EP balsavo už Mobilumo paketą
Eu­ro­pos Par­la­men­tas (EP) pra­ėju­sią sa­vai­tę bal­sa­vo dėl va­di­na­mo­jo Mo­bi­lu­mo pa­ke­to, ku­riuo nu­sta­to­mi rei­ka­la­vi­mai ES ve­žė­jams ir vai­ruo­to­jams, ve­žio­jan­tiems kro­vi­nius už sa­vo ša­lies ri­bų. Re­for­mos ini­cia­to­riai sa­ko sie­kian­tys už­ti­krin­ti, kad vi­si dar­buo­to­jai Eu­ro­po­je už tą pa­tį dar­bą gau­tų vie­no­dą at­ly­gį.

Lietuvos ir kitų Rytų Europos valstybių vežėjai piktinasi, kad vakariečiai neva siekia išstumti juos iš rinkos. Kaip praneša EP, Mobilumo paketą sudaro trys teisės aktai: dėl vairuotojų poilsio laiko, dėl vairuotojų komandiravimo ir dėl kabotažinių vežimų kitos ES šalies viduje. Europarlamentarai balsavo už vairuotojų darbo užmokesčio ir poilsio laiko taisykles, trijų dienų limitą kabotažo operacijoms, taip pat vairuotojų kontrolę.

EP toliau derėsis su ES Taryba dėl galutinės šių teisės aktų versijos.

Savo šalyje – bent 60 valandų

Kabotažiniai vežimai – tai transporto operacijos kitoje ES valstybėje pristačius tarpvalstybinius krovinius. EP siekia vietoj esamo kabotažo operacijų skaičiaus apribojimo nustatyti 3 dienų laiko limitą, taip pat įvesti sienos kirtimo registraciją transporto priemonių tachografais. Pasibaigus minėtam 3 dienų laikotarpiui transporto priemonė turėtų išbūti savo registracijos šalyje bent 60 valandų, kol ja būtų leidžiama atlikti naują transportavimo operaciją.

Europos Parlamentas, stengdamasis kovoti su „pašto dėžučių“ bendrovių (vežėjų, registruotų vienoje šalyje, tačiau realiai veikiančių kitose) steigimu, siekia įpareigoti krovinių gabenimo įmones vykdyti „esminės apimties“ veiklą ES valstybėje, kurioje jos registruotos. EP nariai įsitikinę, jog minėtos normos turėtų galioti ir vežimams lengvosiomis komercinėmis transporto priemonėmis.

Europarlamentarai nori, kad ES darbuotojų komandiravimo taisyklės, numatančios deramus atlyginimus ir socialines garantijas, būtų taikomos kabotažo ir tarpvalstybinėms transporto operacijoms, išskyrus tranzitą, dvišales operacijas, taip pat vieną papildomą pakrovimą arba iškrovimą kiekviena kryptimi (arba dviem papildomoms operacijoms jau grįžtant, jei važiuojant pirmyn papildomo pakrovimo ar iškrovimo nebuvo).

Kad užtikrintų darbuotojams geresnes poilsio sąlygas, įmonės turėtų sudaryti savo tvarkaraščius taip, jog vairuotojai galėtų reguliariai grįžti namo (bent kas 4 savaites). Be to, privalomas poilsio laikas po savaitės darbo neturėtų būti leidžiamas sunkvežimio kabinoje.

Europarlamentarai balsavo už vairuotojų darbo užmokesčio ir poilsio laiko taisykles, trijų dienų limitą kabotažo operacijoms, taip pat vairuotojų kontrolę.

EP taip pat siekia įpareigoti valstybių kontrolės institucijas sutelkti dėmesį į reikalavimų nesilaikančias bendroves, o kartu sumažinti atsitiktines geros reputacijos įmonių patikras.

Pranešimui dėl vairuotojų poilsio laiko pritarė 394 EP nariai, nepritarė 236, o susilaikė 5; dėl vairuotojų komandiravimo – atitinkamai 317, 302 ir 14 EP narių; dėl kabotažinių vežimų – 371, 251 ir 13 EP narių.

„Turi ruoštis ir logistai, ir vartotojai“

„Europos Parlamente priimtas Mobilumo paketas buvo it šaltas dušas ne tik logistams. Sunerimti turėtų visi verslo sektoriai. Maža to, kainų didėjimas laukia ir Europos vartotojų“, – komentavo „Hegelmann Transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius. Ši Vokietijos kapitalo krovinių gabenimo ir logistikos bendrovė Lietuvoje veikia daugiau kaip 14 metų, teikia vežimo paslaugas Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje bei kitose Vakarų Europos, Skandinavijos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalyse.

„Mobilumo pakete yra daugiau kaip 1000 pasiūlymų, kurių dauguma susiję su sąlygų tolimųjų reisų vairuotojams gerinimu. Nemažai jų palaikome ir be jokio oficialaus įpareigojimo jau pradedame taikyti. Tačiau daugiausia nerimo kelia numatytas reikalavimas vilkikams kas tam tikrą laiką grįžti į registracijos šalį. Jis neturi jokių logiškų argumentų, o didžiulę neigiamą įtaką gali padaryti ne tik konkrečiam sektoriui, bet ir visos Europos ekonomikai“, – tikino T. Jurgelevičius.

Pasak jo, krovinio transportavimas į Lietuvą būdavo parduodamas tik padengiant savikainą – vienas kilometras vertinamas 50–60 centų. Europos Sąjungoje vieno kilometro kaina siekia vidutiniškai apie 1 eurą. „Dėl dirbtinai padidintų vilkikų srautų dauguma jų į Lietuvą važiuos tušti, tad viena kelionė bendrovei reikš iki 2000 eurų nuostolių. O juk vienam vilkikui per metus reikės grįžti apie 10 kartų. Dėl padidėjusios bendrovių savikainos smarkiai kiltų ir paslaugų kainos, o kartu su jomis – vežamų prekių bei jų žaliavų kainos“, – sakė T. Jurgelevičius. Jo teigimu, intensyvesni vilkikų srautai reiškia ir kelių infrastruktūros dėvėjimąsi, taip pat didesnį išmetamo anglies dioksido kiekį, aplinkos užterštumą.

Šis reikalavimas labiausiai neigiamai paveiks tokias šalis kaip Lietuva, Latvija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija. Geriausia pozicija šiuo atžvilgiu yra Lenkijos, kurios vežėjai ir taip turi daugiau pranašumų. Pasak T. Jurgelevičiaus, nemažai kompanijų jau svarsto galimybes kurti atstovybes būtent Lenkijoje, kad, įsigaliojus reikalavimui kas tam tikrą laiką grąžinti vilkikus į registracijos valstybę, atstumą būtų galima sumažinti net apie 1000 kilometrų. Mobilumo paketas neliečia NVS narių, tad galbūt ir tose šalyse bus steigiamos atstovybės arba perkeliama visa veikla ir paslaugos teikiamos iš jų.