Estijos finansų inspekcija tikrina „Swedbank“ padalinį
Es­ti­jos fi­nan­sų ins­pek­ci­ja an­tra­die­nį nu­siun­tė sa­vo kon­tro­lie­rius į „Swed­bank“ Es­ti­jos ban­ko būs­ti­nę, pra­ne­šė na­cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas ERR.

„Šiandien pradėjome „Swedbank“ tikrinimą“, – sakė tarnybos atstovė Livija Vosman.

Šią informaciją patvirtino Estijos „Swedbank“ atstovė spaudai Kristiina Herodes.

„Kontrolieriai dirba, bendradarbiaujame su jais“, – sakė K. Herodes.

Estijos ir Švedijos finansų priežiūros institucijos vasario 21-ąją sutarė bendradarbiauti tikrinant žiniasklaidos paskelbtą informaciją dėl didelio masto pinigų plovimo per „Swedbank“. Panašūs bendradarbiavimo susitarimai buvo pasiekti ir tarp Švedijos ir Lietuvos bei Latvijos reguliuotojų.

Pasak žiniasklaidos, „Swedbank“ pasamdyto išorinio auditoriaus ataskaitos rengėjų išvadomis, banko padalinys Estijoje pinigų plovimo prevenciją vykdė netinkamai.

Anot Švedijos finansų inspekcijos, per šiuos tikrinimus bus siekiama išsiaiškinti, kaip pastaraisiais metais, taip pat laikotarpiu iki 2016-ųjų buvo laikomasi rizikos valdymo reikalavimų. Tyrimas gali užtrukti iki spalio, po to seks atitinkami sprendimai.

Praėjusią savaitę Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimų tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekiama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informacijos neteisėtais būdais. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį žiniasklaidos pranešimą dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Kiek daugiau nei prieš mėnesį Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laida „Uppdrag Granskning“ paskelbė, kad pinigų srautai tarp „Swedbank“ ir itin plataus masto tarptautinio pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio „Danske Bank“ filialo Estijoje 2007–2015 metais galėjo viršyti 40 mlrd. Švedijos kronų (3,8 mlrd. eurų). Tai galėjo būti pinigų plovimas – pinigai keliavo tarp maždaug 50-ies realiai neveikusių įmonių sąskaitų.

Kovo viduryje agentūra „Bloomberg“ pranešė, jog SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, jau įvardijo gerokai didesnę sumą – per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų.

Praėjusią savaitę atsiskleidė naujų duomenų, jog „Swedbank“ teikė klaidingą informaciją JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusius užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų. Įtariama, kad tarp tokių mokėjimų gavėjų galėjo būti JAV Donaldo Trumpo rinkimų štabo buvęs vadovas Paulas Manafortas – pastarasis vėliau buvo nuteistas už mokesčių machinacijas, bankų apgaudinėjimą, neteisėtą lobizmą ir spaudimą liudytojams.

Taip pat skelbta, jog tarp „Swedbank“ klientų, sulaukusių įtartinų sumų, buvo buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Kovo 28-ąją Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių taryba atleido Birgitte Bonnesen iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų, o vėliau tą pačią dieną vykęs banko akcininkų susirinkimas nusprendė, kad iš buvusios vadovės gali būti pareikalauta atlyginti žalą.