Baltijos šalių sostinės: atsigavo ir Rygos nekilnojamojo turto rinka
2018 me­tai bu­vo re­zul­ta­ty­vūs Bal­ti­jos ša­lių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­koms. Au­gant ša­lių eko­no­mi­kai bu­vo fik­suo­ja­mi aukš­ti pa­siū­los ir pa­klau­sos ro­dik­liai – tiek gy­ve­na­mo­jo, tiek ko­mer­ci­nio ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sek­to­riuo­se.

„Nuo pastarojo sunkmečio pradžios matėme gana spartų nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą Estijos ir Lietuvos sostinėse, bet Latvijos sostinė Ryga ilgą laiką negalėjo pasigirti didesniais teigiamais pokyčiais. Tačiau dabar atrodo, kad nekilnojamojo turto rinka didžiausiame Baltijos šalių mieste jau žengia į spartesnės plėtros etapą“, – komentuodamas naujausią „Ober-Haus“ metinę Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą sakė Raimondas Reginis, bendrovės rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Rygos biurų rinkoje – pasiūlos šuolis

Kaip teigiama pranešime, pernai Taline buvo pastatyta 80 tūkst. kv. m ploto naujų biurų. Vilniuje – 43 tūkst. kv. m, Rygoje – beveik 25 tūkst. kvadratinių metrų. Nors pagal pastatytą biurų plotą Ryga 2018 metais vėl nusileido Talinui ir Vilniui, tačiau, pasak R. Reginio, biurų sektorius didžiausiame Baltijos šalių mieste įgauna pagreitį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2019–2020 metais Rygos rinką turėtų papildyti ryškus naujų biurų kiekis – apie 140 tūkst. kv. m ploto biurų.

Plėtotojai Rygoje per dvejus metus planuoja pastatyti tiek biurų, kiek jų buvo pastatyta per pastaruosius devynerius metus.

„Plėtotojai Rygoje per dvejus metus planuoja pastatyti tiek biurų, kiek jų buvo pastatyta per pastaruosius devynerius, 2010–2018 metais. Tai yra būtent tai, ko pastaraisiais metais labai trūko Latvijos sostinei, norint konkuruoti su Vilniumi ir Talinu dėl tarptautinių bendrovių dėmesio. Galimybės ne tik įsikurti, bet ir planuoti tolesnę plėtrą šiuolaikiniuose pastatuose yra viena pagrindinių stambesnių tarptautinių įmonių atėjimo priežasčių į konkretų regioną ar miestą“, – teigė R. Reginis.

Jo vertinimu, Vilnius ir Talinas nesiruošia lengvai atiduoti pastarojo dešimtmečio biurų plėtros lyderių pozicijos ir taip pat rengiasi įspūdingai padidinti naujų biurų ploto apimtį per artimiausius kelerius metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2019–2020 metais Vilniuje planuojama įgyvendinti ne mažiau kaip 15 projektų, kuriuose naudingasis biurų plotas sudarys apie 160 tūkst. kvadratinių metrų. O Taline per tą patį laikotarpį planuojama pastatyti apie 100 tūkst. kv. m ploto biurų.

Nauji prekybos centrai

Tradicinių didesnės apimties prekybos centrų sektoriuje 2018–2019 metais didžiausių naujienų sulaukė Talinas ir Ryga. 2018 metų pabaigoje Taline duris atvėrė „T1 Mall of Tallinn“ prekybos centras, kuris šio miesto tradicinių prekybos centrų rinką papildė 55 tūkst. kv. m prekybos ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų pabaigoje bendras prekybos patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose Estijos sostinėje sudarė 665,3 tūkst. kv. m, o vienam miesto gyventojui teko 1,45 kv. m ploto. Taigi Talinas išlieka akivaizdus lyderis tarp kitų Baltijos šalių sostinių.

Tuo metu Rygoje po ilgos pertraukos buvo įgyvendintas vienas didžiausių prekybinės paskirties projektų. 2019 metų balandį duris atvėrė prekybos centras „Akropolis“, kuris Latvijos sostinės rinką papildė apie 60 tūkst. kv. m prekybos ploto. Skaičiuojant pagal prekybos plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, 2018 metų pabaigoje Ryga tarp kitų Baltijos šalių sostinių rikiavosi antroje vietoje (649 tūkst. kv. m, arba 1,02 kv. m vienam gyventojui). Atidarius „Akropolį“ prekybos ploto pasiūlos rodikliai Rygoje ūgtelėjo dešimtadaliu.

„Nors mažesnės apimties ir specializuotų prekybos centrų Vilniuje 2018 metais daugėjo („Žali“, „Depo“, „Decathlon“), naujų didesnių tradicinių prekybos centrų Lietuvos sostinė ir vėl nesulaukė“, – nurodė R. Reginis. Didesnio projekto atidarymo galima tikėtis nebent 2020 metų pabaigoje, kai šalia vakarinio aplinkkelio turėtų būti pastatytas prekybos centras „Vilnius Outlet“, kuris sostinės rinką papildytų apie 35 tūkst. kv. m prekybos ploto.

Tokio tipo projektas Vilniuje būtų įgyvendintas po 4,5 metų pertraukos (nuo prekybos centro „Nordika“ antrojo etapo atidarymo 2016 metų gegužės mėnesį). „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje Vilniuje prekybos patalpų plotas tradiciniuose prekybos centruose sudarė 453 tūkst. kv. m ir vienam sostinės gyventojui teko 0,82 kv. m ploto – mažiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių.

Tradicinių didesnės apimties prekybos centrų sektoriuje 2018–2019 metais didžiausių naujienų sulaukė Talinas ir Ryga. / t1tallinn.com nuotrauka

Laisvų sandėliavimo patalpų nėra

2018 metais Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse fiksuojamos didelio masto naujų sandėliavimo patalpų statybos. „Augantis šiuolaikinių sandėliavimo patalpų poreikis bei didelis jų užimtumas sukuria prielaidas daug spartesnei šio sektoriaus plėtrai“, – tvirtino R. Reginis.

Laisvų sandėliavimo patalpų lygis Baltijos šalių regionuose sudaro ne daugiau nei 5 procentus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metus Baltijos šalių sostinėse ir jų apylinkėse iš viso įgyvendinta 16 projektų – įrengta šiek tiek daugiau nei 200 tūkst. kv. m sandėliavimo patalpų: Taline – apie 86 tūkst. kv. m, Rygoje – apie 60 tūkst. kv. m, Vilniuje – beveik 58 tūkst. kvadratinių metrų.

Taline ir jo apylinkėse sukoncentruota didžiausia šiuolaikinių sandėliavimo patalpų pasiūla Baltijos šalyse ir 2018 metų pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas viršijo 1,3 mln. kvadratinių metrų. Tuo metu Rygoje ir jos apylinkėse per praėjusius metus bendras sandėliavimo patalpų plotas ūgtelėjo 9 proc. ir bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė beveik 709 tūkst. kvadratinių metrų. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir jo apylinkėse sandėliavimo patalpų pasiūla 2018 metais paaugo 11 proc. ir metų pabaigoje bendras plotas sudarė šiek tiek daugiau nei 585 tūkst. kvadratinių metrų.

„Skirtingai nei Estija ir Latvija, kur sandėliavimo patalpų sektorius iš esmės susikoncentravęs šalių sostinėse ir aplink jas, Lietuva turi ir kitus regionus, kuriuose gana aktyviai plėtojami sandėliavimo patalpų statybos projektai. Vien Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuo metu bendra sandėliavimo patalpų pasiūla sudaro beveik 550 tūkst. kvadratinių metrų“, – teigė R. Reginis.

Jo nuomone, įsibėgėjusi sandėliavimo patalpų plėtra artimiausiu metu nežada sustoti. Baltijos šalių sostinių regionuose 2019 metais planuojamas didelis tokių patalpų prieaugis – planuojama įgyvendinti įvairaus dydžio projektų, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys apie 130 tūkst. kvadratinių metrų.

Talinas vejasi Vilnių

Pernai sparčiausias butų pasiūlos šuolis iš visų Baltijos šalių sostinių užfiksuotas Rygoje. Per metus Latvijos sostinėje pastatyta šiek tiek daugiau nei 2 400 butų ir tai yra 65 proc. daugiau, nei jų buvo pastatyta per 2017 metus. „Žinoma, butų plėtros mastas Rygoje vis dar pastebimai atsilieka nuo Vilniaus ir Talino, tačiau toks šuolis jau rodo daug drąsesnius plėtotojų žingsnius“, – atkreipė dėmesį ekspertas. Vilniuje pernai pastatyta per 4300 butų (5 proc. daugiau nei 2017 metais), o Taline – 3100 butų (7 proc. daugiau nei 2017 metais).

Nors Vilnius pagal pastatomų naujų butų kiekį išlaikė lyderio pozicijas, Talinas sparčiai vejasi Lietuvos sostinę. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014–2016 metais Vilniuje 1000-čiui gyventojų kasmet vidutiniškai teko po 6,1 pastatyto buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu šis rodiklis ūgtels iki 7,9 buto. Tuo metu Taline 2014–2016 metais 1000-čiui gyventojų kasmet vidutiniškai buvo pastatyta po 3,9 buto, o 2017–2019 metų laikotarpiu bus fiksuojamas stiprus šuolis iki 7,1 buto.

„Tai reiškia, kad Talinas pagal santykinį pastatomų butų kiekį Vilniui nusileidžia jau tik dešimtadaliu“, – sakė R. Reginis. Ir nors Rygoje pernai užfiksuotas didelis pastatytų butų šuolis, šiame mieste butų statybų mastas vis dar išlieka kuklus ir nusileidžia Vilniui bei Talinui daugiau nei du kartus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017–2019 metais šis rodiklis sudarys po 3,1 pastatyto buto 1000-čiui miesto gyventojų.

„2019–2020 metai tikrai nebus nuobodūs Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose ir mūsų laukia išties įvykių kupinas laikotarpis. Ekonominė aplinka ir toliau išlieka palanki aktyviai rinkos plėtrai ne tik Baltijos šalių sostinėse, bet ir kituose šių šalių regionuose. Akivaizdu, kad plėtotojai nesiruošia praleisti šios galimybės“, – teigė R. Reginis.