Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Vilniuje – kaip namie 

2016 gruodžio 10 d. 06:00
Neseniai Siarhejaus Haurylenkos darbas rengiant "LRT Klasika" kultūros laidas gudų kalba "Vilniaus sąsiuvinis" buvo įvertintas Tautinių mažumų departamento apdovanojimu.Alinos Ožič nuotrauka
Neseniai Siarhejaus Haurylenkos darbas rengiant "LRT Klasika" kultūros laidas gudų kalba "Vilniaus sąsiuvinis" buvo įvertintas Tautinių mažumų departamento apdovanojimu.Alinos Ožič nuotrauka

Baltarusis Siarhejus Haurylenka Vilniuje jaučiasi savas: dešimt metų Lietuvos sostinėje gyvenantis jaunas vyras kuria reportažus gudų kalba „LRT Klasikos“ kanalu transliuojamai laidai „Vilniaus sąsiuvinis“. Neseniai žurnalisto darbas buvo įvertintas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atminimo dovana už tarpkultūrinio dialogo skatinimą Lietuvoje.

Siarhejus pasakojo, kad kurti reportažus laidai „Vilniaus sąsiuvinis“ pradėjo 2011 metų žiemą. Prisiminė, kad jo atėjimą į televiziją lydėjo tragedija: „2010 metų gruodį automobilio avarijoje žuvo mūsų žurnalistė Tatjana Dubovec, kuri buvo laidos „Vilniaus sąsiuvinis“ steigėja ir ilgametė redaktorė. Ji važiavo iš Varšuvos, kur buvo nuvykusi aplankyti anūkės, ir netoli Alytaus pakliuvo į tragišką avariją. Laida turėjo gyvuoti toliau, tad dirbti buvau pakviestas aš.“

Iš Bresto – į Vilnių

Gimtajame Breste Siarhejus baigė filologijos studijas Pedagoginiame universitete, studijavo baltarusių ir lenkų kalbas. Prisiminė, kad atsiradus galimybei studijuoti Europos humanitariniame universitete (EHU), kuris dėl persekiojimų iš Baltarusijos persikėlė į Vilnių, iš karto ja pasinaudojo. „Su bendramoksliais svarstėme, kad galbūt reikėtų baigti į Baltarusijos mokslų akademijos aspirantūros programą, tačiau nusprendėme, jog mokytis Vilniuje būtų daug smagiau. Tad pusantro šimto studentų būrys įstojome į EHU. Dabar jau net neprisimenu, kas parašyta mano diplome, nes stojau mokytis žurnalistikos, o disciplinos pavadinimas vis keitėsi – žurnalistika, medija ir komunikacijos, dar kažkaip. Bet iš principo esu žurnalistas“, – su šypsena patikino S. Haurylenka.

Lietuvoje gyvenantys baltarusiai jau įprato būti kalbinami Siarhejaus gimtąja kalba.Laidos "Vilniaus sąsiuvinis" stopkadras
Lietuvoje gyvenantys baltarusiai jau įprato būti kalbinami Siarhejaus gimtąja kalba.Laidos "Vilniaus sąsiuvinis" stopkadras

Dar iki atvykdamas studijuoti į Vilnių jis padirbėjo Bresto radijuje, rengė trumpus reportažus apie jaunimo gyvenimą. Studijuodamas Breste dirbo ir miesto laikraštyje „Brestkaja gazieta“. Vilniuje taip pat bendradarbiavo EHU studentų leidžiamame laikraštyje „Feniksas“. „Tiesą sakant, kai po tetos Tanios, kaip mes visi vadinome T. Dubovec, žūties atėjau į televiziją, šio darbo patirties visai neturėjau. Bet kolegų padedamas perpratau darbo specifiką ir laida toliau gyvuoja“, – pasakojo pašnekovas.

Siarhejus rengia laidas baltarusių kalba apie visus svarbius šios Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos įvykius – tiek jaunimo grupių koncertus, tiek nevyriausybinių Baltarusijos organizacijų renginius, nušviečia bendruomenei svarbias aktualijas, praneša naujienas.

„Anksčiau dirbti buvo kiek sunkiau – kol buvau naujokas, apie įvykius paprastai sužinodavau jau post factum ir tekdavo graužti nagus, kad nespėjau užfiksuoti, – juokėsi pašnekovas. – Tačiau laikui bėgant viskas susistygavo ir dabar darbas vyksta gana sklandžiai.“ Baltarusių bendruomenė yra viena didžiausių tautinių bendrijų Lietuvoje. Siarhejus šmaikštavo, kad pagal pastarąjį gyventojų surašymą Lietuvoje gyvenančių jo tautiečių yra sveiko žmogaus kūno temperatūrą žymintis skaičius – 36,6 tūkstančio.

Po visą Lietuvą

Anot pašnekovo, didžiausia gudų bendruomenės dalis gyvena Vilniuje ir jo apylinkėse, tačiau solidi baltarusių bendruomenė yra ir Klaipėdoje, kur daug jo tautiečių dirba uoste, nemažai baltarusių įsikūrę Kaune. Tad jam tenka dažnai pavažinėti po Lietuvą, kad atspindėtų visuose jos kampeliuose įsikūrusių tautiečių gyvenimą. Jis lankosi Švenčionyse, Visagine, kur taip pat dirba ir gyvena daug baltarusių. „Netrukus vyks gudų dainų šventė Šalčininkuose, ten taip pat važiuosime daryti reportažo. Siužetai laidai randasi iš visur. Neseniai buvo atvykusi Baltarusijoje uždrausta jaunimo muzikos grupė „Krambambulia“, apie jos koncertą taip pat filmavome siužetą laidai“, – pasakojo Siarhejus.

Jis tvirtino pastebintis, kad Lietuvoje gyvenantis baltarusių kilmės jaunimas nėra labai aktyvus bendruomenės renginiuose. Jaunuomenė nori būti šiuolaikiška, vien liaudies dainomis ir šokiais jos nesuviliosi. Tad tokie neformalių jaunimo grupių koncertai yra vienas baltarusių jaunimą suburiančių renginių, kuriuos jie mielai lanko ir kviečia savo bendraamžius lietuvius, rusus bei kitų tautinių bendruomenių atstovus susipažinti su šiuolaikine, miestietiška ir jaunatviška baltarusių tautos kultūra.

Apie baltarusių bendruomenės gyvenimą televizijai reportažus nuolat rengia Vilniuje mokslus baigęs žurnalistas Siarhejus Haurylenka.Laidos "Vilniaus sąsiuvinis" stopkadras
Apie baltarusių bendruomenės gyvenimą televizijai reportažus nuolat rengia Vilniuje mokslus baigęs žurnalistas Siarhejus Haurylenka.Laidos "Vilniaus sąsiuvinis" stopkadras

„Tačiau folkloras vis tiek yra tas vienijantis elementas, kuris padeda išlaikyti savitumą, puoselėti tradicijas. Baltarusiai, kaip ir lietuviai, turi skirtingus regionus: kaip dzūkų ir žemaičių, taip ir Bresto ar Gomelio apylinkių dainos ir šokiai šiek tiek skiriasi. Tai – saugotinas ir puoselėtinas turtas, kurį norime išsaugoti“, – sakė pašnekovas.

Manė mokantis lietuviškai

Puikiai keliomis kalbomis kalbantis Siarhejus juokėsi prisiminęs, kad važiuodamas studijuoti į Vilnių manė, jog lietuvių kalbą jis šiek tiek moka ir susikalbėti su lietuviai jam nesunkiai pavyks. „Ankstyvoje jaunystėje esu buvęs Druskininkuose, išmokau keletą lietuviškų frazių. Vėliau gavau lietuvių kalbos vadovėlį, iš kurio uoliai mokiausi kalbos. Jau nuo antro kurso, kai dar Breste studijavau filologiją, maniau, kad visai neblogai moku lietuvių kalbą. Bet kai atvažiavau į Vilnių, paaiškėjo, kad mano kalbos žinios labai menkos. Tada juokais sakydavau lietuviams draugams, kad esu tikras lietuvis, tik iš Marijampolės, todėl mano kalba tokia keista“, – juokėsi prisiminęs S. Haurylenka.

Siarhejaus teigimu, geriausias „vadovėlis“ jam buvo bendravimas su kitais studentais. EHU studijuojantys baltarusiai gyveno bendrabutyje, kur didžioji dalis studentų buvo lietuviai iš įvairių Lietuvos miestų. Tais laikais jaunuoliai turėjo galimybę bendrauti vidiniame bendrabučio kompiuteriniame tinkle, kur susirašinėjo, siuntė vieni kitiems žinutes, kvietė į pasimatymus. Žurnalistas juokavo, kad vartojant lotyniškus rašmenis be lietuviškų simbolių kildavo ir nesusipratimų: „Ilgai maniau, kad frazė „einam pasivaikscioti“ taip ir tariama, nes perskaičiau parašytą be lietuviškų simbolių, tik vėliau supratau, kad ją sakydamas atrodau tiesiog šveplas.“

Universitete taip pat buvo lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros kursas, kuris baltarusiui padėjo pagilinti lietuvių kalbos žinias. Tačiau geriausia mokytoja tapo jo būsima žmona Irina, su kuria Siarhejus susipažino per internetą. Juokėsi, kad šiais laikais toks pažinties būdas jau nieko nestebina. Taigi jis užpildė vienos pažinčių svetainės anketą ir po kurio laiko į ją atsiliepė mergina, vėliau ji tapo baltarusio žmona. „Pradėjome susirašinėti lietuviškai ir buvau įsitikinęs, kad rašau labai gerai. Bet kai Irina pasakė, kad ji moka keletą baltarusiškų žodžių: mordohliadka ir rastopyrka – tokių žodžių mano kalboje nėra, – supratau, jog ir aš lietuviškai dažnai nusišneku. Kai paklausiau, ką reiškia mordohliadka, gavau atsakymą, jog tai yra veidrodis“, – prisiminęs būsimos žmonos šmaikštavimus juokėsi vyras.

Jau septyneri metai jie su Irina vedę, namie kalbasi rusiškai. Tačiau Lietuvoje gimusi ir augusi Irina lietuvių kalbą moka idealiai. Kai Siarhejus, norėdamas gauti leidimą nuolat gyventi šalyje, turėjo laikyti lietuvių kalbos egzaminą, su jos pagalba ir pirmojo ir antrojo – pažengusiųjų – lygio išlaikė puikiai. Siarhejaus tėvai ir brolis gyvena Breste, vyras sakė ryšį su jais palaikantis daugiausia internetu. „Jau seniai nebuvau tėviškėje. Dabar mano šeima čia, Vilniuje jaučiuosi esantis namie“, – su šypsena patikino karjerą ir meilę Lietuvoje radęs S. Haurylenka.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"