200 milijonų afera: po išmanųjį elektros skaitiklį – į kiekvieną trobą
Vals­ty­bi­nė „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ gru­pės įmo­nė AB Ener­gi­jos skirs­ty­mo ope­ra­to­rius (ESO) iki 2023 me­tų nu­pirks ir var­to­to­jų na­muo­se įrengs apie 1,6 mln. iš­ma­nių­jų elek­tros skai­tik­lių, val­do­mų nuo­to­li­niu bū­du. Gy­ven­to­jai jų at­si­sa­ky­ti ne­ga­lės. Įmo­nė skai­čiuo­ja, kad iš­ma­nio­sios aps­kai­tos die­gi­mo pro­jek­tas ga­li kai­nuo­ti dau­giau kaip 200 mln. eu­rų. Šias iš­lai­das tu­rės pa­deng­ti var­to­to­jai – mil­ži­niš­kos in­ves­ti­ci­jos bus įtrauk­tos į jų mo­ka­mą elek­tros ta­ri­fą, ku­ris jau da­bar yra vie­nas di­džiau­sių tarp gre­ti­mų ša­lių. Kiek dėl to gy­ven­to­jams pa­brangs elek­tra, „Lie­tu­vos ži­nioms“ ne­pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti.

Elektros energijos išmaniųjų skaitiklių diegimo investicinis projektas šiuo metu derinamas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau jo duomenys valstybinės įmonės ESO valdybos sprendimu yra įslaptinti.

Jungtinėje Karalystėje panašus investicinis projektas sukėlė politinę audrą, kai apie 500 tūkst. gyventojų būstuose įrengtų išmaniųjų skaitiklių iš karto sugedo. Naują prietaisą išmetė net energetikos ministras. Be to, paaiškėjo, kad šio projekto kaina buvo gerokai išpūsta.

ESO tikina, jog britų išmaniosios apskaitos sistemos diegimo klaidų nekartos. „Jungtinėje Karalystėje rinkos modelis kitoks nei Lietuvoje. Ten už skaitiklių įrengimą atsakingas kiekvienas elektros energijos tiekėjas, todėl procesai vyksta visiškai kitaip negu mūsų šalyje. Tai lėmė, kodėl Lietuvoje buvo pasirinkta kitokia pirkimo strategija, techninės sąlygos ir diegimo modelis“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Tomas Kavaliauskas, ESO ryšių su visuomene projektų vadovas.

Britų politikai teigia, kad bet kuris nacionalinio masto energetikos projektas kainuoja šimtus milijonų ar milijardus ir turi tendenciją brangti įgyvendinimo laikotarpiu.

Anot jo, Lietuva išmaniąją apskaitą diegia viena paskutinių Europos Sąjungoje, tad esą turėjo iš ko pasisemti patirties. Britų politikai teigia, jog bet kuris nacionalinio masto energetikos projektas kainuoja šimtus milijonų ar milijardus, be to, jie paprastai brangsta įgyvendinimo laikotarpiu. Taip yra dėl to, kad energetikoje nebūna „opozicijos“, o vyriausybės palaimintų projektų netikrina „iš tiesų“ nepriklausomi auditoriai.

Bet Lietuvos energetikai, regis, iki tokių išvadų dar nepriaugo. Ir kodėl turėtų, juk už energetikos aferų padarinius galiausiai sumoka paprasti vartotojai, gavę didesnes sąskaitas.

Projektas įslaptintas ESO sprendimu

„Energijos skirstymo operatorius yra pateikęs Kainų komisijai informaciją dėl išmaniosios apskaitos diegimo investicijų projekto, tačiau bendrovės ESO valdybos sprendimu ši informacija konfidenciali“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Daugiau duomenų apie investicinį projektą, kurio pasekmes pajus visi Lietuvos gyventojai, Kainų komisijos atstovė suteikti negalėjo. Valstybinei įmonei galimybę įslaptinti informaciją apie investicinį projektą suteikia Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalis: „Valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša.“

VKEKK atsisakė prognozuoti, kiek dėl būsimo projekto galėtų brangti elektra gyventojams. Pasak A. Griškonytės, ESO planuojamą ar jau įgyvendintą investiciją privalo suderinti su Kainų komisija. „Pripažinus, kad ši investicija būtina reguliuojamai elektros energijos skirstymo veiklai vykdyti, bendrovės patirtos išlaidos bus įvertintos nustatant elektros energijos kainą vartotojams“, – teigė ji.

Nežino, kiek mokės už skaitiklius

Įrangos pirkimo konkurso dar nebuvo, tačiau ESO iš anksto skaičiuoja, kad investicijos į išmaniosios apskaitos sistemos diegimo Lietuvoje programą iki 2023 metų pabaigos kainuos 200 mln. eurų.

„Lietuvos žinios“ klausė, kaip apskaičiuota ši suma, jeigu galimi įrangos tiekėjai dar nepateikė pasiūlymų. ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas T. Kavaliauskas atsakė, kad „suma

ESO planuoja kiekvienoje troboje įdiegti po išmanųjį elektros skaitiklį, tačiau net apytikslės skaitiklio kainos įvardyti negali - rinkoje jos siekia nuo 60 iki 130 eurų.Romo Jurgaičio nuotrauka

nustatyta remiantis kitų šalių investicijų apimtimi ir ESO specialistų atliktomis rinkos analizėmis“.

ESO planuoja pirkti ir įrengti daugiau kaip 1,6 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, bet apytikslės skaitiklio kainos šiuo metu įvardyti negali. Įmonės duomenimis, pigiausio ir brangiausio įrenginio rinkoje kaina skiriasi daugiau kaip dvigubai. „Iš Vakarų Europos šalių patirties matome, kad skaitiklis (priklausomai nuo pasirinktų technologijų ir funkcionalumo) gali kainuoti nuo 60 iki 130 eurų“, – tikino T. Kavaliauskas.

Pasak ESO, išmaniosios apskaitos projektas bus įgyvendinamas naudojant nuosavas lėšas ir pasitelkiant kapitalą rinkoje. Skaitikliams gamintojai paprastai suteikia iki 20 metų garantiją. ESO, vadovaudamasis kitų valstybių praktika, skaičiuoja, jog renginiai turėtų laikyti apie 18 metų. Toks suplanuotas ir investicijų atsipirkimo laikotarpis.

ESO planuoja pirkti ir įdiegti daugiau kaip 1,6 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, tačiau net apytikslės įrenginio kainos šiuo metu įvardyti negali – esą pigiausio ir brangiausio skaitiklio kaina gali skirtis daugiau kaip dvigubai, nuo 60 iki 130 eurų.

Atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) numatyta, kad iki 2023 metų išmaniosios elektros energijos apskaitos sistema visiems vartotojams turėtų būti diegiama tik tokiu atveju, jeigu atliktos išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo sąnaudų ir naudos analizės rezultatai būtų teigiami. ESO tvirtina, jog toks sąnaudų ir naudos tyrimas atliktas. „2017 metais audito bendrovės „Ernst and Young“ daryta analizė parodė, kad Lietuvoje planuojama diegti išmanioji apskaita naudinga tiek išlaidų, tiek naudos požiūriu. Ypač išskirti ekonominis ir socialiniai aspektai. Tik tada, kai buvo atlikta analizė, ESO ėmėsi rengtis visuotinės išmaniosios apskaitos projekto įgyvendinimui“, – dėstė T. Kavaliauskas.

ESO atstovas atsisakė prognozuoti, kiek dėl būsimos investicijos gyventojams brangs elektra. „Elektros kaina gali ir nepadidėti, nes ji priklauso nuo daugybės veiksnių. Išteklių kainos kasmet kinta. Ir elektra vienais metais pinga, kitais – šiek tiek brangsta. ESO nenustato elektros kainos, ją kasmet kitiems metams apskaičiuoja Kainų komisija“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko T. Kavaliauskas.

Rinksis iš šešių stipriausių kandidatų

Šių metų kovo 4 dieną ESO pranešė, kad rengiasi išmaniosios apskaitos diegimui Lietuvoje ir pradeda tam būtinos infrastruktūros viešųjų pirkimų procedūras. Tiekėjai turės pasirūpinti daugiau kaip 1,6 mln. išmaniųjų elektros energijos skaitiklių tiekimu, skaitiklių duomenų surinkimo ir valdymo IT sprendimu bei komunikacijos infrastruktūra.

Anot ESO, pirkimas bus vykdomas konkurencinio dialogo būdu. Kitaip tariant, kiekvienas tiekėjas galės pateikti paraišką dalyvauti pirkime, o ESO palaikys dialogą su atrinktais kandidatais. Siekiant išrinkti 6 stipriausius pagal patirtį tiekėjus bus atliekama kvalifikacinė atranka. Tik šie dalyviai galės susipažinti su išsamiomis techninėmis specifikacijomis ir teikti pasiūlymus. Nesvarbu, ar tiekėjai bus iš Lietuvos, ar iš užsienio, laimės ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas.

ESO patikslino „Lietuvos žinioms“, kad rinkdamiesi konkurso modelį rėmėsi tokių šalių kaip Danija, Belgija, Nyderlandai, Austrija, Estija, Švedija, Suomija, Portugalija, Ispanija, Prancūzija, Airija ir kitų praktika. „Technines sąlygas rengiame kartu su konsultantais, kurie turi patirties įgyvendinant tokios apimties projektus. Prieš pasirašant sutartį su tiekėju suplanavome ir praktinį atitikties įrodymą – galimam laimėtojui reikės praktiškai įrodyti, kad jo siūlomas sprendimas veiks Lietuvos sąlygomis. Taip pat bus numatytos įvairios kokybės užtikrinimo procedūros“, – kalbėjo T. Kavaliauskas.

Negali paaiškinti, kodėl mažės vartojimas

Pristatydamas būsimą investiciją ESO pasakojo, kad įdiegus išmaniosios apskaitos infrastruktūrą, ypač nuotolinę apskaitą, kai matyti labai detalus elektros energijos naudojimas, mažės elektros energijos vartojimas. Tačiau „Lietuvos žinioms“ paprašius paaiškinti, koks yra ryšys tarp nuotoliniu būdu valdomų išmaniųjų skaitiklių ir žmonių noro racionaliau vartoti elektros energiją, nesugebėjo to padaryti.

T. Kavaliauskas dėstė, kad išmanieji skaitikliai leis gyventojams sekti, kaip kinta jų elektros suvartojimas, analizuoti kas valandą pateikiamus duomenis ir lyginti juos skirtingų laikotarpių duomenimis.

2017 metais, kai ESO įgyvendino išmaniosios apskaitos bandomąjį projektą, klientai esą „ypač vertino išmaniųjų skaitiklių pranašumą, nes nebeliko prievolės kas mėnesį nurašinėti skaitiklio rodmenis, o vidutinis elektros energijos sutaupymas siekė apie 6 procentus.“

Tie „6 procentai“ bandomojo projekto dalyvių sutaupytos elektros energijos kelia abejonių, nes kažin kodėl tiksliai sutampa su ES šalių vidurkiu. „ES valstybių patirtis ir geroji praktika rodo, kad išmanioji apskaita leidžia vartotojams sutaupyti iki 6 proc. elektros“, – patvirtino T. Kavaliauskas.

Žmonių nuomonės neklaus

Gyventojams nebus suteikta teisės atsisakyti nuotoliniu būdu valdomų skaitiklių, tačiau ESO neatskleidžia, kaip baus tuos, kurie neįsileis meistrų į savo namus. „Apskaita bus diegiama visiems, pradedant nuo didžiausių iki mažiausių vartotojų“, – pabrėžė T. Kavaliauskas.

Kaip „Lietuvos žinios“ jau rašė, savivaldybių vandentvarkos įmonės klientams, kurie atsisako nuosavose patalpose leisti įtaisyti nuotoliniu būdu valdomus vandens skaitiklius, tarifą didino kelis kartus.

ESO tvirtina, jog įdiegus išmaniąją nuotolinę apskaitą mažės elektros energijos vartojimas, bet nesugeba įtikimai paaiškinti, koks yra ryšys tarp nuotoliniu būdu valdomų skaitiklių ir gyventojų noro racionaliau vartoti elektros energiją.

„Apskaitos prietaisas (skaitiklis) – elektros tinklo elementas, priklausantis ESO, todėl atsakomybė už jo sklandų veikimą tenka ESO. Kada ir dėl kokių aplinkybių apskaitos prietaisas keičiamas, sprendžia ESO. Visi esami skaitikliai bus keičiami į išmaniuosius todėl, kad galėtume užtikrinti geresnes paslaugas klientams. Pavyzdžiui, sutrikus elektros tiekimui ESO specialistai iškart gaus apie tai informaciją, tad gyventojams nebereikės papildomai skambinti ir registruoti gedimų. Kai išmaniosios apskaitos procesas bus baigtas, vartotojų gaunama nauda nusvers galimus nepatogumus. Prieš keičiant skaitiklį kiekvienas klientas bus informuojamas asmeniškai“, – aiškino T. Kavaliauskas.

Energetikos ministerija – neabejinga stebėtoja

„Lietuvos energijos“ grupės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija, tačiau Energetikos ministerija taip pat nėra abejinga būsimo projekto stebėtoja, mat projekto finansavimas susijęs su galimais elektros tarifų gyventojams pokyčiais. Vyriausybės patvirtintame NENS įgyvendinimo priemonių plane nustatyta priemonė – diegti išmaniuosius elektros energijos apskaitos prietaisus elektros vartotojams (esant teigiamiems sąnaudų ir naudos analizės rezultatams) – ir jai įgyvendinti priskirti atsakingi vykdytojai: Energetikos ministerija, ESO bei Kainų komisija.

„Atitinkamai Energetikos ministerija yra įsitraukusi į projekto įgyvendinimą. Šiuo metu bendrovė ESO atlieka investicinio projekto dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos prietaisų elektros vartotojams diegimo derinimą su Kainų komisija, kuri vėliau tvirtins projekto investicijas. Tad tik patvirtinus jas bus žinoma galima įtaka elektros tarifui“, – sakė Energetikos ministerijos vyriausiasis specialistas komunikacijai Andrius Jovaiša.

Išsamus išmaniosios apskaitos diegimo planas bus parengtas 2020 metų pirmoje pusėje, kai taps aiškus infrastruktūros tiekėjas ir su juo sutartas tiekimo grafikas, o diegimo planas suderintas su Kainų komisija. Masinį skaitiklių diegimą planuojama pradėti 2020 metų pabaigoje.

ESO tvirtina, jog įdiegus išmaniąją nuotolinę apskaitą, mažės elektros energijos vartojimas, tačiau nesugeba paaiškinti, koks yra ryšys tarp nuotoliniu būdu valdomų skaitiklių ir gyventojų noro racionaliau vartoti elektros energiją. / Romo Jurgaičio nuotrauka

FAKTAI

Išmanieji skaitikliai gali „sukvailėti“

Britų dienraštis „The Telegraph“ rašo, kad Mike’as O’Brienas naudojo vieną iš 53 mln. skaitiklių, kurie turėjo būti sumontuoti Jungtinėje Karalystėje iki 2020 metų. „Aš turėjau ankstyvąją versiją, – sakė jis. – Po kurio laiko pastebėjau, jog įrenginys neveikia.“

Tačiau, kaip pažymi leidinys, tarp paprasto Jungtinės Karalystės (JK) gyventojo ir M. O’Brieno yra skirtumas – pastarasis 2008 metais buvo šalies energetikos ministras. Jo vadovaujamas padalinys (ne visai atitinkantis mūsų Energetikos ministerijos statusą) priklausė naujam Energijos ir klimato kaitos departamentui, kuris Didžiojoje Britanijoje vykdė išmaniųjų skaitiklių revoliuciją – didžiausią ir brangiausią pasaulyje.

Ambicingas IT projektas žlugo. Jo tikslai iki 2020 metų nebus įgyvendinti, o numatyto 11 mlrd. svarų sterlingų biudžeto neužteks. Abejojama ir tuo, ar, baigus visus darbus, pavyks sutaupyti milžinišką 16,73 mlrd. svarų sumą, kaip žadėjo projekto sumanytojai.

Pačios JK vyriausybės tyrimas parodė, kad trečdalį šių lėšų turėtų sutaupyti namų ūkiai. Jų savininkams tektų nuolat stebėti skaitiklių ekranus ir paskui atitinkamai koreguoti elektros vartojimą, pavyzdžiui, gaminti maistą tuomet, kai tarifas mažesnis.

Tačiau net projektą įgyvendinusio vyriausybinio padalinio vadovas prisipažino numojęs ranka į „racionalų energijos vartojimą“. Nors jis suvokė, kad gali sutaupyti įjungdamas skalbyklę ar kaisdamas virdulį atitinkamu metu, galiausiai išmaniojo prietaiso atsikratė.

Jungtinėje Karalystėje, ne taip, kaip Lietuvoje, išmanieji skaitikliai priklauso gyventojams. Jie turi teisę atsisakyti tiekėjo siūlomos naujos modernios įrangos, be to, elektrą namų ūkiams tiekia ne vienas valstybinis monopolininkas kaip Lietuvoje, o daug tiekėjų.

Vis dėlto konkurencija rinkoje savaime problemų neišsprendžia. „Jeigu buvęs energetikos ministras išmetė savo išmanųjį skaitiklį į šiukšlyną, tai dar nereiškia, kad tokio pat įrenginio tiekėjai neįsiūlys kitiems klientams. Daugelis britų skundėsi, jog energijos tiekėjai taikė sunkiasvorę taktiką versdami gyventojus sutikti su naujos įrangos instaliacija, nors išmanieji skaitikliai nėra teisiškai privalomi“, – rašė „The Telegraph“.

Pasak leidinio, tiekėjai labai skubėjo dėl vyriausybės nustatyto grafiko, kai už instaliuotus naujuosius skaitiklius galėjo gauti kompensaciją. Iki 2018-ųjų vidurio JK buvo įrengta apie 13 mln. išmaniųjų skaitiklių. Iš jų 500 tūkstančių sugedo vos pradėję veikti. Siekiant įgyvendinti vyriausybės planus iki 2020-ųjų turėtų būti sumontuota dar 40 mln. skaitiklių.

Abejojama, ar šis tikslas bus pasiektas. Mat skubėdami tiekėjai kelerius metus instaliavo skaitiklius „Smets1“, kuriems iki „išmaniųjų“ dar toloka. Perduodami duomenis šie skaitikliai naudoja mobilųjį ryšį. Tad jei būstas yra silpno ryšio zonoje, įranga neveikia. Negana to, skaitikliai nustoja dirbti, kai klientas pakeičia tiekėją. Britai šį reiškinį vadina išmaniojo skaitiklio „sukvailėjimu“.

Vartotojai, sutikę įsirengti tokius prietaisus, pateko į spąstus – dabar jie varžomi keisti tiekėją, nors vienas pagrindinių deklaruotų tikslų diegti išmaniąją elektros apskaitą JK buvo sukurti sklandžią, draugišką sistemą, kuri suteiktų vartotojams paskatų taupyti energiją ir lengvai rinktis mažiausią kainą siūlančius tiekėjus. Išmaniųjų skaitiklių „sukvailėjimas“ pakeitus tiekėją iš esmės šiuos pagrindinius projekto tikslus sugriovė.

Britų žurnalistai dabar sako, kad išmaniųjų skaitiklių „sukvailėjimo“ fenomeną buvo galima nuspėti. Pasak šaltinio projektą įgyvendinančiame departamente, iš pat pradžių būta nuogąstavimų, jog įranga, kuriai pritarta prieš dešimtmetį, jos diegimo laikotarpiu jau bus pasenusi. Tačiau vėluojant projektą įgyvendinti prietaisai, atrodę seni dar 2008 metais, buvo montuojami visą dešimtmetį, iki pat 2018-ųjų pabaigos. Vėliau rinkoje atsiradusių naujų „Smets2“ skaitiklių pristatymas vėlavo.

Kodėl energetikos projektai virsta finansinėmis aferomis

Kai kurie britų verslininkai nacionalinį IT projektą, kainavusį milijardus, vadino katastrofa ir perspėjo, kad už jos padarinius gaudami didesnes sąskaitas galiausiai turės sumokėti paprasti elektros vartotojai.

Tačiau išmaniosios elektros apskaitos programos įgyvendintojai toliau tikino, jog naujieji prietaisai daugumai namų ūkių padės kasmet sutaupyti elektros energijos. Dėl to esą naudos gaus visa ekonomika (panašius argumentus deklaruoja ir lietuviškos išmaniosios apskaitos sumanytojai bei vykdytojai).

Britų mokslininkai viešai abejojo šia propaganda. Anot jų, tiekėjai nesuinteresuoti prarasti vartotojų, todėl specialiai diegė tokius skaitiklius, kurių darbas, pakeitus tiekėją, sutriktų. „Rinkoje tiekėjai natūraliai siekia pritraukti ir išlaikyti klientus, – rašė profesorius Dieteris Helmas. – Vartotojų bėgiojimas neatitinka jų interesų. Tiekėjų interesus atitinka skaitikliai, kurie perėjus kitą tiekėją „sukvailėja“, todėl verčia likti pas senąjį. Kodėl dar ką nors stebina, kad šitiek daug skaitiklių sugedo? To buvo galima tikėtis.“

Buvęs JK energetikos ministras M. O’Brieanas pripažino – bet kuris energetikos projektas kainuoja šimtus milijonų ar milijardus ir turi tendenciją brangti įgyvendinimo laikotarpiu. Tai esą didžiulė problema. Antra ir dar didesnė problema, pasak M. O'Brieano, kad dažniausiai trūksta tokiems projektams prieštaraujančių balsų, kol darbai nėra įsisukę. O projektą pradėjus įgyvendinti neatsiranda kviestinių prižiūrėtojų, kurie tikrintų ir skaičiuotų išlaidas, sudarytų balansą. „Energetikoje nėra opozicijos“, – pridūrė jis.