Investicijos ūkius kilsteli į aukštesnį lygį
Nau­jos fer­mos, kar­ves mel­žian­tys ir še­rian­tys ro­bo­tai, iš­ki­lę grū­dų sau­go­ji­mo bokš­tai ar ne­tru­kus į lau­kus iš­va­žiuo­sian­ti tech­ni­ka daž­nai ūki­nin­kų ar že­mės ūkio bend­ro­vių val­do­se at­si­ra­do pa­si­nau­do­jus Eu­ro­pos Są­jun­gos ar na­cio­na­li­ne par­ama.

Norint išsilaikyti konkurencinėje kovoje tenka dėti į šalį būgštavimus dėl būsimų įsipareigojimų – investicijos ūkius kilsteli į aukštesnį lygį. Imtis permainų ryžtamasi ir tuomet, kai ES parama dideliems projektams tėra simbolinė.

Apsisprendimo – atsisakyti gyvulininkystės ar statyti naujas fermas – ir projekto įgyvendinimo sunkumus Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje ištrynė kovo pabaigoje švęstos įkurtuvės. Čia atidarytos dvi naujos, 400 ir 300 vietų, pieninių karvių fermos su 50 vietų melžimo karusele.

Katilių gyvulininkystės komplekse sumontuota karuselė šiuo metu yra didžiausia Lietuvoje. Ji per valandą gali apsisukti 4–5 kartus ir per šį laiką pamelžiama per 250 karvių. Katiliuose taip pat pastatyti ir įrengti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantys skysto mėšlo rezervuarai, automatizuotos pašarų ruošimo stoginės bei buitinės patalpos darbuotojams.

Vykdyto projekto vertė yra apie 4 mln. eurų. Bendrovė statybų naštą vilko ant savo pečių: ES parama tesudaro apie 8 proc. visų investicijų. Tačiau Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis rimtai galvoja apie tolesnę gyvulininkystės sektoriaus plėtrą ir pieno gamybos didinimą.

„Ketiname rekonstruoti senąjį bendrovės kompleksą. Tai leistų bandą išplėsti dar 500 karvių ir tuomet turėtume 1200 piendavių. Dabar parduodame 25–27 t pieno, o po rekonstrukcijos pagal dabartinį našumą per parą galėtume pagaminti apie 45 t pieno“, – skaičius bėrė P. Puskunigis. Rekonstrukciją pradėti planuojama dar šiemet, jeigu pasiseks, šiemet ją ir užbaigs.

Melžėjas ir šėrėjus pakeitė robotai

Permainos Ukmergės rajono Vaiteliškių kaimo ūkininko Kęstučio Balandžio valdose įvyko kiek anksčiau. Prieš metus šiame ekologiniame pieno ūkyje, pasinaudojus ES parama, pastatyta 160 melžiamų karvių ferma. Joje melžėjas ir šėrėjus pakeitė robotai. Visame ūkyje dirba tik du darbuotojai.

Į modernią fermą K. Balandis investavo 800 tūkst. eurų, iš jų maždaug pusė – ES fondų parama. Pasak ūkininko, sprendimą modernizuoti ūkį jis priėmė per pačią pieno kainų supirkimo krizę, kai dažnas pienininkystės ūkio savininkas karves pardavė kitiems arba išvežė į skerdyklą. Jis nesigaili ir augalininkystę iškeitęs į gyvulininkystę. Ši sritis esą jam garantuoja pajamas du kartus per mėnesį, o augalininkystėje rezultatas paaiškėja tik metų pabaigoje. Nors modernios fermos savininkas mano, kad labai plėtoti ūkį nėra itin perspektyvu, bandą didinti jis vis dėlto dar ketina.

Iki 2020 metų pagal ES Bendrąją žemės ūkio politiką į Lietuvos žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves bus investuota maždaug 4,7 mlrd. eurų.

Pakruojo rajono ŽŪB „Pelaniškiai“ praeitų metų pabaigoje baigė šiuolaikiško tvarto prieaugliui statybą. Tvarte galima laikyti iki 560 galvijų, nuo 6 mėnesių iki apsiveršiavimo. „Apie pienininkystės sektoriaus naikinimą net negalvojame, esame įsisukę į tą ratą ir stengiamės judėti į priekį. Technologinių pokyčių pradžią jau buvome atlikę įrengę šiuolaikišką melžimą. Silpna buvo vidurinė grandis, todėl ją ir nusprendėme sutvarkyti“, – anksčiau yra sakęs bendrovės vadovas Edikas Drupas.

„Pelaniškių“ bendrovė taip pat pasinaudojo ES parama (400 tūkst. eurų), o visa projekto vertė – apie 1,2 mln. eurų. Pasiryžęs investicijai E. Drupas vylėsi, kad supirkimo kainos nenukris iki 2016 metų žemumų, kai už kilogramą pieno buvo mokama 14–16 centų. „Tai mažiau nei savikaina, kasdien po 1 tūkstantį eurų „eidavome“ į minusą“, – prisiminė pašnekovas.

Padeda išsaugoti konkurencingumą

Mišraus ūkio valdytojas Andrius Vainius, pernai gavęs paramą investicijoms į žemės ūkio valdas, Klaipėdos rajone Endriejave baigia pasistatyti grūdų džiovinimo bokštus. A. Vainius įsitikinęs: ūkio modernizavimas padės įsitvirtinti ir išsaugoti konkurencingumą.

Vilkaviškio rajono Būdviečių kaimo ūkininkas Gintautas Bendžiūnas parama pasinaudojo ir 2007–2013 metais, ir 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu. Pernai gavęs 50 tūkst. eurų paramos, G. Bendžiūnas įsigijo naują traktorių, trąšų barstytuvą ir mėšlo kratytuvą. Ūkininkas teigė, kad šios technikos jam labai reikėjo, tačiau be Kaimo plėtros programos (KPP) paramos vargu ar jis visa tai būtų įpirkęs. Ankstesniu finansiniu laikotarpiu paramos lėšomis šis Būdviečių kaimo ūkininkas įsigijo visą šienauti reikalingą techniką.

FAKTAI

KPP pritaikytos prie konkrečių šalies poreikių

Europos Komisija skelbia, kad iki 2020 metų pagal ES Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) į Lietuvos žemės ūkio sektorių ir kaimo vietoves bus investuota maždaug 4,7 mlrd. eurų. Lietuva turi galimybę ir tiesiogines išmokas, ir kaimo plėtros lėšas pagal programas lanksčiai pritaikyti prie konkrečių savo poreikių. Europos lygmeniu nustatyti tokie pagrindiniai politiniai prioritetai: darbo vietų kūrimas ir augimas, tvarumas, modernizavimas, inovacijos ir kokybė.

Kaimo vietovių rėmimo priemonėms 2014–2020 metų laikotarpiu skirtas bendras biudžetas sudaro maždaug 1,6 mlrd. eurų. Atsižvelgdamos į šią sumą, Lietuvos valdžios institucijos savo KPP nustatė konkrečius prioritetus, susijusius su ES sistemos teikiamomis galimybėmis.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje daugiausia dėmesio skiriama 5 pagrindiniams tikslams: modernizuoti smulkiuosius ir vidutinius ūkius ir gerinti jų ekonominės veiklos rezultatus (paramą numatoma suteikti beveik 8 000 ūkių); saugoti biologinę įvairovę (11 proc. žemės ūkio paskirties žemės); gerinti dirvožemio valdymą (8 proc. žemės ūkio paskirties žemės); skatinti ekologinį ūkininkavimą; kurti naujas darbo vietas (beveik 2 tūkst.) ir plėtoti kaimo vietoves bei verslą (numatoma surengti mokymus daugiau kaip 130 tūkst. ūkininkų, žemės valdytojų, maisto pramonės atstovų, miškų savininkų ir kaimo mažų ir vidutinio dydžio įmonių darbuotojų).

Daugiausia lėšų skiriama gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, ūkininkavimui vietovėse, kuriose yra gamtinių kliūčių, ūkio ir verslo plėtrai, ekologiniam ūkininkavimui ir su aplinka bei klimato kaita susijusioms priemonėms.