Atleistas Klaipėdos uosto vadovas
Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus pra­ra­do pa­si­ti­kė­ji­mą ir to­dėl at­leis­tas iš par­ei­gų. Tai pir­ma­die­nį par­eiš­kė su­si­sie­ki­mo mi­nis­tras Ro­kas Ma­siu­lis. Šį spren­di­mą A. Vait­kus ke­ti­na skųs­ti teis­mui.

„Pasirašiau įsakymą dėl atšaukimo A. Vaitkaus iš pareigų. Šiandien ponas A. Vaitkus pranešė, kad atšaukia savo nusišalinimą nuo sprendimų priėmimo dėl tam tikrų bendrovių uoste (...). Tai verčia reaguoti nedelsiant. Taip pat šiandien gavau ir valdybos nuomonę. Ir valdyba abejoja, kad ponas A. Vaitkus gali pilnavertiškai atlikti savo pareigas. Įvertinus tas aplinkybes ponas A. Vaitkus yra atšaukiamas iš generalinio direktoriaus pareigų“, – pareiškė ministras.

R. Masiulio teigimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra strateginė valstybės įmonė, jai galioja aukščiausi skaidrumo standartai. Ministras tikino, jog sprendimą lėmė objektyvios priežastys, o ne opozicinių partijų įtaka ar interesai.

Pirmadienis buvo paskutinė A. Vaitkaus darbo diena, jis uosto direkcijai vadovavo nuo 2013 metų. Jį laikinai pavaduoja infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Atšaukė nusišalinimą nuo pareigų

Klaipėdos mero rinkimus pralaimėjęs valdančiųjų „valstiečių“ atstovas A. Vaitkus pirmadienį pranešė atšaukęs savo nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su „valstiečių“ rinkimų kampaniją Klaipėdoje rėmusių verslininkų įmonėmis. „Nuo šiandienos ryto esu atšaukęs savo nusišalinimą, nes tam nematau jokio pagrindo. Aš jį buvau pateikęs susisiekimo ministrui išeidamas atostogų, sausio 17 dieną, o atšaukiau todėl, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) oficialiai patvirtino savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, – teigė A. Vaitkus. – Deklaracijoje nurodžiau ryšius su visais tarybos nariais.“ Jis akcentavo, kad yra ne pirmas uosto vadovas, išrinktas į miesto tarybą, bei tvirtino, jog nėra jokio pagrindo abejoti uosto veiklos skaidrumu.

A. Vaitkus pralaimėjo Klaipėdos mero rinkimus, tačiau yra išrinktas į miesto tarybą. Jis teigė planuojantis dirbti ir miesto taryboje, ir uosto vadovo poste. Pradėdamas rinkimų kampaniją ir imdamas atostogų kaip uosto vadovas, A. Vaitkus sausį paskelbė, kad nusišalina nuo sprendimų, susijusių su įmonėmis, kurių atstovai taip pat dalyvaus rinkimuose.

Į Klaipėdos tarybą kartu su A. Vaitkumi „valstiečių“ sąraše išrinkti Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma.

Susisiekimo ministras yra sakęs, kad įmonių, su kurių vadovais susijęs A. Vaitkus, apyvarta siekia apie 20 proc. bendros uosto apyvartos. R. Masiulis praėjusią savaitę ėmėsi platesnio tyrimo dėl A. Vaitkaus ir galimo jo pavaldinių interesų konflikto – jis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), Valdymo koordinavimo centrą, uosto valdybą.

Ministras anksčiau teigė, kad nors uosto vadovas ir nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su uosto įmonių atstovais, išrinktais į miesto tarybą, esą nežinia, kaip jis galės pasirašyti naujus uosto žemės nuomos tarifus arba spręsti su uosto geležinkeliu susijusius reikalus. Taip pat esą neaišku, ar uosto direkcijos darbuotojai, pavaldūs vadovui, bus nepriklausomi tų įmonių atžvilgiui. Anot ministro, neaišku, kas turėtų priimti sprendimus, jeigu jų negalės priimti direkcijos vadovas.

Susirūpinimą R. Masiuliui kėlė tai, kad visi uosto geležinkeliai bus perduoti uostui, tuo metu viena privati uosto bendrovė teikia paslaugas geležinkeliams. „Valstiečių“ rinkimų kampaniją parėmusio Birių krovinių terminalo vieno savininkų I. Udovickio įmonė „Gargždų geležinkelis“ teikia paslaugas uoste bei siekia gauti pajėgumų vežti krovinius per Lietuvą.

Valdyba suabejojo

Klaipėdos uosto valdyba suabejojo, ar į Klaipėdos miesto tarybą išrinktas uosto vadovas gali būti nešališkas priimdamas sprendimus dėl uosto verslininkų, savivaldos rinkimuose jį netiesiogiai parėmusių, „Pirma, išreiškėme abejonę savo sprendime ministrui, ar uosto vadovas bus nešališkas ir nepriklausomas priimant sprendimus dėl paramos gavėjus liečiančių klausimų, nes netiesiogiai gauta reikšminga finansinė parama tikrai kelia abejonių“, – sakė uosto valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas.

Pasak jo, valdyba įvertino susisiekimo ministro raštą, taip pat asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidento Ryčio Ambrazevičiaus, Valdymo koordinavimo centro atsakymus, bendrą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valdysenos praktikos nuorodą.

Per du šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 7,9 mln. tonų krovinių – 8,8 proc. daugiau nei pernai sausį ir vasarį.

„Kita abejonė yra dėl valstybinės įmonės – uosto – reputacijos, tai yra strateginė ir nacionaliniam saugumui labai svarbi įmonė. Trečias aspektas – dėl efektyvaus valdymo, nes situacija buvo svarstoma tuo metu, kai A. Vaitkus buvo nusišalinęs nuo labai reikšmingos dalies sprendimų. Klausimas buvo, ar gali jis efektyviai nusišalinti – nuo tiesioginių klausimų gali nusišalinti, bet dar yra netiesioginiai klausimai, kur vis tiek jis deda galutinį parašą, tai sukelia labai daug procedūrinių klausimų ir padaro įmonės valdymą labai keblų ir neefektyvų“, – teigė N. Udrėnas.

Pasak N. Udrėno, 5 narių valdyboje A. Vaitkaus atleidimui nepritarė vienintelis narys – Klaipėdos savivaldybės atstovas Kastytis Macijauskas.

Ketina skųsti atleidimą

Iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų pirmadienį atleistas A. Vaitkus ketina skųsti susisiekimo ministro sprendimą. Jis kol kas nekonkretizavo apskundimo motyvų.

Pirmadienį atleistam A. Vaitkui susisiekimo ministras skyrė beveik 20 tūkst. eurų premiją už gerus darbo rezultatus 2018 metais. Vienu įsakymu jam skirta keturių mėnesinių atlyginimų dydžio premija už gerus rezultatus ir gerą darbo pareigų vykdymą 2018 metais. Kitu įsakymu A. Vaitkus atšaukiamas iš pareigų ir jam skirta piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

A. Vaitkaus pastovioji atlyginimo dalis praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 4766 eurus (iki mokesčių), priedas už rezultatus – 2383 eurus.

Klaipėdos uostas pirmauja

Klaipėdos uostas pagal krovos apimtį šiemet, kaip ir pernai, pirmauja Baltijos valstybėse. Tai rodo uostų paskelbti krovos duomenys. Per du šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 7,9 mln. tonų krovinių – 8,8 proc. daugiau nei pernai sausį ir vasarį.

Krova Rygos uoste paaugo 1,2 proc., iki 5,55 mln. tonų, Ventspilio – ūgtelėjo 40,7 proc., iki 4,35 mln. tonų, Liepojos – sumenko 14,6 proc., iki 1,18 mln. tonų.

Talino jungtinis uostas krovos sausį ir vasarį duomenų nepaskelbė. Estijos statistikos departamento duomenimis, krova visuose šios šalies uostuose palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 3,4 proc., iki 5,62 mln. tonų.