Keliauju ir dirbu. Kam ir kokius mokesčius mokėti?
Vaiz­do kli­pų mon­tuo­to­jas, in­ter­ne­ti­nių sve­tai­nių kū­rė­jas, so­cia­li­nių tink­lų pa­sky­rų va­dy­bi­nin­kas, rin­ko­da­ros pa­slau­gų spe­cia­lis­tas, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų eks­per­tas. Vis dau­giau gy­ve­ni­mo ke­lian­tis į in­ter­ne­ti­nę erd­vę vis dau­giau jau­ni­mo ren­ka­si dirb­ti per at­stu­mą ir kar­tu ke­liau­ti po Eu­ro­pą ar vi­są pa­sau­lį. Ta­čiau ku­riai ša­liai ir ka­da rei­kia mo­kė­ti už pa­ja­mas gau­na­mus mo­kes­čius?

Technologijų plėtra įnešė naujovių ir į darbo rinką. Vis didesnė dalis darbo galima atlikti fiziškai nebūnant darbo vietoje ar biure. Tuo naudojasi tam tikrus įgūdžius įvaldę specialistai, kurie, pavyzdžiui, žiemomis ar pusmečiui išvyksta iš Lietuvos ir sėkmingai toliau dirba šiltesnių kraštų. Vis dėlto ne vienam keliaujančiam darbuotojui kyla klausimų: kurioje šalyje mokėti mokesčius, kada reikia išsiregistruoti iš Lietuvos, ar mokesčius mokėti reikia Lietuvoje ar, pavyzdžiui, klientams esant užsienyje − svečiai šaliai.

Kada reikia mokėti pajamų mokestį Lietuvoje?

VMI atstovė Rasa Virvilienė primena, kad dirbti savarankiškai galima dviem būdais: su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu (VMI nuotr.)

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė pirmiausia primena, kad gyventojai, norintys įteisinti savarankišką veiklą, gali pasirinkti dvi veiklos rūšis: individualią veiklą pagal pažymą arba su verslo liudijimu. Pavyzdžiui, pernai pagal individualią veiklą pajamas gavo apie 250 tūkst. asmenų Lietuvoje arba 7 tūkst. daugiau nei prieš metus.

„Kurioje valstybėje turi būti mokamas individualios veiklos pajamų mokestis priklauso nuo to, kurioje valstybėje vykdoma veikla ir nuo veiklą vykdančio asmens rezidavimo statuso. Tuo metu savarankiškai dirbančio asmens klientų rezidavimo vieta, iš kur gaunamos pajamos, pajamų apmokestinimui įtakos neturi. Be to, individualią veiklą Lietuvoje gali registruoti ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškino specialistė.

Nuolatiniu Lietuvos gyventoju mokesčių mokėjimo tikslais laikomas tas žmogus, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje; gyventojo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje; asmuo mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbuvo ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų; asmuo Lietuvoje išbuvo ištisai arba su pertraukomis 280 arba daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių išbuvo Lietuvoje ištisai arba su pertraukomis 90 arba daugiau dienų.

„Remiantis šiais kriterijais, individualią veiklą vykdantis žmogus, pats turi įvertinti ar pagal nurodytus kriterijus jis laikomas nuolatiniu ar nenuolatiniu Lietuvos gyventoju“, – pabrėžė R. Virvilienė.

Taip pat VMI atstovė pridūrė, kad, kai žmogus laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, bet dirba savarankiškai užsienyje bei už individualią veiklą gauna pajamų, individualios veiklos pajamų mokestį jis turi mokėti Lietuvoje.

Atkreipti dėmesį į dvigubą apmokestinimą

Kurioje valstybėje turi būti mokamas individualios veiklos pajamų mokestis, priklauso nuo to, kurioje valstybėje vykdoma veikla, ir nuo veiklą vykdančio asmens rezidavimo statuso (Alejandro Escamilla nuotr. /Unsplash)

Mokesčių inspekcijos atstovė taip pat patarė dirbantiems lietuviams užsienyje atkreipti dėmesį į dvigubo apmokestinimo klausimą.

Jei žmogus atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo kriterijus, o individualią veiklą jis vykdė užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir užsienio valstybėje pagal sutarties nuostatas buvo apmokestintos tokios gyventojo individualios veiklos pajamos, šios pajamos, naikinant dvigubą apmokestinimą, atleidžiamos nuo pajamų mokesčio valstybėje.

„Dvigubo apmokestinimo sutarties nuostatos taikomos nuolatiniams Lietuvos gyventojams, gaunantiems individualios veiklos pajamų iš užsienio valstybės, ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, vykdantiems individualią veiklą Lietuvoje“, – aiškino pašnekovė.

Sutartis paskirsto pajamų apmokestinimo teises tarp susitariančiųjų valstybių. Lietuvoje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys galioja su 55 valstybėmis. Be Europos Sąjungos (ES) valstybių į sąrašą patenka Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Indija, Islandija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Kazachstanas, Kinija, Kirgizija, Korėja, Kuveitas, Makedonija, Norvegija, Rusija, Serbija, Singapūras, Šveicarija, Turkija, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.

„Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas veiklą vykdo užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, tačiau visas pajamas gauna iš Lietuvos, jo pajamos apmokestinamos pagal sutarties nuostatas. Gyventojas negali pasirinkti, kurioje valstybėje jis norėtų mokėti pajamų mokestį“, – akcentavo VMI atstovė.

Išvykęs peržiemoti šilčiau žmogus išlieka nuolatiniu gyventoju

Jei Lietuvos gyventojas per metus tik porai mėnesių, pavyzdžiui, žiemą, išvyksta į užsienio valstybę ir toliau tęsia savo darbus iš ten, mokesčiai už individualios veiklos pajamas mokami Lietuvoje.

Tuo metu, jei žmogus Lietuvoje praleidžia tik 3 mėnesius per metus, pavyzdžiui, vasarą, o likusius mėnesius gyvena ne Lietuvoje ir turi daugiau asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų užsienio valstybėje negu Lietuvoje, toks asmuo ja laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Pasak R. Virvilienės, nenuolatiniu Lietuvos gyventoju tapęs žmogus turi išsiregistruoti iš Lietuvos mokesčių mokėtojų registro. Be to, nenuolatinio Lietuvos gyventojo už užsienio valstybėje vykdomą individualią veiklą iš Lietuvos gaunamos individualios veiklos pajamos nelaikomos pajamų mokesčio objektu, todėl neapmokestinamos Lietuvoje.

„Jeigu gyventojas galutinai išvyksta iš Lietuvos arba dėl kitų priežasčių tampa nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, individualią veiklą kaip nenuolatinis Lietuvos gyventojas jis gali vykdyti Lietuvoje per priklausomą agentą (atstovą). Tokiu atveju Lietuvos mokesčių mokėtojų registre turi būti pakeistas gyventojo rezidavimo statusas ir išduota nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt aiškino specialistė.