Energetikos specialistų rinka nuseko
Lie­tu­vos stra­te­gi­nia­me ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je su­ma­žė­jus ke­lioms stam­bioms ener­ge­ti­kos bend­ro­vėms, bu­vo at­leis­ta iš dar­bo tūks­tan­čiai įvai­rių gran­džių ener­ge­ti­kos spe­cia­lis­tų. Da­bar Užim­tu­mo tar­ny­bą at­akuo­ja šių dar­buo­to­jų ieš­kan­čios įmo­nės, pro­fe­si­nio mo­ky­mo cen­trų pra­kti­kan­tų jos ty­ko jau nuo moks­lo me­tų pra­džios, uni­ver­si­te­tai ne­su­ren­ka šių spe­cia­ly­bių stu­den­tų, tuo me­tu vals­ty­bė prob­le­mą ig­no­ruo­ja, o pa­ti ren­gia stam­bius tarp­tau­ti­nius ener­ge­ti­kos pro­jek­tus, ku­riems pri­reiks tūks­tan­čių spe­cia­lis­tų.

Per pastarąjį dešimtmetį buvo uždarytos Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, Vilniaus trečioji šiluminė elektrinė, nemažai kitų energetikos objektų, iš rinkos pasitraukė 14 regionų šilumos tinklus valdžiusi prancūzų „Veolia“ (buvusi „Dalkia“), o monopolinė energetikos bendrovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet nusprendė pristabdyti investicijas, tad darbo netenka dalis šalyje dar likusių energetikos įmonių specialistų.

Kai per keletą metų į gatvę buvo išmesta tūkstančiai energetikos specialistų, jie patraukė ne į kitas energetikos įmones, bet į emigraciją, o likę Lietuvoje dažnai pasuko ir į kito profilio bendroves: dirba statybininkais, santechnikais, turgaus prekeiviais.

Daugybė emigravusių kvalifikuotų Lietuvos energetikos specialistų pigiai ir profesionaliai elektrifikuoja kelius bei tunelius Švedijoje, Suomijoje ir vargu ar grįš į Lietuvą dirbti pagal specialybę, nors čia jų rankų reikės tokiems netrukus įsibėgėsiantiems projektams kaip „Rail Baltica“, elektros tinklo sinchronizavimas su Europa, naujos statomos ir planuojamos elektros jėgainės ir šilumos bei elektros tinklų modernizavimas, plėtra bei priežiūra.

Kęstutis Jauniškis: "Nėra jokio valstybės skatinimo stoti į kolegijas ar universitetus. Jau dabar pagrindines pozicijas energetikos sektoriuje užima visur tinkantys vadybininkai. Tai priklauso nuo energetikos politikos krypties ir ambicijų – dabar nėra nei krypties, nei ambicijų."

Trūksta nuo žemiausios grandies

Anksčiau energetikų kalve laikytas Elektrėnų profesinio mokymo centras neteko pagrindinės darbdavės – Lietuvos elektrinės, jos senuosius blokus uždarius, o naująjį palikus rezerve, iš darbo buvo atleista per 2000 įvairaus rango energetikos specialistų – teliko mažiau kaip 200. Šiandien profesinėje mokykloje energetiko specialybės mokosi vos trečdalis visų jos mokinių. Kiti gilinasi į virėjo, masažuotojo, trenerio, automobilių elektriko ir panašias specialybes.

Panaši padėtis ir Visagino profesinio mokymo centre.

Elektrėnų profesinio mokymo centro Profesinio mokymo skyriaus vedėja Birutė Misiūnienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad mokyklą baigę elektrikai be darbo tikrai nelieka. Jau nuo mokslo metų pradžios statybos ir pramonės įmonės prašo atsiųsti joms praktikantų. Mokykla nuolat sulaukia tokių užklausų. Dabar joje mokoma 36 profesijų, iš jų energetiko specialybės siekia vos trečdalis mokinių. Centre, kuriame mokslas trunka 1–2 metus, pradėta rengti mechatronikus. Tai nauja specialybė, apimanti automatiką, energetiką ir mechaniką. Šios srities specialistų daugiausia pageidauja artimiausiai esančios pramonės bendrovės UAB „Boen Lietuva“ ir AB „Grigeo“, kurios pastaraisiais metais diegia robotizuotas gamybos linijas.

Pasak B. Misiūnienės, kol kas mokinių į energetiko specialybes netrūksta. Dalis baigusiųjų šią mokyklą sieks universitetinio išsilavinimo. Kiti jaunuoliai, kurie jau įgiję aukštąjį išsilavinimą, mokymo centre gilina specialybės žinias – įgyja žemiausios grandies specialistų kvalifikaciją ir įgūdžių.

Problemą kelia ir asociacija

Lietuvos elektros energetikos asociacija (LEEA) „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad šalyje yra „begalinis energetikos specialistų trūkumas“, todėl asociacija išsikėlė tikslą šiai problemai skirti ypatingą dėmesį. Asociacijos įmonėms nerimą kelia ESO sprendimas šiemet pristabdyti savo investicijas. Dėl to darbo neteks dalis energetikos įmonių specialistų. Bendrovė ESO yra pagrindinė šių įmonių užsakovė – pagal jos užsakymus jų specialistai rūpinasi elektros tinklo infrastruktūros statyba, atnaujinimu ir remontu.

LEEA prezidento Kęstučio Jauniškio teigimu, šios asociacijos įmonių kvalifikuoti specialistai rinkoje turi didelę vertę. Jau pernai asociacija kėlė specialistų trūkumo problemą. „2018 metais ESO skirstomajame tinkle buvo itin daug darbo, todėl įmonės jautė itin didelį specialistų stygių. Tačiau šiemet ESO investicijos smuko žemiau įprastos ribos, todėl mūsų asociacijos įmonės priverstos atleidinėti gerai parengtus savo specialistus. Jie, žinoma, darbą susiras, tačiau energetikos sektorius neteks specialistų. O jeigu staiga iškils poreikis naujiems darbams ar staigioms investicijoms? Tuomet savų specialistų nebesugrąžinsime ir teks kliautis ukrainiečių pajėgomis“, – kalbėjo K. Jauniškis.

Jis sakė, kad energetikos rangos įmonės yra visiškai priklausomos nuo monopolinės bendrovės ESO veiklos planavimo, kuris yra „labai sunkiai prognozuojamas ir netolygus“.

Dėl to LEEA net kreipėsi į Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisiją. Ši konstatavo, kad ESO yra monopolinis elektros energijos paslaugas teikiančių įmonių darbų užsakovas ir dėl to šioms įmonėms tenka veikti ESO formuojamos paklausos apribotoje aplinkoje. Seimo komisija rekomendavo „Lietuvos energijos“ įmonių grupės akcijų valdytojai Finansų ministerijai neleisti valstybės valdomai įmonei ESO piktnaudžiauti rinkos galia, o veikti socialiai atsakingai, užtikrinant šios rinkos stabilumą, bei iš anksto informuoti rinkos dalyvius apie savo ilgalaikius planus ir planuojamas investicijas į tinklą.

Jeigu staiga iškils poreikis naujiems darbams ar staigioms investicijoms, tuomet savų specialistų nebesugrąžinsime ir teks kliautis ukrainiečių pajėgomis. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Valstybei nerūpi

LEEA lyderis konstatavo, kad valstybė visiškai nesirūpina specialistų rengimu šalies strateginiam – energetikos – sektoriui: „Nėra jokio valstybės skatinimo stoti į kolegijas ar universitetus. Jau dabar pagrindines pozicijas energetikos sektoriuje užima visur tinkantys vadybininkai. Tai priklauso nuo energetikos politikos krypties ir ambicijų – dabar nėra nei krypties, nei ambicijų.“

Jis teigė, kad sunku numatyti, kaip Lietuvoje išspręsti energetikų stygiaus problemą, juolab kad sunku mokinius paskatinti rinktis energetiko profesiją – ji neatrodo patraukli, kai jiems lieka vis mažiau darbo vietų, o daugelis iki šiol energetiką klaidingai įsivaizduoja kaip žmogų, lipantį į stulpą. „Dažniausiai dirbama lauke, visus metus ir bet kuriuo paros metu. Toks darbas žmones nelabai vilioja, nors įmonės stengiasi mokėti neblogus atlyginimus, specialistus gerai parengia, o kvalifikuotas specialistas rinkoje turi vertę“, – sakė K. Jauniškis.

Pasak jo, netolimoje ateityje Lietuvoje reikės daug įvairios kvalifikacijos energetikų įvairiems projektams, bet specialistai išblaškyti, jų nuolat trūksta. Mokymo įstaigos tvirtina, kad kiekvienais metais jaunuolių, besirenkančių energetikos inžinieriaus ar specialisto išsilavinimą, mažėja.

Kauno technologijos universiteto atstovas Mantas Lapinskas „Lietuvos žinias“ informavo, kad keletą metų iš eilės universitetas į elektros energetikos ir artimų krypčių studijas priima apie 100 studentų (atsinaujinančioji energetika, automatika ir valdymas, elektros inžinerija, šilumos energetika ir technologijos). Šių studijų vietos yra ir valstybės finansuojamos, ir valstybės nefinansuojamos.

2017 metais KTU išleido 123, pernai – 137 šių krypčių studijų absolventus. „Nors Lietuvos elektros energetikos sistemoje buvo sustabdyta nemažai stambių objektų, šių absolventų poreikis yra didesnis negu išleidžiama absolventų“, – patvirtino M. Lapinskas.

Vladas Lukoševičius: "Kainų komisija nuolat giriasi mažinanti šilumos kainas ir įmonių sąnaudas, taigi ir darbuotojų atlyginimus. O kad neliks sektoriuje dirbančių specialistų ir kai kuriuose miestuose jau nėra, atsakomybės niekas neprisiima.“

Šilumos ūkis smenga dar giliau

Sustabdžius keleto šiluminių elektrinių darbą, specialistų pertekliaus neatsirado ir šilumininkų rinkoje. Atvirkščiai, šių specialistų neprisikviečia šilumos tinklų įmonės, kurios beveik visos dabar priklauso savivaldybėms.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius „Lietuvos žinioms“ teigė įžvelgiąs kelias priežastis. Pirma, mažėja visų inžinerinių profesijų populiarumas. „Į klausimą, kas jaunimui dabar patinka, visi vienu balsu atsako, kad kompiuteris, o geležys, kaminai, aukšti pastatai, infrastruktūra jiems kelia siaubą“, – ironizavo asociacijos vadovas.

Pasak jo, šiluminės energetikos specialistus Lietuvoje rengia vienintelis Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakultetas. Šiems mokslo metams nebuvo surinkta pakankamai studentų į pirmą kursą – turi būti surinkta mažiausiai 11 studentų, o pakviesti mokytis 5. „Universitetai žvelgia paprastai: rengia ne tai, ko reikia rinkai, o žiūri, kiek studentai atneša į krepšelį pinigų. Taigi jau galima sakyti, kad šiluminės energetikos specialistai beveik nerengiami“, – konstatavo V. Lukoševičius.

Socialiai neatsakingos savivaldybės?

V. Lukoševičiaus teigimu, įtakos turėjo ir kai kurių savivaldybių sprendimas nutraukti sutartis su 14 šilumos tiekimo įmonių valdžiusia Prancūzijos kompanija „Veolia“. Esą ši kompanija iš KTU priimdavo dirbti absolventus, kurių tais laikais netrūkdavo, nes savo darbuotojams ji mokėdavo didesnius atlyginimus, negu tuo metu kitos savivaldybių valdomos įmonės. Jaunieji specialistai galėjo siekti karjeros ir susijusiose įmonėse, neretai tikėjosi ir tarptautinės karjeros.

Savivaldybių valdomos įmonės gerų atlyginimų savo šilumos tiekimo įmonių kvalifikuotiems specialistams dažnai šykšti – esą moka ne daugiau negu kitų savo įmonių darbuotojams. „Jaunimas visiškai nusisuko nuo šilumininko specialybės, nes savivaldybių įmonėse karjeros ir atlyginimų perspektyvos mažesnės– mat savivaldybės taupo – rūpinasi mažesnėmis šilumos kainomis“, – piktinosi LŠTA vadovas.

„Jaunimas visiškai nusisuko nuo šilumininko specialybės, nes savivaldybių įmonėse nei darbo sąlygų nėra, nei karjeros galimybių, nei atlyginimų – mat savivaldybės taupo“, – piktinosi LŠTA vadovas.

Jo nuomone, elektros energetikos sektoriui pritraukti jaunų žmonių lengviau, nes ten daugiau informacinių technologijų, smulkiosios mechanikos, o šiluminėje energetikoje laukia masyvūs darbai, įrenginių eksploatavimas, montavimas, – tai šiuolaikinio jaunimo nežavi.

„Didžiausia bėda, kad savivaldybių šilumos ūkyje dirbantys žmonės yra visiškai užguiti, jų darbo vietos nepatrauklios jaunimo akyse. Jie gauna mažą valdišką algą ir ieško, kur galėtų prisidurti po darbo. Savivaldybės nustato visiems vienodas atlyginimų „žirkles“ visose savivaldybių įmonėse, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nuolat giriasi mažinanti šilumos kainas, taigi ir įmonių darbuotojų atlyginimus, – didžiuojasi mažinanti sąnaudas, – ironizavo V. Lukoševičius. – O kad neliks sektoriuje dirbančių specialistų ir kai kuriuose miestuose jau nėra, atsakomybės niekas neprisiima. Galima labai spausti, padaryti nulines sąnaudas, bet kaip ilgai funkcionuos toks ūkis?“

LŠTA prezidento žiniomis, gabesnius žmones, anot jo, kelis mėnesius padirbėjusius savivaldybių šilumos tinkluose, greitai perima rangovai, komercinės įmonės arba nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie moka 1,5–2 kartus didesnes algas. Dalis buvusių studentų renkasi verslininko kelią – „nuperka kokį šilumos siurblį Vokietijoje ar Olandijoje, parduoda Lietuvoje dvigubai brangiau“.

Anot V. Lukoševičiaus, valstybinis šilumos ūkis netenka gabių, aktyvių darbuotojų, o tada reikalaujama inovacijų, išmaniųjų tinklų, bet to jau nėra kam daryti.