Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Profesinę pagalbą randa ir miške 

2016 lapkričio 26 d. 06:00
Profesiniu santykių konsultantas Nerijus Januškevičius padeda rasti kylančių darbe problemų sprendimus.
Profesiniu santykių konsultantas Nerijus Januškevičius padeda rasti kylančių darbe problemų sprendimus.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, profesinių santykių konsultantas supervizorius Nerijus Januškevičius dabartinės savo veiklos link nuosekliai ėjo nuo mokyklos suolo: pasirinko socialinio pedagogo kelią, vėliau žinias tobulino Vytauto Didžiojo universiteto supervizorių kurse, kad galėtų padėti žmonėms rasti išeitį iš sudėtingų gyvenimo ir darbo situacijų.

„Terminas „supervizija“ – žvilgsnis iš šalies – yra iš psichoterapijos srities, tačiau dabar jis taikomas platesniame kontekste: ne tik sprendžiant asmenines problemas ar sudėtingas situacijas, į kurias pakliūva žmogus, bet ir problemas, kylančias dėl darbo santykių“, – aiškino supervizorius.

Vaikščiojant mūsų smegenys dirba aktyviau, tad ir problemų sprendimo būdus galima rasti greičiau.
Vaikščiojant mūsų smegenys dirba aktyviau, tad ir problemų sprendimo būdus galima rasti greičiau.

Problemų žemėlapis

Pasak Nerijaus, kiekvienas darbe susikuriame savo santykius – su kolegomis, vadovais, klientais, atsižvelgiame į darbo pobūdį, pačių pasiekimus. Į konsultantą dažniausiai kreipiamasi dėl sunkumų darbe. Žmonės tarsi įstringa nemaloniose situacijose, pradeda kaltinti save, esą nesugeba ko nors, nepateisina viršininkų ir kolegų lūkesčių, jaučia, kad jiems stinga žinių ar patirties. „Vieni dėl darbe kylančių problemų kaltina save, kiti – priešingai – organizaciją, kurioje dirba: vadovą, kolegas. Tai netiesa. Vieno kaltojo nebūna, paprastai problemų sukelia keletas vienu metu sutapusių veiksnių“, – tikino Nerijus.

Supervizorius prisiminė klientę, norėjusią išeiti iš darbo, nes organizacija, kurioje dirba, jos įsitikinimu, labai „sunki“. Po ilgų pokalbių paaiškėjo, kad moteriai tiesiog nepriimtinas vadovo bendravimo stilius. Išsiaiškinus problemos esmę, pasak Nerijaus, šiai darbuotojai lengvai pavyko pakeisti neigiamą požiūrį į viršininką, o po pusmečio pradėjo keistis ir jos karjera: atmosfera darbe tapo maloni, moteris gavo aukštesnes pareigas. „Labai sveika į sunkiai besiklostančią padėtį pažvelgti lyg iš šalies, sustoti, apsvarstyti, kas kelia bėdų. Mūsų tikslas kaip tik toks – bendromis pastangomis nubraižyti žmogui tam tikrą žemėlapį, kuris parodytų, iš kur atsiranda problema, ir tada jau spręsti konkrečią situaciją“, – kalbėjo N. Januškevičius.

Sprendimai ateina vaikščiojant

Moterys drąsiau prašo konsultanto pagalbos, kai užklumpa sunkumai.
Moterys drąsiau prašo konsultanto pagalbos, kai užklumpa sunkumai.

Nerijus atkreipė dėmesį, kad dažniau konsultuotis ateina moterys. Silpnosios lyties atstovės labiau linkusios priimti pagalbą iš šalies, jei kas nors nesiseka. Vyrai, anot jo, siekia įrodyti aplinkiniam pasauliui, kad yra stiprūs ir visas problemas gali išspręsti savo jėgomis. „Matyt, kaltas auklėjimas, – svarstė pašnekovas. – Tačiau toks „vyriškas“ požiūris dažnai būna pragaištingas. Gėdindamiesi kreiptis pagalbos jie tiesiog palūžta po užklupusių problemų našta, nors to būtų galima išvengti pasikalbėjus apie savo bėdų pobūdį, priežastis ir rasti priimtiną sprendimą.“

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Viena Nerijaus taikomų metodikų – konsultacijos vaikščiojant. Jos labai tinka būtent vyrams, nes išvengiama stipriąją lytį baidančio pokalbio akis į akį. Pasak supervizoriaus, vaikščiodamas žmogus gali tiesiog nusukti akis į šalį, žvalgytis aplinkui ir laisviau dėstyti mintis šalia einančiam pašnekovui. „Konsultuojame ne tik pavienius asmenis, bet ir komandas – darbo kolektyvus, siekiančius kuo geriau sustyguoti vidinę organizacijos atmosferą, pašalinti stresą, kliūtis, trukdančias produktyviai dirbti ir gerai sutarti. Juokauju, kad mes visur tarsi tampomės savo kūną, kuris yra užprogramuotas padėti mąstyti, ieškoti išeičių iš įvairių situacijų. Kaip tik vaikštant ir suaktyvėja kraujotaka, smegenys geriau aprūpinamos deguonimi. Tuomet žmogus labiau linkęs ieškoti sprendimų dėl jį užklupusių problemų. Darome tai nesąmoningai, o tiesiog veikiami mūsų organizme vykstančių procesų. Sėdėdami esame pasyvūs, eidami – aktyvūs. Būdamas aktyvus randi sprendimą“, – dėstė Nerijus. Konsultuodamas ir kaitaliodamas pokalbį tai sėdint, tai vaikštant, jis dažnai girdi žmones prisipažįstant, kad einant sprendimai, suvokimas, kaip tinkamai pasielgti, ateina lengviau ir greičiau.

Supervizoriaus teigimu, gyvename didžiulio streso, greičio laikotarpiu. „Ne veltui pastaruoju metu tapo populiarus bėgiojimas, šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, kitokių formų aktyvus laisvalaikis. Mums reikia įveikti savo stresą. Kai užklumpa įtempta situacija, neįmanoma priimti tinkamo sprendimo. Reikia pasitraukti, atsipalaiduoti, lyg ir nusišalinti nuo kilusios problemos. Dėl to ir vedu žmones vaikščioti. Šiuo atveju galima pagreitinti ar sulėtinti tempą, leisti einančiajam šalia žvalgytis, nesijausti lyg psichologo kabinete“, – tvirtino Nerijus. Vaikščiojimo kalbantis metodika buvo taikoma dar antikos laikais ir vadinosi Peripatetika. Mokytojas su mokiniais vaikštinėdavo, diskutuodavo, filosofuodavo, ieškodavo įvairių problemų sprendimų ir juos rasdavo.

Profesiniu santykių konsultantas Nerijus Januškevičius padeda rasti kylančių darbe problemų sprendimus.
Profesiniu santykių konsultantas Nerijus Januškevičius padeda rasti kylančių darbe problemų sprendimus.

Lygūs tarp lygių

VšĮ „Kitokie projektai“ – netipinė įmonė. Pasak Nerijaus, tai trylikos partnerių bendruomenė, kuri visus sprendimus priima drauge. Įmonėje nėra direktoriaus, lyderio, kurio komanda turėtų klausyti. „Visi esame lygūs, visi įdedame savo indėlį uždirbdami pinigus ir išlaikydami mūsų įstaigą, kurdami naują veiklą, produktus. Aš įgyvendinu supervizijos idėją, kolegos įsigilinę į kitokias metodikas – geštaltpsichologiją, kitą veiklą. Visi papildome vienas kitą, kuriame ir mokomės. Mūsų šūkis – „Kurti laisviems“, tad ir laikomės jo. Viską, ką uždirbame, dalijamės po lygiai“, – aiškino Nerijus.

Jis prisipažino, kad pasakodamas aplinkiniams apie bendruomeninį „Kitokių projektų“ darbo pobūdį nuolat išvysta nuostabą: ar įmanoma taip dirbti? Daugeliui sunku suprasti, kad įmonei niekas nevadovauja, nėra direktoriaus. „Kai ateiname konsultuoti organizacijų, visada pabrėžiame, jog mokome bendradarbiavimo. Patys tai pereiname dar sudėtingesniu būdu, nes dirbti su direktoriumi gerokai paprasčiau. Turime ypač stengtis, kad trylikos specialistų bendruomenėje susitartume, nesukeltume problemų, priimtume visiems tinkamus sprendimus“, – pabrėžė N. Januškevičius.

Ėjo nuo paauglystės

Per mokymus supervizorius Nerijus Januškevičius ieško atsakymų, kodėl kyla problemų darbe.
Per mokymus supervizorius Nerijus Januškevičius ieško atsakymų, kodėl kyla problemų darbe.

Pašnekovas prisiminė, jog dar paauglystėje dirbo savanoriu su viena nevyriausybine organizacija, kuri mokė jaunimą, kaip galima smagiai gyventi be alkoholio. Baigęs mokyklą Nerijus sakė supratęs, kad jam patinka dirbti su žmonėmis, todėl pasirinko edukologijos studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Dirbo socialiniu pedagogu mokykloje, vėliau įstojo į socialinio darbo magistrantūrą LEU. „Tuo metu taip pat konsultavau jaunimą, bedarbes moteris, iš įkalinimo vietų grįžusius asmenimis. Tada ir susipažinau su „Kitokiais projektais“, kurių idėja buvo vadinamieji patirtiniai mokymai. Tai ne instruktažas, nurodymai, kaip veikti, o ugdymas. Tikslas – padėti žmogui susivokti, augti, tobulėti, o ne pateikti gatavus receptus“, – kalbėjo supervizorius.

Nerijus sėmėsi žinių tarptautinėje patirtinio mokymo akademijoje „We Are Experience“, dvejus su puse metų mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto ir Vokietijos Miunsterio akademijos organizuotame supervizorių kurse.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"