Kodėl trečdalis tūkstantmečio kartos vienoje vietoje neišdirba nė 90 dienų
Net treč­da­lis tūks­tant­me­čio vai­kų kar­tos at­sto­vų vie­no­je dar­bo vie­to­je ne­išt­ve­ria nė 90 die­nų ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio. To­kia di­de­lė va­di­na­mo­sios Y kar­tos ro­ta­ci­ja vers­lui le­mia mi­li­jar­di­nius nuo­sto­lius. Vie­ni jau­ni žmo­nės jau­čia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą dėl so­cia­li­nių tink­lų ke­lia­mo „kai­my­no žo­lė ža­les­nė“ efek­to, ki­ti ne­ten­ka dar­bo dėl tin­gu­mo, pra­vaikš­tų ir aps­kri­tai pra­sto el­ge­sio.

Žmogiškųjų išteklių ekspertas Gregas Weissas teigia, jog trečdalis tūkstantmečio vaikų nesugeba išdirbti viso trijų mėnesių bandomojo laikotarpio. Jo tikslas – padėti verslininkams sėkmingai įdarbinti naujus darbuotojus. Nors turi ilgametę patirtį, G. Weissas, dirbdamas su Y kartos atstovais, patiria aibę problemų.

Australijos dienraščiui „The Daily Mail Australia“ jis atskleidė, kad tūkstantmečio vaikai nuolat demonstruoja prastus darbo rezultatus, vėluoja arba visai nepasirodo darbe ir dažnai keičia darbovietę. Kaip pagrindinę to priežastį jis išskyrė socialinių tinklų keliamą pavydą.

G. Weissas, kompanijos „CareerSupport365“ įkūrėjas ir direktorius, mano, kad Y karta praranda darbus dėl „asmeninių tikslų“ siekio ar „natūralių klaidų“. Esą „daugelis bandomojo laikotarpio nesėkmių nutinka dėl jų (tūkstantmečio vaikų) įsipareigojimų trūkumo ir įpročių“.

„62 proc. nepavykusių atvejų lemia prasti rezultatai, 50 proc. – neatvykimas į darbą, 25 proc. – vėlavimas, 30 proc. – prastas elgesys“, – vardijo ekspertas. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad tūkstantmečio vaikai yra „labiausiai informuota karta istorijoje“. G. Weisso teigimu, „visa apimančios socialinės medijos labiau nei bet kada palengvino pastangas gauti informacijos apie skirtingas galimybes“.

G. Weissas pridūrė, kad klaidinga manyti, jog tūkstantmečio vaikai yra tinginiai. Netiesa ir tai, kad darbdaviai kalti dėl didelės darbuotojų kaitos, nes nepasiūlo tinkamų mokymų ar nepaaiškina kompanijos lūkesčių. Tūkstantmečio vaikai toli gražu ne vieninteliai, turintys sunkumų per bandomąjį laikotarpį. Jo neįveikia 25 proc. visų darbuotojų.

G. Weissas neslėpė, jog „pirmus tris darbo mėnesius nauji darbuotojai būna stebimi lyg pro didinamąjį stiklą“. „Daugiau kaip pusė priimtų darbuotojų išbūna vos savaitę ar net mažiau... Tiek laiko tikrai nepakanka naujam žmogui sėkmingai įsilieti į organizaciją, – aiškino ekspertas. – Sėkmės atvejai labiau tikėtini tik tuomet, kai nuo pat pradžių investuojama į santykių kūrimą.“

47 proc. kompanijų neturi jokių mentorystės programų, nors 98 proc. mano, kad tokios programos ar jų kuriami santykiai reikšmingai padėtų naujiems darbuotojams. Kaip rodo „Korn Ferry“ apklausa, atlikta 2017 metais, vos ne visi įmonių vadovai (90 proc.) teigė, jog naujų darbuotojų išlaikymas buvo viena didžiausių problemų, su kuriomis jiems teko susidurti.

Apskaitos įmonės „Deloitte“ skaičiavimais, 2025 metais Y karta sudarys 75 proc. pasaulinės darbo jėgos. Remiantis audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PwC“ informacija, 2015 metais Australijos verslo bendrovės patyrė 3,8 mlrd. dolerių nuostolių dėl prarasto produktyvumo ir turėjo 385 mln. dolerių įdarbinimo išlaidų.

Pagrindinės naujų darbuotojų nesėkmių priežastys

39 proc. mano, kad pareigos neatitiko jų lūkesčių, kuriuos turėjo įsidarbindami;

12 proc. teigia, jog tuo metu, kai darbinosi, kompanija buvo ne taip pristatyta;

15 proc. darbuotojų nemato tobulėjimo ir karjeros galimybių;

15 proc. nemėgsta savo vadovo;

19 proc. nepatinka kompanijos kultūra.