Kiniška prekyba Lietuvoje: šešėliniai pinigai keičiami į kriptovaliutas ir gyvenimas parduotuvės patalpose
Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT) skel­bia iš­aiš­ki­nu­si še­šė­li­nės pre­ky­bos ki­niš­kais dra­bu­žiais, ava­ly­ne ir ga­lan­te­ri­ja tink­lą.

Įtariama, kad dešimtys didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančių parduotuvių galėjo nedeklaruoti 2 mln. eurų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėta per 600 tūkst. eurų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių, pirmadienį pranešė FNTT.

FNTT atlieka tris ikiteisminius tyrimus dėl galimos šešėlinės prekybos. Kaip BNS sakė FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė, nėra nustatyta, kad šie atvejai būtų tarpusavyje susiję, tačiau yra vienas į kitą panašūs.

FNTT Vilniaus apygardos valdyba ikiteisminiame tyrime atskleidė, kad aštuonios parduotuvės, kurios nuomojo patalpas ne tik didmiesčiuose, bet ir Utenoje, Kėdainiuose bei Visagine, galėjo verstis šešėline prekyba drabužiais, avalyne ir galanterija.

Įtariama, kad šešėlinės prekybos mechanizmą sumanė du Lietuvoje leidimą gyventi turintys kinai. Pastarieji jiems priklausančiose įvairių miestų parduotuvėse buvo sukūrę sudėtingą neapskaitytų lėšų gavimo mechanizmą.

Pirminiais tyrimo duomenimis, už įsigytus drabužius, avalynę ar galanteriją pirkėjai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais arba banko kortele. Tais atvejais, kai už prekes buvo atsiskaitoma kortele, įtariamieji įformindavo fiktyvų prekių grąžinimą. Melagingai buhalterijoje buvo įrašoma, kad pirkėjui grąžinami pinigai, o realiai jie likdavo įtariamųjų rankose.

Įtariama, kad neapskaityti grynieji pinigai per kelis bendrininkus buvo surenkami ir iškeičiami į kriptovaliutą, o ši naudota atsiskaityti už Kinijoje perkamas prekes.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad Kinijoje pagaminti drabužiai, avalynė ir galanterija Lietuvą pasiekdavo iš Lenkijos ir Vengrijos. Įtariama, kad atgabenamų prekių vertė būdavo sumažinama, suklastojant jų įsigijimo dokumentus.

Pirminiais duomenimis, dvejų šešėlinės prekybos metų mastas siekė apie 1,2 mln. eurų.

Kartu su kituose miestuose esančiais FNTT padaliniais Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atliko 19 kratų. Paimti tyrimai reikšmingi dokumentai, kiti ikiteisminiame tyrime reikšmingi duomenys, rasta 120 tūkst. eurų ir 40 tūkst. JAV dolerių grynaisiais pinigais.

Tikrinant Utenoje esančią parduotuvę nustatyta, kad vienas darbuotojas dirbo nelegaliai, o Kėdainių prekybos centre įkurtoje parduotuvėje vienas iš darbuotojų net gyveno.

Atlikdami tyrimą FNTT pareigūnai įvykio vietoje sulaikė du asmenis, ketinusius iš šešėlinės veiklos gautus 45 tūkst. eurų grynaisiais pinigais iškeisti į kriptovaliutą.

Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl sukčiavimo, pinigų plovimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikalstamų veikų pateikti keturiems įtariamiesiems. Jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, dokumentų paėmimai ir piniginiai užstatai.

FNTT Kauno apygardos valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų pajamų neapskaitymo atvejų Marijampolės parduotuvėje, ją valdanti bendrovė registruota Klaipėdoje.

Surinkti duomenys rodo, kad bendrovės vadovas griežtai kontroliuodavo kiekvienos dienos pirkimus ir tik dalį jų įtraukdavo į bendrovės apskaitą. Pirminiais skaičiavimais, vidutiniškai per dieną į apskaitą neįtraukta beveik trigubai didesnė už oficialias pajamas suma.

Per trejetą metų galėjo būti neapskaityta ir nedeklaruota daugiau kaip 300 tūkst. eurų gautų pajamų.

Atliekant šį tyrimą išaiškėjo ir neoficialaus atlyginimo mokėjimo aplinkybės: FNTT duomenimis, parduotuvės darbuotojos už papildomą darbą – patalpų valymą gaudavo apie 30 eurų vokeliuose. Už tokią pinigų sumą pardavėjos galėdavo įsigyti parduotuvėje esančių prekių. Tiek minėtos prekės, tiek už jas gautos pajamos į bendrovės buhalterinę apskaitą nebūdavo įtraukiamos.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai atskleidė, kad dvi Klaipėdoje ir Mažeikiuose esančios parduotuvės galėjo šešėlyje parduoti beveik pusę savo prekių.

Tyrime nustatyta, kad pirkėjams už įsigytas prekes atsiskaičius banko kortele buvo nepateikiamas kasos čekis. Kitiems pirkėjams, atsiskaičiusiems grynaisiais pinigais, buvo išspausdinamas čekis, kad jie sumokėjo banko kortele.

Kaip įtariama, tokia šešėlinė manipuliacija atsiskaitymo čekiais sudarė sąlygas neapskaityti apie 500 tūkst. eurų pajamų.

Kiekvieną pirkimą parduotuvių savininkai kontroliuodavo. Pasak FNTT, parduotuvėse įrengtos stebėjimo kameros buvo skirtos labiau ne prekėms saugoti, o kasos aparatams stebėti, kad pardavėjos apskaitytų tik pusę parduodamų prekių. Atliekant kratas vienoje iš Klaipėdos parduotuvių, aptikta slaptavietė, kur laikytos šešėlyje gautos lėšos.

Bendrai per kratas grynaisiais pinigais rasti ir paimti 35 tūkst. eurų.

Minėtus ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apygardų prokuratūros. Nesumokėtų mokesčių suma kol kas tikslinama, ji gali didėti. Įtariamųjų ratas taip pat gali plėstis.