Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Rokiškio magija veikia ir Vilniuje 

2017 vasario 26 d. 06:00
Ketvirtį amžiaus Vilniuje sėkmingą verslą turintis Algis Narutis niekada nebuvo pamiršęs gimtojo Rokiškio krašto.
Ketvirtį amžiaus Vilniuje sėkmingą verslą turintis Algis Narutis niekada nebuvo pamiršęs gimtojo Rokiškio krašto.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ vadovas Algis Narutis juokauja, kad net pažadinti vidury nakties sostinėje įsikūrę rokiškėnai kaip poterius išpiltų beveik du dešimtmečius gyvuojančio jų klubo misiją: susitikti ir bendrauti su kraštiečiais, pačiais įvairiausiais būdais prisidėti prie gimtojo krašto kultūros, tradicijų, papročių ir gerovės puoselėjimo.

Verslininkas A. Narutis rokiškėnų klubui vadovauja beveik dešimtmetį – nuo 2008-ųjų. Iš Rokiškio ir jo apylinkių kilę vilniečiai susibūrė 1998 metais ir per porą dešimtmečių kaip reikiant pasidarbavo gimtojo krašto labui: atstatė 1942 metais sovietų susprogdintą paminklą, skirtą žuvusiems savanoriams pagerbti, pristatydami koncertines kraštiečių programas apvažiavo bene visas aštuoniolika Rokiškio krašto parapijų, atkūrė sugriautus Pandėlio bažnyčios bokštus ir parengė Kamajų bažnyčios, kurios bokštai taip pat neatlaikė karo negandų, sutvarkymo projektą. Rokiškėnai įsteigė vietos verslo vadovų klubą, kuris glaudžiai bendrauja su analogišku sostinės klubu.

Dvipusis kelias

„Per klubo susirinkimus susitinkame su bendraklasiais, draugais, pažįstamais, atvykusiais iš Rokiškio ir apsigyvenusiais Vilniuje. Prieš kiekvieną renginį jauti, kaip dūzgia visa salė, – visiems reikia pasikalbėti, pasidalyti naujienomis ir prisiminimais, pabendrauti su saviškiais. Mums tai svarbiausias dalykas, nors ne tik. Labai svarbi ir galimybė palaikyti ryšius su gimtuoju kraštu, su pačiu Rokiškiu. Mūsų kelias – dvipusio judėjimo: Rokiškis-Vilnius-Rokiškis“, – tvirtino kraštiečių klubui vadovaujantis A. Narutis.

Vilniuje gyvenantys rokiškėnai dažnai lankosi gimtinėje, nuolat kviečia atvykti į sostinę ten likusius bičiulius ir pažįstamus. Klubo misija kultūrinė: į renginius kviečiami Rokiškio krašto muziejininkai, bibliotekininkai, meno kolektyvai, savivaldybės atstovai. „Mes taip pat nuolat, ypač vasarą, kai geri orai, vykstame į savo gimtuosius kaimus aplink Rokiškį, bendraujame su giminėmis ir draugais, organizuojame įvairias šventes. Sostinėje įsikūrę kraštiečiai leidžia knygas apie šį regioną, rengia dailės plenerus ir parodas. Būtinai apsilankome ir Rokiškio miesto šventėje“, – pasakojo rokiškėnas.

Rokiškis turi dvidešimt tris garbės piliečius, Vilniuje gyvena bene keturiolika iš jų.

Labai didelę klubo veiklos dalį sudaro gimtojo krašto kultūrinio, gamtinio ir istorinio paveldo saugojimas bei puoselėjimas. „Versmės“ leidykla leidžia knygų seriją „Valsčiai“. Joje yra ir rokiškėnų parengti masyvūs tomai apie penkis iš septynių šio krašto valsčių. Solidūs leidiniai – pusantro ir daugiau tūkstančių puslapių. Kai kuriems valsčiams skirtos knygos sudaro du tomus. Surinkta ir aprašyta daugybė medžiagos, nuotraukų, nuveiktas milžiniškas darbas.

„Vilniuje gyvenantys mūsų kraštiečiai važiuoja į ekspedicijas Rokiškyje, renka medžiagą, ir visa tai – savanoriškai, neatlygintinai. „Versmė“ jau išleido 33 tomus apie įvairius Lietuvos valsčius. Rokiškėnai jų parengė penkis. Kad įsivaizduotumėte šio darbo apimtį, reikėtų sustatyti mūsiškių parengtus leidinius nugarėlėmis į žiūrovą – tokio „traukinuko“ ilgis būtų trys metrai. Daugumos jų sudarytojas yra iš Rokiškio kilęs ekonomistas ir kraštotyrininkas Venantas Mačiekus“, – didžiuodamasis kalbėjo klubo vadovas.

Rokiškio magija veikia ir Vilniuje

Duoklė gimtinei

Dailininkas Rimas Bičiūnas ir jo mama Monika Bičiūnienė – abu Rokiškio garbės piliečiai – miesto muziejui dovanojo savo dailės darbų kolekciją. Ją kraštiečiai gali matyti nuolatinėje ekspozicijoje. Kino režisierius ir aktorius Ferdinandas Jakšys bei sopranas Jolanta Stumbrienė 2008 metais pasiūlė unikalią idėją: apvažiuoti visas aštuoniolika Rokiškio parapijų ir parodyti kraštiečiams F. Jakšio monospektaklį „Vaižgantas“, skaityti poeziją, papildyti programą J. Stumbrienės dainomis.

„Kovo 25 dieną Duokiškyje surengsime paskutinį šio ciklo koncertą. Tiesa, dviejose parapijose dėl tam tikrų aplinkybių pasirodymų nebuvo. Bet mes tų apylinkių žmones pakvietėme į gretimose vietovėse vykusius koncertus. Tad nors jų buvo ne aštuoniolika, kaip planavome, o šešiolika, pasistengėme, kad niekas neliktų nuskriaustas. Tai – labdaringas projektas, rokiškėnų dovana gimtajam kraštui“, – aiškino A.Narutis.

Sostinėje gyvenančių rokiškėnų pastangomis Rokiškio ir Vilniaus bendradarbiavimas neapsiriboja vien kultūrine veikla. Kraštiečių klubo nariai mezga ryšius su įvairiomis Vilniaus ir Rokiškio organizacijomis, Verslo konfederacija. Pernai Rokiškyje vyko Vilniaus verslo vadovų klubo renginys, po kurio analogiška organizacija susibūrė ir Rokiškyje. „Mūsų kraštietis, nuo Kamajų kilęs Kęstutis Zaborskas, su kuriuo dažnai keliaujame į Rokiškį, vis pasiskųsdavo, kaip jam skauda širdį važiuojant pro šalį matyti Kamajų bažnyčią ir jos „nupjautus“ bokštus. Karo metais vienas bokštas griuvo nuo sprogimo, kitas buvo labai apgadintas, tad bažnyčia liko be jų. Pasitarėme su bendruomene, klebonu, Vilniaus rokiškėnais, pasitelkėme paveldosaugininkus ir nutarėme įsteigti fondą bei pabandyti tuos bokštus atstatyti. Tai ilgas procesas ir tikrai nemaža investicija – spėjame, kad prireiks apie 200 tūkst. eurų. Šiuo metu parengtas dar ne galutinis bokštų rekonstrukcijos projektas, bet pačios bažnyčios renovacijai pasiruošta – dėl kiauro stogo šlampa statinio pamatai, tad reikia perdengti stogą, viską sutvarkyti. Kai visa tai padarysime, atstatyti bokštus bus nesudėtinga. Šiais laikais yra galinga technika, kuri gali ant žemės surinktus bokštus tiesiog užkelti į reikiamą vietą“, – Vilniaus rokiškėnų planus atskleidė A. Narutis.

Pandėlio bokštai, Obelių paminklas

Vilčių, kad šį projektą pavyks įgyvendinti, teikia Pandėlio pavyzdys. Iš šių vietų kilęs klubo narys Albinas Jasiūnas sutelkė savo ir bendraminčių jėgas, lėšas ir, Vyriausybei skyrus finansinę pagalbą, jau atstatė Pandėlio bažnyčios bokštus, kurie taip pat buvo sugriauti per karą. Gavo ir naujus varpus. Juos irgi parūpino sostinėje gyvenantys, bet gimtojo krašto nepamirštantys rokiškėnai.

„Mes sakydavome „karvė“, o už griovio – „korvė“. Taigi mano tarmė mišri, bet labiau iš pa Utenas.“

Solidžią duoklę savo gimtinei – Obeliams – atidavė ir Vilniaus rokiškėnų klubo narys Donatas Smalinskas. Vokiečiams įsiveržus į sovietų okupuotą Lietuvą ir kilus Birželio sukilimui, Obeliuose žuvo aštuoni savanoriai. Ten buvo ir palaidoti. 1942 metais vietos žmonės jų atminimui pastatė betoninį paminklą, tačiau grįžę sovietai šį monumentą susprogdino ir sulygino su žeme. „2012 metais bendruomenė pradėjo svarstyti, kad paminklą reikėtų atkurti. Donatas per dvejus metus „mobilizavo“ 100 tūkst. litų ir jis buvo atstatytas. Kai imiesi reikalo iš širdies, nėra neįveikiamų dalykų“, – patikino A. Narutis.

Tarmė nuo Utenas

Vilniaus rokiškėnų klubo vadovas priminė, kad Aukštaitija, kuriai priklauso ir jo gimtasis kraštas, turi tris potarmes, įvardijamas pagal miestų pavadinimus: uteniškių, kupiškėnų ir anykštėnų. Jis pats prisipažino kalbantis uteniškių tarme, kurios skiriamasis bruožas – dažnai vietoj o vartojama a: Rakiškis, iš pa Utenas. „Gimtajame kaime buvo melioracijos griovys, o už jo – kitas kaimas. Ten žmonės kalbėjo jau kitokia tarme, – prisiminė A. Narutis. – Mes sakydavome „karvė“, o už griovio – „korvė“. Taigi mano tarmė mišri, bet labiau iš pa Utenas.“ Vilniuje jis kalba bendrine lietuvių kalba, bet kai rokiškėnai susirenka į sueigas, pradeda šnekėti tarmiškai. Vyriškis atpažįsta savo kraštiečius iš tarmės, beveik neklysdamas gali pasakyti, ar tai uteniškių, kupiškėnų ar anykštėnų atstovas. Autentiška šio krašto kalba dainuoja ir klubo kolektyvas, išmokęs tarmiškų dainų repertuarą.

Pernai A. Narutis buvo pagerbtas gimtajame krašte – verslininkui suteiktas Rokiškio garbės piliečio vardas. Pašnekovas pabrėžė, kad tai bendro kraštiečių ir klubo darbo įvertinimas, ne jo vieno nuopelnas. Rokiškis turi dvidešimt tris garbės piliečius, Vilniuje gyvena bene keturiolika iš jų. „Mažai kas žino, kad Rokiškio garbės piliečio vardas suteiktas ir buvusiam Lenkijos prezidentui Bronislawui Komorowskiui. Jo tėvas gimęs Rokiškyje, o senelis ten ir palaidotas“, – priminė gimtojo krašto patriotas. Išskirtiniu vardu pagerbti rokiškėnai garsina ne tik savo kraštą, bet ir Vilnių bei visą Lietuvą. Tai – aktorė Vaiva Mainelytė, dailininkas R. Bičiūnas, juvelyras, skulptorius, medalininkas Henrikas Garška, dailininkas Leonas Žuklys, scenografė, filmų dekoracijų ir kostiumų dailininkė Juzefa Čeičytė, mecosopranas Irena Jasiūnaitė, širdies chirurgas Vytautas Sirvydis.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"