Jums smarvė, o mums – pelnas
Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja nau­jai ūki­nei ko­mer­ci­nei veik­lai nuo ge­gu­žės siū­lo su­ma­žin­ti di­džiau­sią lei­džia­mą kva­po kon­cen­tra­ci­jos ri­bi­nę ver­tę nuo 8 iki 3 eu­ro­pi­nių kva­po vie­ne­tų mies­to vie­to­vė­se ir iki 5 vie­ne­tų – kai­me. Taip esą sie­kia­ma pa­ge­rin­ti oro ko­ky­bę ir su­ma­žin­ti dis­kom­for­tą gy­ve­nan­tiems ar­ti pra­mo­nės įmo­nių, fer­mų ar ki­tų aš­trius kva­pus sklei­džian­čių ob­jek­tų. Sa­vo ruo­žtu Lie­tu­vos ža­lia­sis al­jan­sas bei darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­ja prieš­ta­rau­ja: dis­kri­mi­nuo­si­me kai­mo gy­ven­to­jus.

Išbaido gyventojus

Anot Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojo Justino Rimo, teritorijos, kuriose yra taršos šaltinis, tampa pilkosiomis zonomis. Mat gyventojai iš jų išvyksta dėl nepakeliamos smarvės. Taip pat svarbus ir ekonominis aspektas, nes tose vietose nuvertėja ekonominis turtas, žmonės praranda sukaupto kapitalo dalį.

„Kvapo ribinės vertės nustatytos neaišku, pagal kokius kriterijus, jos nėra aiškiai argumentuotos. Šis įstatymo projektas diskriminuoja kaimo žmones, nes leidžiamos ribinės vertės kaimo vietovėse yra beveik du kartus didesnės negu mieste, todėl galime daryti išvadą, kad taip yra proteguojamos žemės ūkio veikla užsiimančios įmonės“, – spaudos konferencijoje sakė J.Rimas.

Jam pritaria ir Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, teigdamas, kad įmonės nesilaiko socialinės atsakomybės dėl kvapų lygio, todėl reikia įvesti valstybės reguliavimo mechanizmą.

Danas Arlauskas./ BNS nuotr.

„Kaipgi mes šiandien galime kalbėti apie valstybės vystymosi lygį, kai kviečiame sugrįžti emigrantus į mūsų šalies regionus, bet nežiūrime, į kokias sąlygas. Valstybės institucijos negali užtikrinti, kaip parašyta Konstitucijoje, lygiaverčių gyvenimo sąlygų“, – sako Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

D.Arlauskas pastebi, kad šiandien verslas yra supriešinamas.

D.Arlauskas pastebi, kad šiandien verslas yra supriešinamas.

„Tarkime, tie verslai, kurie buvo įsikūrę ir sėkmingai veikė, gali taip pat sėkmingai ir sužlugti, šalia atsikrausčius kiaulių auginimo fermai. Esant tokiom sąlygom gali būti tikras, kad išsilakstys visi turistai“, – nuogąstauja jis.

Užsidaro langus

Kad kvapo nepaslėpsi, patvirtina ir Rudaminoje smarve kvėpuojantys gyventojai. Mat čia veiklą jau daugiau nei dešimtmetį vykdo bendrovė „Vilniaus paukštynas“.

Kad kvapo nepaslėpsi, patvirtina ir Rudaminoje smarve kvėpuojantys gyventojai. Mat čia veiklą jau daugiau nei dešimtmetį vykdo bendrovė „Vilniaus paukštynas“.

„Gyvename prie pat paukštyno, todėl neturime galimybės ir atsikvėpti nuo kvapų. Ypač smarvę jaučiame vakare. O kaip mums naktį miegoti? Net langų neatsidarysi, – skundžiasi prie pat paukštyno gyvenanti Jolanta Baltakienė. – Buvo žadėta statyti filtrus, kurie panaikintų kvapą, bet kaip smirda, taip smirda“, – teigia ji.

Su ta pačia kvapų problema sako susiduriančios ir labiau nuo paukštyno nutolusios įstaigos. Rudaminos vaikų darželio darbuotojai taip pat skundžiasi negalintys atidaryti langų ir išvėdinti patalpų.

„Esame priversti uždaryti visus langus. Kokia prasmė vėdinti patalpas, kai dar blogiau palieka. Nuolat skundžiamės dėl kvapų, bet atvažiuoja komisijos patikrinti ir nustato, kad viskas normalu“, – sako vaikų darželio darbuotoja Andželika.

Siūlo atidėti sprendimą

Lietuvos žaliojo aljanso atstovų teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta per metus paruošti argumentuotą, moksliškai pagrįstą studiją dėl kvapų normų.

„Siūlome nepulti akis išdegus priimti vienokį ar kitokį sprendimą, o atlikti kokybišką studiją, numatyti galimas pasekmes, įvertinti ekonominį, finansinį potencialą ir kitas aplinkybes, naudojamas technologijas. Galbūt tam tikrom verslo šakom nėra būtini tie patys griežti reikalavimai. Priimti įstatymą yra lengva, bet klausimas, ar jis yra pagrįstas ir kaip mes jį įgyvendinsime. Vėl bus nesuvaldytas, nesužiūrėtas klausimas. Darnios plėtros taip nepasieksime“, – nuogąstauja A.Paulauskas.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas įsitikinęs, kad žemės ūkio bendrovėms visiškai suvaldyti kvapų būtų neįmanoma.

Anot jo, ministerija, be to, turėtų skatinti žemės ūkio įmones, pavyzdžiui, panaudojant europines lėšas, įrengti ūkiuose kvapus naikinančias sistemas.

„Reikėtų nuodugniai išstudijuoti, kokioms šakoms, kokioms įmonėms taikomos leistinos kvapų normos ir kartu pasiūlyti, kaip tvarkytis. Ne vien tik prižiūrėti ir bausti“, – teigia A.Paulauskas.

Vis tiek smirdės

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas įsitikinęs, kad žemės ūkio bendrovėms visiškai suvaldyti kvapų būtų neįmanoma.

„Jau daug metų įmonėms buvo skiriami pinigai ir aplinkosaugai, ir srutoms, ir mėšlidėms tvarkyti. Daugybė įmonių yra tą susitvarkiusios, pasiekusios, bet sakyti, kad gyvensime visiškai be kvapų žemės ūkyje, yra nonsensas“, – sako jis.