„Sodra“ ramina, kad bedarbio pašalpa drastiškai nemažės
Nuo šių me­tų vi­du­rio ne­dar­bo iš­mo­ka ma­žė­ja nuo 75 proc. iki 58 proc. dar­bo ne­te­ku­sio žmo­gaus bu­vu­sio dar­bo už­mo­kes­čio, ta­čiau „Sod­ra“ ža­da, kad rea­lus pa­šal­pos dy­dis dėl to ne­tu­rė­tų su­ma­žė­ti.

Vadinamosios bedarbio pašalpos dalis nuo buvusio atlyginimo sumažinta po valdančiųjų įvykdytos mokesčių reformos, po kurios darbuotojų atlyginimai popieriuje nuo 2019 metų pradžios padidėjo maždaug trečdaliu, tačiau į rankas mokamas darbo užmokestis beveik nepasikeitė.

Nedarbo išmoka ir po šios mokesčių reformos bus mokama devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius vis mažės.

„Tikėtina: liepą išmoka bus ne mažesnė nei balandį“

„Sodra“ oficialiai patvirtino „Lietuvos žinioms“, kad nuo liepos 1 dienos keičiasi maksimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos apskaičiavimas. Šis pokytis, „Sodros“ teigimu, tiesiogiai susijęs su mokesčių reforma, kai dėl mokesčių perkėlimo darbuotojui darbo užmokestis buvo indeksuotas 1,289 karto.

Dėl to nuo šių metų liepos mėnesio keisis ir vadinamosios bedarbio pašalpos dydis. „Maksimali nedarbo išmoka šiuo metu negali būti didesnė kaip 75 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, o tai reiškia, kad maksimaliai išmokai vertinti, pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje užsiregistravus balandį, imamas 2018 metų paskutinio ketvirčio darbo užmokestis, kai jis nebuvo indeksuotas“, – dienraščiui aiškino Saulius Jarmalis, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas.

„Sodros“ atstovas pateikia pavyzdį: jeigu bedarbio statusas suteiktas 2019 metų kovo 2 dieną, maksimali nedarbo išmoka apskaičiuojama pagal 2018 metų trečiojo ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (927,80 Eur). Maksimali nedarbo išmoka bus 695,85 Eur (0,75 proc. x 927,80 Eur).

Jeigu asmuo Užimtumo tarnyboje užsiregistruos ir jam bedarbio statusas bus suteiktas po 2019 metų birželio 30 dienos, maksimali nedarbo išmoka bus apskaičiuojama pagal 2019 metų pirmojo ketvirčio šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, kai darbo užmokestis jau bus indeksuotas 1,289 karto pagal nuo 2019 metų pradžioje įsigaliojusią darbo užmokesčio ir mokesčių apskaičiavimo tvarką.

Nedarbo išmoka ir po šios mokesčių reformos bus mokama devynis mėnesius, tačiau kas tris mėnesius vis mažės.

„Konkretaus pavyzdžio negalime pateikti, nes dar nėra patvirtintas 2019 metų pirmojo ketvirčio šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, tačiau akivaizdu, kad jis vien dėl indeksavimo 1,289 karto bus didesnis, todėl tikėtina, jog nuo liepos mėnesio užsiregistravus Užimtumo tarnyboje maksimali išmoka bus ne mažesnė nei Užimtumo tarnyboje užsiregistravus, tarkime, balandį“, – žadėjo „Sodros“ atstovas S. Jarmalis.

Registruoja Užimtumo tarnyba, pašalpą moka „Sodra“

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką netekęs darbo žmogus turi kreiptis į Užimtumo tarnybą. Mat tik užsiregistravus Užimtumo tarnyboje įgyjama teisė į nedarbo išmoką, taip pat nebereikia pačiam mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų – sumoka valstybė.

Norint gauti nedarbo išmoką, prašymą reikia pateikti asmeniškai atvykus į Užimtumo tarnybą. Ši tarnyba, gavusi prašymą skirti nedarbo išmoką, duomenis perduos „Sodrai“, kuri skirs ir mokės išmoką.

Nedarbo išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo. Ar išmoka paskirta, galima sužinoti Užimtumo tarnyboje, kurioje pateiktas prašymas. Taip pat prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros bei pateikus paklausimą arba inicijavus realaus laiko pokalbį.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovi ir kintama. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 129,15 Eur, t. y. 23,27 proc. tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios minimalios mėnesinės algos (555 X 23,27 proc. = 129,15 Eur).

Kintama dalis priklauso nuo legaliai gautų darbo pajamų. Apskaičiuojant kintamą nedarbo išmokos dalį įvertinamos pajamos, turėtos per 30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Ši kintama mėnesinė išmokos dalis nuolat mažėja, o iš viso nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius: pirmą-trečią nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų; ketvirtą-šeštą mėnesį – 31,03 proc.; septintą-devintą mėnesį – 23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Jei žmogus gauna socialinio draudimo, šalpos ar valstybinę pensiją (išskyrus našlių, našlaičių ir maitintojo netekimo pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensijas, gaunamas už kitus asmenis), netekto darbingumo periodinę kompensaciją ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, taip pat ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, mokama tik nedarbo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensijų, kompensacijų ar išmokų sumą.

Kai kuriais atvejais moka ilgiau

Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas 2 mėnesiams, jei šio mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir nėra paskirta išankstinė senatvės pensija. Taip pat iki 30 dienų, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu žmogus tapo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos. Nedarbo išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek sergama, bet ne ilgiau kaip 30 dienų.

„Ši taisyklė negalioja, jei žmogus susirgo ar gavo traumą darydamas nusikalstamą veiką, dėl neblaivumo, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis, sužalojo savo sveikatą, apsimetė sergantis“, – atkreipė dėmesį S. Jarmalis.

Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas ir nėštumo bei gimdymo atostogų laikotarpiu, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.

Nedarbo išmoka mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu. Kai bedarbio statusas panaikinamas ar sustabdomas, nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas ar sustabdomas.

FAKTAI

Bedarbių mažėja

Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, 2018 metais į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 253,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,7 tūkst. daugiau nei 2017 metais.

2018 metais padėta įsidarbinti 168,7 tūkst., 41 tūkst. – suteiktas remiamas užimtumas, per 90 tūkst. dirbo pagal verslo liudijimus.

Užimtumo tarnyboje registruoto nedirbančio asmens vidutinė nedirbančio įsidarbinimo trukmė – apie 80 dienų.

Šių metų kovo 1 dieną šalyje buvo registruota 158,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai 2,2 tūkst. arba 1,4 proc. mažiau nei 2018 metų kovo 1 dieną.