Kas devintas gyventojas pernai patyrė didelį nepriteklių
Di­de­lio ma­te­ria­li­nio ne­pri­tek­liaus ly­gis ša­ly­je per­nai sie­kė 11,1 proc. – 1,3 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žiau nei 2017 me­tais.

Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 310 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, pranešė Statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis.

Gyventojų, patiriančių didelį materialinį nepriteklių, dalis mieste ir kaime beveik nesiskyrė ir buvo atitinkamai 11,1 proc. ir 11,2 proc. – atitinkamai 1,6 ir 0,5 procentinio punkto mažiau nei 2017 metais.

Didžiuosiuose miestuose 8,6 proc. asmenų patyrė didelį materialinį nepriteklių, kituose miestuose – 15,1 proc. (2017 metais – atitinkamai 11,3 ir 14,8 proc.).

Pagal amžių materialinį nepriteklių dažniausiai patyrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis skirtingose amžiaus grupėse pernai keitėsi nevienodai: 18–24 metų ir 50–64 metų amžiaus grupėse – padidėjo, kitose – sumažėjo.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis 50–64 metų amžiaus grupėje per metus truputį padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo.

Namų ūkiai be vaikų materialinį nepriteklių patyrė dažniau, nei šeimos su vaikais, o dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose pernai siekė 38,8 proc. (0,8 punkto daugiau nei 2017 metais), didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 20,7 proc. (1,5 proc. punkto daugiau).

Namų ūkiuose, kurie per apklausą nurodė, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (280 eurų), pernai gyveno 48,8 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 14,5 procento. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, pernai gyveno 40,7 proc. asmenų.

Pakankamai šildyti būsto pernai negalėjo 28 proc., dėl pinigų stokos laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų įmokų – 10,3 proc., dėl lėšų stokos neturėjo automobilio – 8,5 proc. namų ūkių.

Su visais išvardytais nepritekliais pernai, palyginti su 2017 metais, buvo susiduriama rečiau, išskyrus galimybę laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinius mokesčius, būsto ar kitų paskolų įmokas.

Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau – negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste.

Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2018 metų sausio-balandžio mėnesiais atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 4,9 tūkst. namų ūkių.