Britai: išmanieji skaitikliai gali „sukvailėti“
Bri­tų dien­raš­tis „The Te­leg­raph“ ra­šo, kad Mi­ke­’as O’B­rie­nas nau­do­jo vie­ną iš 53 mln. skai­tik­lių, ku­rie tu­rė­jo bū­ti su­mon­tuo­ti Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je iki 2020 me­tų. „Aš tu­rė­jau anks­ty­vą­ją ver­si­ją, – sa­kė jis. – Po ku­rio lai­ko pa­ste­bė­jau, jog įren­gi­nys ne­vei­kia.“

Tačiau, kaip pažymi leidinys, tarp paprasto Jungtinės Karalystės (JK) gyventojo ir M. O’Brieno yra skirtumas – pastarasis 2008 metais buvo šalies energetikos ministras. Jo vadovaujamas padalinys (ne visai atitinkantis mūsų Energetikos ministerijos statusą) priklausė naujam Energijos ir klimato kaitos departamentui, kuris Didžiojoje Britanijoje vykdė išmaniųjų skaitiklių revoliuciją – didžiausią ir brangiausią pasaulyje.

Jei būstas yra silpno ryšio zonoje, įranga neveikia. Negana to, skaitikliai nustoja dirbti, kai klientas pakeičia tiekėją. Britai šį reiškinį vadina išmaniojo skaitiklio „sukvailėjimu“.

Ambicingas IT projektas žlugo. Jo tikslai iki 2020 metų nebus įgyvendinti, o numatyto 11 mlrd. svarų sterlingų biudžeto neužteks. Abejojama ir tuo, ar, baigus visus darbus, pavyks sutaupyti milžinišką 16,73 mlrd. svarų sumą, kaip žadėjo projekto sumanytojai.

Pačios JK vyriausybės tyrimas parodė, kad trečdalį šių lėšų turėtų sutaupyti namų ūkiai. Jų savininkams tektų nuolat stebėti skaitiklių ekranus ir paskui atitinkamai koreguoti elektros vartojimą, pavyzdžiui, gaminti maistą tuomet, kai tarifas mažesnis.

Tačiau net projektą įgyvendinusio vyriausybinio padalinio vadovas prisipažino numojęs ranka į „racionalų energijos vartojimą“. Nors jis suvokė, kad gali sutaupyti įjungdamas skalbyklę ar kaisdamas virdulį atitinkamu metu, galiausiai išmaniojo prietaiso atsikratė.

Buvęs JK energetikos ministras M. O’Brieanas pripažino – bet kuris energetikos projektas kainuoja šimtus milijonų ar milijardus ir turi tendenciją brangti įgyvendinimo laikotarpiu.

Jungtinėje Karalystėje, ne taip, kaip Lietuvoje, išmanieji skaitikliai priklauso gyventojams. Jie turi teisę atsisakyti tiekėjo siūlomos naujos modernios įrangos, be to, elektrą namų ūkiams tiekia ne vienas valstybinis monopolininkas kaip Lietuvoje, o daug tiekėjų.

Vis dėlto konkurencija rinkoje savaime problemų neišsprendžia. „Jeigu buvęs energetikos ministras išmetė savo išmanųjį skaitiklį į šiukšlyną, tai dar nereiškia, kad tokio pat įrenginio tiekėjai neįsiūlys kitiems klientams. Daugelis britų skundėsi, jog energijos tiekėjai taikė sunkiasvorę taktiką versdami gyventojus sutikti su naujos įrangos instaliacija, nors išmanieji skaitikliai nėra teisiškai privalomi“, – rašė „The Telegraph“.

Pasak leidinio, tiekėjai labai skubėjo dėl vyriausybės nustatyto grafiko, kai už instaliuotus naujuosius skaitiklius galėjo gauti kompensaciją. Iki 2018-ųjų vidurio JK buvo įrengta apie 13 mln. išmaniųjų skaitiklių. Iš jų 500 tūkstančių sugedo vos pradėję veikti. Siekiant įgyvendinti vyriausybės planus iki 2020-ųjų turėtų būti sumontuota dar 40 mln. skaitiklių.

Išmaniųjų skaitiklių „sukvailėjimas“ pakeitus tiekėją iš esmės šiuos pagrindinius projekto tikslus sugriovė.

Abejojama, ar šis tikslas bus pasiektas. Mat skubėdami tiekėjai kelerius metus instaliavo skaitiklius „Smets1“, kuriems iki „išmaniųjų“ dar toloka. Perduodami duomenis šie skaitikliai naudoja mobilųjį ryšį. Tad jei būstas yra silpno ryšio zonoje, įranga neveikia. Negana to, skaitikliai nustoja dirbti, kai klientas pakeičia tiekėją. Britai šį reiškinį vadina išmaniojo skaitiklio „sukvailėjimu“.

Vartotojai, sutikę įsirengti tokius prietaisus, pateko į spąstus – dabar jie varžomi keisti tiekėją, nors vienas pagrindinių deklaruotų tikslų diegti išmaniąją elektros apskaitą JK buvo sukurti sklandžią, draugišką sistemą, kuri suteiktų vartotojams paskatų taupyti energiją ir lengvai rinktis mažiausią kainą siūlančius tiekėjus. Išmaniųjų skaitiklių „sukvailėjimas“ pakeitus tiekėją iš esmės šiuos pagrindinius projekto tikslus sugriovė.

Britų žurnalistai dabar sako, kad išmaniųjų skaitiklių „sukvailėjimo“ fenomeną buvo galima nuspėti. Pasak šaltinio projektą įgyvendinančiame departamente, iš pat pradžių būta nuogąstavimų, jog įranga, kuriai pritarta prieš dešimtmetį, jos diegimo laikotarpiu jau bus pasenusi. Tačiau vėluojant projektą įgyvendinti prietaisai, atrodę seni dar 2008 metais, buvo montuojami visą dešimtmetį, iki pat 2018-ųjų pabaigos. Vėliau rinkoje atsiradusių naujų „Smets2“ skaitiklių pristatymas vėlavo.

Kodėl energetikos projektai virsta finansinėmis aferomis

Kai kurie britų verslininkai nacionalinį IT projektą, kainavusį milijardus, vadino katastrofa ir perspėjo, kad už jos padarinius gaudami didesnes sąskaitas galiausiai turės sumokėti paprasti elektros vartotojai.

Tačiau išmaniosios elektros apskaitos programos įgyvendintojai toliau tikino, jog naujieji prietaisai daugumai namų ūkių padės kasmet sutaupyti elektros energijos. Dėl to esą naudos gaus visa ekonomika (panašius argumentus deklaruoja ir lietuviškos išmaniosios apskaitos sumanytojai bei vykdytojai).

Britų mokslininkai viešai abejojo šia propaganda. Anot jų, tiekėjai nesuinteresuoti prarasti vartotojų, todėl specialiai diegė tokius skaitiklius, kurių darbas, pakeitus tiekėją, sutriktų. „Rinkoje tiekėjai natūraliai siekia pritraukti ir išlaikyti klientus, – rašė profesorius Dieteris Helmas. – Vartotojų bėgiojimas neatitinka jų interesų. Tiekėjų interesus atitinka skaitikliai, kurie perėjus kitą tiekėją „sukvailėja“, todėl verčia likti pas senąjį. Kodėl dar ką nors stebina, kad šitiek daug skaitiklių sugedo? To buvo galima tikėtis.“

Buvęs JK energetikos ministras M. O’Brieanas pripažino – bet kuris energetikos projektas kainuoja šimtus milijonų ar milijardus ir turi tendenciją brangti įgyvendinimo laikotarpiu. Tai esą didžiulė problema. Antra ir dar didesnė problema, pasak M. O'Brieano, kad dažniausiai trūksta tokiems projektams prieštaraujančių balsų, kol darbai nėra įsisukę. O projektą pradėjus įgyvendinti neatsiranda kviestinių prižiūrėtojų, kurie tikrintų ir skaičiuotų išlaidas, sudarytų balansą. „Energetikoje nėra opozicijos“, – pridūrė jis.