šiai platformai sukurti ir įgyvendinti „Corner Case Technologies“ užsitikrino Europos Sąjungos paramą. Projektui, kurio vertė 1,3 mln. eurų, skirta kiek daugiau kaip 1 mln. eurų.