Dividendų bus mažiau ir jie liesesni
Iš 23 Lie­tu­vos ak­ci­nių bend­ro­vių, pra­ėju­siais me­tais sa­vo ak­ci­nin­kams mo­kė­ju­sių di­vi­den­dus, šie­met apie to­kius ke­ti­ni­mus ver­ty­bi­nių po­pie­rių bir­žai NAS­DAQ OMX jau pra­ne­šė 13. Iš jų 9 yra aps­kai­čia­vu­sios ir di­vi­den­dus ak­ci­jai, ku­rie daž­niau­siai bus ma­žes­ni ne­gu mo­kė­ti per­nai už 2017 me­tų re­zul­ta­tus.

Biržos tinklalapyje nurodomi preliminarūs ketinimai, nes realybe jie taps tik po visuotinių akcininkų susirinkimų, kuriuose ir bus priimti sprendimai. Oficialiais pranešimais apie ketinimus mokėti dividendus informavo dar dvi Lietuvos bendrovės. Taigi iš viso bus paskatinti 15 biržoje listinguojamų Lietuvos bendrovių investuotojai.

Estijoje dividendus mokės 9 bendrovės, o Latvijos tokių bendrovių dar negirdėti.

Praėję metai nebuvo pelningi tokioms nuolatinėms dividendų mokėtojoms kaip AB Vilkyškių pieninė ir AB Energijos skirstomieji tinklai (ESO). Kitų valstybės valdomų bendrovių dividendai šiemet bus perpus kuklesni nei prieš metus.

Po ilgos pertraukos

Investuotojus pradžiugino AB „Utenos trikotažas“ pranešimas, kad praėjusių metų pelnu pasidalys su akcininkais. Iškart po pranešimo bendrovės akcija pabrango 10 procentų. Paskutinį kartą šios bendrovės akcininkams dividendai buvo mokėti 2007 metais.

„Reikšmingas pastarųjų trejų metų augimas lėmė būtinybę investuoti į gamybą ir jos technologijas bei papildomą apyvartos kapitalą. Šios plėtros aktyvuotus iššūkius įveikėme, o šių metų užsakymų dinamika leidžia prognozuoti tvarų tolesnį augimą. Todėl esame pasiruošę bendrovės sukurta nauda pasidalyti su akcininkais ir išmokėti dividendus“, – pranešime cituojamas „Utenos trikotažo“ generalinis direktorius Algirdas Šabūnas.

Vienas investuotojas gali būti įsigijęs 100 akcijų, o kitas 300 tūkst., todėl 1 centas dividendų akcijai vienam gali reikšti vieną eurą, o kitam – tris tūkstančius eurų.

Ši bendrovė, pernai uždirbusi 1,2 mln. eurų audituoto ikimokestinio pelno, planuoja išmokėti 950,3 tūkst. eurų dividendų. Akcininkų susirinkimo dalyviams taip pat bus siūloma suformuoti 1 mln. eurų rezervą savoms akcijoms supirkti. Patvirtinus šį siūlymą, atsirastų galimybė laisvas įmonės lėšas ateityje skirti savų akcijų supirkimo programai ir tokiu būdu didinti „Utenos trikotažo“ akcijų likvidumą bei patrauklumą investuotojams.

Didina bendrovių patrauklumą

„Investuotojui yra patrauklu, kai įmonė moka dividendus, nes taip uždirbama reali investicijų grąža, ir ji nėra tokia simboliška kaip atrodo. Juk vienas gali būti įsigijęs 100 akcijų, o kitas 300 tūkst., todėl 1 centas dividendų akcijai vienam gali reikšti vieną eurą, o kitam – tris tūkstančius eurų, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo Finansų maklerių asociacijos narys Renatas Žeknys. – Lietuvoje dividendų vidurkis yra 6–7 centai akcijai. Lietuvos biržoje listinguojamos bendrovės šiuo požiūriu yra vienos patrauklesnių Šiaurės Europos biržoje NASDAQ.“

Pasak jo, dividendai didina bendrovės patrauklumą investuotojams, bet tai nėra prievolė, nes bendrovė gali būti išsikėlusi rimtų tikslų, kuriems reikia investicijų. „Vienoms praėję metai galbūt nebuvo tokie sėkmingi, kad galėtų lėšų skirti dividendams, o kitos gal neinvestavo pernai ir tai norėtų padaryti šiemet“, – svarstė R. Žeknys.

Nuo biržos „saugo“ politikai

NASDAQ biržoje listinguojamos ir kelios valstybės valdomos bendrovės, veikiančios daugiausia energetikos sektoriuje. Jos dažniausiai moka ir dividendus. ESO šiemet bus išimtis. „Valstybės valdomos įmonės yra ūkio subjektai – jei galima uždirbti ir dalytis pelnu tam tikru momentu, jos tai ir daro, o kai valstybė yra pagrindinė akcininkė, jai visada reikia pinigų. Net kai yra patyrusi nuostolių, valstybės įmonė gali pasiskolinti ir mokėti dividendus sau ir akcininkams“, – sakė finansų makleris.

Jo teigimu, Lietuvoje itin sėkmingi buvo sprendimai privatiems investuotojams perduoti dalį AB „Klaipėdos nafta“ ir TEO LT (buvusi AB „Lietuvos telekomas“) verslo. Pastarosios akcijos jau atpirkusios savo kainą privatiems investuotojams.

NASDAQ ilgą laiką Vyriausybę įkalbinėja, kad biržoje parduotų ir kai kurių kitų valstybės bendrovių akcijų, tačiau vis sulaukia argumentų, neva nutekės įmonių informacija ar dar kas atsitiks. „Dauguma mūsų politikų, aiškiai stokodami finansinio raštingumo, privatizavimą painioja su listingavimu – išsigąsta tariamų priešų“, – komentavo R. Žeknys.

Estai pildo sąrašą

Praėjusią savaitę apie planus NASDAQ OMX biržos emitentų sąrašą papildyti trim valstybės valdomomis bendrovėmis pranešė Estijos parlamento koalicija, kurią sudaro Centro, Estijos konservatyvioji liaudies (EKRE) ir Isamaa partijos.

„Suteiksime privatiems investuotojams galimybę investuoti į akcines bendroves, kurios šiuo metu priklauso valstybei. Todėl parduosime tokią bendrovių kapitalo dalį, kurios valstybė neturėtų valdyti strateginiais tikslais“, – teigiama koalicijos pranešime.

Kalbama apie bendroves „AS Eesti Teed“, kurią numatoma visiškai privatizuoti, ir „AS Operail“, kurios 49 proc. akcijų numatoma parduoti privatiems investuotojams. Pirmoji tiesia ir prižiūri kelius, panašiai kaip Lietuvos regionines kelių priežiūros įmones sujungus sukurta AB „Kelių priežiūra“. „AS Operail“ verčiasi krovinių gabenimu geležinkeliu, stato, remontuoja ir nuomoja geležinkelio vagonus. Šią bendrovę Lietuvoje atitinka AB „Lietuvos geležinkeliai“. Dar anksčiau buvo pranešta apie planus smulkiesiems investuotojams biržoje parduoti 49 proc. žaliosios energetikos bendrovės „Enefit Green“ akcijų.

Pasak R. Žeknio, estai anksčiau pardavė dalį uostą valdančio įmonės akcijų. „Tai labai sėkmingas sprendimas. Buvo parduota 39 proc. akcijų ganėtinai aukšta kaina. Įmonės verslo dalies pardavimas buvo orientuotas daugiausia į vietos investuotojus – pensijų fondus ir šalies gyventojus. Įmonė dabar apie 70 proc. savo pelno išmoka dividendais“, – pasakojo jis.

Finansų maklerio teigimu, įmonė laimėjo, kai smarkiai išaugo jos kaina. Akcija, platinta po 1,75 euro, dabar kainuoja 2,13 euro. Taip valstybė gavo pinigų, neprarado įmonės kontrolės, padidino bendrovės vertę, kuria bet kada galės pasinaudoti sumaniusi paskelbti kitą akcijų emisiją už dar aukštesnę kainą. Anot jo, valstybei laikyti 100 proc. tokios įmonės akcijų nėra racionalu.

Nustatyti Lietuvos bendrovių dividendai vienai akcijai, eurai

BendrovėPasiūlytaUž 2018 metusUž 2017 metus
„Vilniaus baldai“2019–01–150,080,27
„Grigeo“2019–04–040,060,06
„INVL Baltic Farmland“2019–04–040,10,15
„Utenos trikotažas“2019–04–040,10
„Rokiškio sūris“2019–04–050,10,1
„INVL Baltic Real Estate“2019–04–050,130,13
Šiaulių bankas2019–04–110,0290,05
LITGRID2019–05–080,0052 0,153
„Telia Lietuva“2019–05–130,080,07
ESO00,02535
„Klaipėdos nafta“2019–04–030,04475
„Žemaitijos pienas“2019–04–250,15
„Klaipėdos nafta“2019–05–130,04475
„Amber Grid“2019–05–080,1138
K2 LT2019–05–091,09
„Pieno žvaigždės“2019–05–13n. d.

Šaltinis: NASDAQ OMX