Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Suvalkijos zanavykai ir sostinėje zanavykai 

2017 kovo 26 d. 12:00
Vilniaus zanavykas Leonas Pranulis (dešinėje) - kompozitorius, choro dirigentas, dainų, religinių giesmių ir muzikinių leidinių autorius, Vilniaus karininkų ramovės tautinės muzikos ansamblio "Vilnija" vadovas.
Vilniaus zanavykas Leonas Pranulis (dešinėje) - kompozitorius, choro dirigentas, dainų, religinių giesmių ir muzikinių leidinių autorius, Vilniaus karininkų ramovės tautinės muzikos ansamblio "Vilnija" vadovas.
Asmeninio albumo nuotrauka

Iš Šakių krašto kilę vilniečiai net ir gyvendami sostinėje laikosi drauge bei nepamiršta savo šaknų. Vilniaus zanavykų bendrija po poros metų minės trijų dešimtmečių sukaktį, o bendrijos narių nuveiktų darbų sąrašas solidus.

Pastaruosius penkerius metus Vilniaus zanavykų bendrijai vadovauja Kęstutis Vaičiūnas, pakeitęs ilgametį sostinės zanavykų vadovą Albiną Vaičiūną. Šis liko garbės pirmininku, o dėl garbaus amžiaus daug jėgų reikalaujančius organizacinius reikalus perdavė į jaunesnio kolegos rankas. „Dėl vienodų mūsų pavardžių daugelis klausia, ar nesu Albino sūnus, – šypsojosi iš Sintautų (Šakių r.) kilęs Kęstutis. – Mes iš tiesų giminės, tačiau tolimi. Giminės šakos išsiskyrė dar prieš pusantro šimto metų – manoji iš Kriūkų, kur likusi Albino šaka, persikėlė į Sintautų valsčiaus Skaisgirių kaimą.“ Vilniaus zanavykų bendrijos vadovo gimtajame Šakių krašte liko gyventi penki jo broliai, vienas jų – identiškas Kęstučio dvynys Rimantas.

Įsimintina data

Vilniaus zanavykai savo bendriją įkūrė 1989 metų sausio 13 dieną. Tada į Meno darbuotojų rūmus (dab. prezidentūra) susirinkę šakiečiai negalėjo įtarti, kad po poros metų ši data bus aplaistyta Lietuvos žmonių krauju ir minima visoje šalyje kaip Laisvės gynėjų diena. „Senbuviai prisimena, kad salė, kurioje vyko steigiamasis susirinkimas, tiesiog lūžo nuo žmonių antplūdžio, visi atvykusieji net netilpo. Buvo Atgimimo pradžia, visi labai norėjo burtis, imtis veiklos. Šiomis dienomis jau svarstome, kaip minėsime savo veiklos trisdešimtmetį“, – pasakojo K. Vaičiūnas.

Vilniaus zanavykų bendrijos veikla – kultūrinė ir kraštotyrinė. Sostinėje gyvenantys šakiečiai nuolat lankosi gimtajame krašte, organizuoja renginius, dalyvauja rajono kalbos šventėse, rengia ir leidžia knygas bei enciklopedinius leidinius, skirtus žymiems krašto žmonėms, kultūros paveldo objektams. Kęstučio teigimu, sostinės zanavykams ypač svarbus ryšys su savo gimtuoju kraštu, tad vilniečiai gimtinėje yra labai dažni svečiai. Dar pačioje Vilniaus zanavykų bendrijos veiklos pradžioje tuometinis Žemėtvarkos mokslo tyrimo instituto kartografas Bonifacas Kasparaitis su bendradarbiais sudarė zanavykų krašto paminklų katalogus, suregistravo daugybę Šakių rajono istorijai svarbių vietų – septyniolika unikalių vėjo malūnų, Gelgaudiškio ir Zyplių dvarus, Sudargo piliakalnius, Vinco Kudirkos, Prano Vaičaičio, Vinco Grybo muziejus.

„Buvo Atgimimo pradžia, kai susibūrėme. Šiomis dienomis jau svarstome, kaip minėsime savo veiklos trisdešimtmetį.“

Kartu su kraštiečiais Vilniaus zanavykai 1990 metų vasarą Kudirkos Naumiestyje atstatė paminklą, kurį vietos žmonės pastatė 1930 metais Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Dar po metų buvo atstatytas ir pašventintas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas Vaitiekupių kaime, Sintautų seniūnijoje. Šiuos Lietuvos valstybės simbolius nuo žemės paviršiaus buvo nušlavusi sovietinė valdžia. „Vagos“ leidyklos leidžiamoje serijoje „Lietuvos valsčiai“ zanavykas Antanas Andrijonas parengė ir išleido Gelgaugiškio ir Sintautų valsčiams skirtus knygų tomus. Vilniaus zanavykų iniciatyva analogiškos kraštiečių bendrijos įsikūrė Kaune, Panevėžyje, Kaišiadoryse. Zanavykų bendrijos veikia taip pat Šiauliuose ir Klaipėdoje, su visomis Vilniaus zanavykai palaiko glaudžius ryšius ir plečia bendrą veiklą gimtojo krašto labui.

Suvalkijos zanavykai ir sostinėje zanavykai

Kantriai sėdi archyvuose

Iš Šakių krašto kilę vilniečiai planuoja 2018 metais, kai bus minimas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmetis, organizuoti keliones į Šakių krašto savanorių, kovojusių už šalies nepriklausomybę, žūties vietas. Kęstutis su kolega šiuo metu archyvuose renka medžiagą, kiek tokių laisvės kovotojų buvo ir kur jie žuvę. „Per metus ketiname aplankyti visas šakiečių kovų ir žūties vietas, susirinkti ir pagerbti juos visi kartu – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šakiuose ir kituose miestuose gyvenantys zanavykai. Iki šiol buvo teigiama, jog Šakių kapinėse palaidotas vienas kovų už nepriklausomybę savanoris, tačiau archyvuose radome duomenų, kad iš Šakių kilę savanoriai yra žuvę įvairiose Lietuvos vietose – pavyzdžiui, Ilguvoje, Jiezne. To niekas nežino, tad ieškome archyvinių duomenų, norime kovotojus pagerbti, prikelti iš užmaršties“, – sakė K. Vaičiūnas.

Zanavykai tęsia jau trečius metus vykstantį parodų ciklą Lietuvos mokyklose „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“, skirtą supažindinti jaunąją kartą su Lietuvos himno kūrėju V. Kudirka. Vilniaus zanavykų bendrijos narys Romas Treideris kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi šią parodą parengė ir išleido jos katalogą, kurį vilniečiai dovanoja visoms aplankytoms mokykloms ir miestų bibliotekoms. Kraštotyrininkas Jonas Vaičiūnas išleido Kriūkų krašto enciklopediją „Ten, kur teka Jotulė ir Nyka“. „Tai labai vertingas leidinys, jau išleistas antras, papildytas leidimas. Jonas kruopščia surinkęs labai daug medžiagos. Nors rašo lėtai, tačiau labai užtikrintai ir kokybiškai“, – teigė pašnekovas. Pats Kęstutis šiuo metu taip pat dirba archyvuose ir Lietuvos valsčių serijai rengia knygą apie Kidulius.

Tvirtas brolių užnugaris

Zanavykų bendrijos vadovas kitados atvažiavo į sostinę mokytis Vilniaus universitete biologijos. Dar studijuodamas susipažino su būsima žmona vilniete, vedė ir įsikūrė Vilniuje. Daug metų dirbo pagal specialybę, vėliau dešimt metų praleido įmonėje „Fermentas“, tačiau prieš penkerius metus iš esmės pakeitė veiklos kryptį – dabar pagal verslo liudijimą renka duomenis archyvuose žmonėms, kurie domisi savo genealogija. „Dirbu ir dėl savęs: šiuo metu renku medžiagą knygai apie savo gimtąjį Skaisgirių kaimą – pernai jis šventė 325 metų sukaktį. Tai bus apie septynių šimtų puslapių apimties leidinys, medžiagą renku jau penkiolika metų, man tai įdomu ir prasminga“, – prisipažino K. Vaičiūnas.

Pasak Kęstučio, vilnietė žmona mielai lankosi jo gimtajame krašte, gausią giminę mėgsta aplankyti ir trys jų vaikai. „Zanavykų krašte turiu tvirtą užnugarį – penki mano broliai gyvena Šakiuose. Tad kai man ko nors reikia, tiesiog paskambinu jiems ir sakau: Algirdai, padėk, Juozai, reikia paramos, Rimai, nuvažiuok susitarti. Broliai iš tiesų labai daug padeda, nes kaskart pačiam važiuoti į Šakius tartis dėl renginių ar susitikimų būtų daug sudėtingiau“, – tikino K. Vaičiūnas. Gausios Vaičiūnų šeimos tradicijas tęsia Kęstučio brolis dvynys Rimantas, auginantis penkis sūnus ir dukrą. „Manęs ir Rimo net baigiant mokyklą auklėtoja negalėdavo atskirti. Ir dabar, kai nuvažiuoju į Šakius, sveikinuosi su visais nepažįstamais žmonėmis, kitaip Rimas sulaukia priekaištų, kad nemandagus ir nesisveikina“, – juokėsi pašnekovas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"