Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Žemaičiai į sostinę atnešė linksmybių 

2017 rugpjūčio 20 d. 12:00
Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vairą rankose laikė dvi dešimtis metų.
Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vairą rankose laikė dvi dešimtis metų.
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus žemaičių kultūros draugija (VŽKD) jau atšventė ketvirčio amžiaus gyvavimo sukaktį. Dvi dešimtis metų sostinės žemaičiams vadovavusi Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė ypač džiaugėsi, kad kraštiečių dėka Vilniui buvo primintos Užgavėnių karnavalo linksmybės, kurios pastaruoju metu šurmuliuoja kasmet.

VŽKD organizuoja daugybę įvairių renginių, vakaronių, švenčių. Nuo 1996 metų jai vadovavusi D. Juodkaitė-Dirgėlienė prisiminė, kad Vilniaus žemaičiai burtis draugėn pradėjo kartu su Atgimimu – 1989 metais keletas žemaičių krašto aktyviausiųjų nusprendė kurti klubą. Jo iniciatorius buvo etnologas profesorius Vacys Milius, o pirmasis draugijos vadovas – Stasys Gutautas. Po jo trejetą metų žemaičiams pirmininkavo Jonas Srėbalius. „Žemaitį sunkoka išjudinti, bet jei jis išsijudina, tai įveikia visus sunkumus ir įgyvendina savo sumanymus“, – kraštiečių būdu pasidžiaugė buvusi ilgametė draugijos vadovė.

Žygiavo su kaukėmis

Nuo 1996 metų sostinės žemaičiai turi savo solidų metraštį, kruopščiai rašomą Tamaros Eugenijos Arnastauskienės, jai talkina mėgėjas fotografas, inžinierius Zigmas Juškevičius, anksčiau nuotraukų draugijos archyvui pateikdavo ir fotomenininkė Virginija Valuckienė. Mėgstantys švęsti kalendorines šventes Vilniaus žemaičiai kartą surengė Užgavėnių karnavalą ne tik savo draugijos nariams, bet ir miestiečiams: pasidabinę keramikės Genovaitės Jacėnaitės pagamintomis ličynomis (kaukėmis), pasodinę ant besisukančio tekinio Juozo Maco pagamintą Morę, patraukė per Vilniaus senamiestį, lydimi būrio persirengėlių – kipšų, giltinių, elgetų, ožių, gervių, vengrų ir čigonų. „Tokias persirengėlių eitynes labai pamėgo vilniečiai, tad žemaičiams priminus, Užgavėnių karnavalai sostinėje tapo tradicija. Mes iki šiol labai triukšmingai švenčiame Užgavėnes, tik jos iš gatvių persikėlė į Vilniaus mokytojų namų kiemelį, kur taip pat susirenka daug vilniečių“, – džiaugėsi D. Juodkaitė-Dirgėlienė.

Vilniaus žemaičiai pagal senąsias krašto tradicijas švenčia ir Kūčias. Renkasi prie gausiai žemaičių valgiais nukrauto stalo, kur puikuojasi cibulynė iš ant anglių padegintos silkės, avižų kisielius, šiupinys, grucė, kanapių druska su karštomis bulvėmis, – tradiciniai ir daugelio kitų Lietuvos regionų gyventojų mėgstami žemaitiški skanėstai. Pastaruoju metu senųjų metų palydų švente tapo naujamečiai karnavalai, gražiausios kaukės rinkimai. Šią iniciatyvą sumanė etnologas Libertas Klimka, VŽKD garbės narys, kasmet primenantis šventės dalyviams senovines tradicijas.

„Nemanykite, kad žemaičiai susirinkę tik linksminasi ir užkandžiauja, toli gražu ne, – šyptelėjo pašnekovė. – Kiekvienas mūsų renginys iš rimtosios ir linksmosios dalių. Minime žymius žemaičius, jų darbus, aptariame naujas knygas apie Žemaitiją, rengiame dailininkų, fotografų, tautodailininkų parodas, gilinamės į Žemaitijos istoriją, kultūros palikimą, susitinkame su žymiais mokslo ir kultūros veikėjais.“ Jaukumo ir išradingumo žemaičių sueigoms suteikia draugijos tarybos narės, gydytojos Dalios Kaminskienės komponuojamos puokštės, jomis moteris visada išpuošia žemaičių renginių salę.

Kibirkščiuoja žemaitiškai

Dalia prisiminė, kad atėjusi į VŽKD buvo nustebusi, jog Vilniuje įsikūrę kraštiečiai tarpusavyje bendrauja literatūrine lietuvių, o ne gimtąja žemaičių kalba. „Pradėjau vesti renginius žemaitiškai. Gal po metų prieidavo draugijos nariai ir prisipažindavo, kad per ilgus gyvenimo sostinėje metus buvo užmiršę savo kalbą, tačiau ji greit atgijo, kai pradėjome tarp savęs rokuotis žemaitiškai. Sulaukiau nemažai padėkų, kad nepamirštame savo kalbos, saugome ją“, – sakė pašnekovė.

Daug jėgų ir energijos skyrusi kraštiečių draugijos veiklai D. Juodkaitė-Dirgėlienė prisipažino kartais sulaukdavusi pastabų iš jau anapilin išėjusio savo vyro rašytojo Petro Dirgėlos, kad tempia sunkiai pakeliamą krūvį ir galėtų daugiau pailsėti. Tačiau draugijos vadovės pareigų neatsisakė dvi dešimtis metų ir veiklą pristabdė tik tada, kai sutuoktinis sunkiai susirgo ir jam reikėjo priežiūros. „Kai vykdavome į vyro gimtinę Endriejavą, visada kalbėdavome tik žemaitiškai, šią kalbą puikiai moka ir mūsų vaikai. Namie Vilniuje bendraudavome įvairiai – ir literatūrine kalba, ir tarmiškai. Paprastai, kai atmosfera namie imdavo kaisti ir kibirkščiuoti, pasiliedavo žemaitiška šneka – jeigu tekdavo pasibarti, darydavome tai žemaitiškai“, – nusijuokė ji.

Žemaičiai į sostinę atnešė linksmybių

Anot Dalios, P. Dirgėla labai puoselėjo žemaitiškumą, daugelyje savo kūrinių aprašė šio krašto šviesuolius, vaikystės išgyvenimus. Ji prisiminė Lietuvos literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės pasakytus žodžius: „Atmeskite žemaičius rašytojus, poetus ir pasižiūrėkite, kas Lietuvoje liks? Romualdas Granauskas, Danielius Mušinskas, Vytautas Martinkus, Eugenijus Ignatavičius, P. Dirgėla – tai vien mūsų amžininkai, o kur dar senieji – Simonas Daukantas, Maironis, Žemaitė, Šatrijos Ragana. O Vytautas Mačernis, Marcelijus Martinaitis, Tomas Venclova, Judita Vaičiūnaitė, Juozas Aputis ir dar daugelis kitų – visus juos išaugino ir subrandino Žemaitijos žemė.“

Dailininkas tekstilininkas Anicetas Jonutis sukūrė VŽDK vėliavą, kurioje pavaizduotas Žemaitijos simbolis – lokys su karūna. Pasak D. Juodkaitės-Dirgėlienės, per visus renginius ir šventes į šią unikalią vėliavą dėmesį atkreipia visi, o nešti ją Anicetas perleido jaunesniems draugijos nariams tik sulaukęs garbaus amžiaus, kai pačiam tai daryti jėgos nebeleido. A. Jonučio sukurtas didžiulis gobelenas – Vytis bei visų Lietuvos kraštų herbai puošia ir prezidentūros sieną.

Žemaitiška votyva Vilniuje

Kunigo Vytauto Rapalio iniciatyva jau daugelį metų trečią Velykų dieną Vilniaus žemaičiai renkasi į žemaitiškas mišias, kurios pastaruoju metu vyksta Žvėryno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. „Žemaitiškų mišių muziką – Žemaitišką votyvą – sukūrė Ipolitas Petrošius, paskatintas žemaičio vienuolio brolio Astijaus. Jos buvo iškilmingai pristatytos Telšių katedroje. Leidimą aukoti mišias žemaitiškai kunigui davė šviesaus atminimo vyskupas Juozas Tunaitis, tad kaskart prieš jų pradžią kunigas V. Rapalis atsiprašo susirinkusių parapijiečių, kad dabar bažnyčioje skambės žemaičių kalba ir giesmės, bet vyskupo jam leista taip daryti. Beje, Žemaitijoje mišios aukojamos lietuvių kalba, tad tik Vilniuje yra unikali galimybė girdėti jas žemaitiškai“, – tikino D. Juodkaitė-Dirgėlienė.

„Žemaitį sunkoka išjudinti, bet jei jis išsijudina, tai įveikia visus sunkumus ir įgyvendina savo sumanymus.“

Vilniaus žemaitis dailininkas Bronius Grušas gimtuosiuose Ylakiuose įkūrė jaunimo dailės mokyklą. Jos mokiniai kasmet savo pasiekimus pristato sostinėje, surengia parodą Vilniaus įgulos karininkų ramovėje, koncertuoja ir bendrauja su VŽKD nariais. Net ir įkūrėjui išėjus anapus, ši tradicija nenunyko, mokykla tiesia talentingų žemaičių vaikų kelią į dailės pasaulį. „Vaikams tai yra didelis stimulas stengtis. Proga parodyti savo darbus sostinėje yra labai garbinga, iš Ylakių visada sulaukiame pilno autobuso svečių. Visada sulaukiame ir jų atvežamų vaišių, bent jau žemaitiškų lašinių ar obuolių kraitės. Patikėkite, skonis – nepakartojamas“, – prisipažino ilgametė VŽKD vadovė.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"