Eilės pasienyje – neįkandamas riešutėlis
Lie­tu­vos tar­ny­bos kol kas ne­įs­ten­gia pa­si­rū­pin­ti, kad Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­ną ker­tan­tiems kro­vi­ni­nių vil­ki­kų vai­ruo­to­jams pa­sie­ny­je ne­rei­kė­tų gaiš­ti par­ą ir il­giau.

Jau nebeužtenka vien pertvarkyti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą, padidinti jų pralaidumą, reikia turėti ir pakankamai čia dirbančių pareigūnų. Tačiau žmonių trūksta, nes dėl nedidelių atlyginimų dirbti muitininkais nelabai kas veržiasi.

Nesibaigiančios eilės

Kelių dešimčių krovininių vilkikų eilės Baltarusijos pasienyje jau seniai nėra jokia naujiena. Tačiau praėjusį savaitgalį, kaip skelbė Baltarusijos valstybinis pasienio kontrolės komitetas, šios šalies pusėje jos susiformavo kur kas didesnės – atskiruose pasienio punktuose buvo susidariusios net iki 500 vilkikų eilės. Vairuotojams teko laukti beveik dvi paras, kol galėjo kirsti valstybės sieną. Baltarusijos ir Latvijos pasienyje eilės buvo šiek tiek mažesnės – kai kuriuos punktuose stovėjo apie 300 krovininių automobilių.

Nuo praėjusio savaitgalio prie Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos susidariusios didžiulės vilkikų eilės šią savaitę tirpo labai lėtai. Antradienio rytą jos buvo sumažėjusios vos keliomis dešimtimis automobilių. Baltarusijos valstybinio pasienio kontrolės komiteto pranešime teigiama, jog tokios iš Baltarusijos išvažiuojančių krovininių mašinų eilės nutįso dėl permainų Lietuvoje. Prie Lavoriškių buvo remontuojama į pasienio punktą vedančių kelių asfaltbetonio danga, o kituose punktuose esą neritmingai dirbo Lietuvos pareigūnai – neužtikrino net projektuoto pralaidumo. Pavyzdžiui, Medininkų pasienio kontrolės punktą per parą į vieną pusę kerta 300–400 vilkikų, nors jo projektinis pajėgumas – 500 krovininių transporto priemonių, riedančių viena kryptimi.

Vilkikų eilės susidaro ir dėl riboto skaičiaus kontrolės punktuose dirbančių muitinės pareigūnų.

Apie nuolatines krovininių automobilių, laukiančių įvažiuoti į Lietuvą, eiles pranešama ir Rusijos Kaliningrado srityje. Praėjusį savaitgalį kelių šimtų vilkikų virtinės nutįso prie Černyševskojės-Kybartų pasienio punkto. Tiesa, tąkart buvo kalti ne mūsų šalies pareigūnai, o Rusijos muitinės tarnybos kompiuterinės sistemos trikdžiai.

Pasigenda valstybės dėmesio

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Erlando Mikėno turimomis žiniomis, tikroji lėto Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktų darbo priežastis – per mažai juose dirbančių mūsų šalies muitininkų. „Jau tarsi buvome radę bendrą kalbą su Vyriausybe, Finansų ministerija. Su darbo grupe važiavome į pasienį, aiškinomės situacijos priežastis. Lyg ir pavyko rasti išeitį, bet supratome, jog dar penkerius metus geriau nebus. Todėl paprašėme, kad bent laikinai kas nors būtų daroma padėčiai pakeisti. Ar kas nors pasikeitė? Spręskite patys“, – „Lietuvos žinioms“ piktinosi E. Mikėnas.

Anot jo, naivu tikėtis, kad pasienyje nebūtų eilių, kai kontrolės punktuose trūksta pareigūnų. Pavyzdžiui, Medininkuose dažnai vietoj 21 muitininko dirba 14, Lavoriškėse – vos šeši ar septyni vietoj 14. Todėl pareigūnai fiziškai negali spėti atlikti darbų, kuriuos privalėtų dirbti kur kas gausesnės muitininkų pajėgos.

„Linavos“ prezidento teigimu, tokia padėtis daro žalą ne tik verslui (jis per dieną praranda apie 100 tūkst. eurų), bet ir Lietuvos valstybei. „Mūsų šalį bando aplenkti tranzitinis transportas, tad prarandama ir biudžeto lėšų. Sprendimai turėtų būti priimami jau valstybės lygiu“, – įsitikinęs E. Mikėnas.

Nenori dirbti muitininkais

Šiemet mūsų šalyje lyg ir buvo imtasi priemonių situacijai Baltarusijos pasienyje šiek tiek sušvelninti. Pasienio kontrolės punktų direkcija Medininkų pasienio kontrolės punkte įrengė papildomų darbo vietų pasienio kontrolės tikrinimą atliekantiems pareigūnams. Jiems persikėlus dirbti į laikinus namelius, pagrindinėse patalpose daugiau vietos atsirado muitininkams.

Medininkų pasienio kontrolės punkto laukia pertvarka ir ateityje – 2023 metais ketinama baigti jo rekonstrukciją, tad pralaidumas turėtų padvigubėti. Tačiau, kaip „Lietuvos žinioms“ sakė Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius, punktų pralaidumas tėra viena iš priežasčių, dėl kurių susidaro krovininių automobilių eilės. Esą dėl to kaltinti vien Lietuvos pareigūnus taip pat neteisinga. „Štai, pavyzdžiui, pirmadienio vakarą iš Baltarusijos įvažiuoti į Lietuvą laukė apie 400 krovininių transporto priemonių“, – priminė V. Volungevičius.

Be kita ko, jis pripažino, kad eilės susidaro ir dėl riboto skaičiaus kontrolės punktuose galinčių dirbti muitinės pareigūnų. Mat Lietuvos muitinėje dabar yra apie 200 laisvų etatų. Specialistai nenori dirbti muitininkais dėl didelio darbo krūvio ir mažos algos – pradedančio muitininko atlyginimas siekia apie 1000 eurų, neatskaičius mokesčių.

Padėtis netoleruotina

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius prisipažino, kad tik iš „Lietuvos žinių“ sužinojo apie vežėjų, norinčių įvažiuoti į Lietuvą iš Baltarusijos, vargus. „Mūsų niekas neinformavo, tačiau akivaizdu, jog būtina ką nors daryti“, – pabrėžė parlamentaras.

Anot jo, anksčiau panaši situacija būdavo Lietuvos pusėje, bet įrengus laukimo aikšteles, įvedus išankstinę registraciją internetu sienai kirsti padėtis pasikeitė iš esmės. Politikui ir buvusiam susisiekimo ministrui buvo keista girdėti ir tai, kad muitinės postuose labai trūksta pareigūnų. Esą anksčiau specialistai veržte veržėsi dirbti muitinėje. „Tokią padėtį būtina aptarti Vyriausybės valandoje. Reikia išsiaiškinti, kaip ir ką galima padaryti, kad žmonės eitų dirbti į muitinę, nes taip neturėtų būti“, – žadėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys.