Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Prakalbinęs Vilniaus pakraščius 

2017 vasario 5 d. 06:00
Albertas Kazlauskas Vilniuje kaskart randa tokių vietų, kurios priverčia nustebti.Romo Jurgaičio nuotrauka
Albertas Kazlauskas Vilniuje kaskart randa tokių vietų, kurios priverčia nustebti.Romo Jurgaičio nuotrauka

Pusantrų metų nemokamas ekskursijas po Vilniaus pakraščius vedantis gidas Albertas Kazlauskas nori, kad miestą pažintų ir mažai pajamų turintys gyventojai. Daugiau kaip 150 ekskursijų surengęs jaunas vyras neseniai išleido ir knygą apie sostinės periferiją „Vilniaus gatvės gyvos“.

Muziką kuriantis ekonomistas, kadaise dirbęs ir gaisrininku, buvęs banko darbuotojas prieš trejus metus baigė gidų kursus ir pradėjo naują įdomią veiklą – ištyrinėjo kitų gidų mažiau lankomus sostinės rajonus ir parengė įdomių maršrutų, kuriais su malonumu traukia šimtai smalsių vilniečių. Kaip prisipažįsta Albertas, tai dar viena jo veiklos sritis, saviraiškos forma. „Vaikystėje labiausiai mėgau vartyti enciklopedijas. Gal šis pomėgis ir lėmė dabartinę veiklą, – svarstė jis. – Kai nusibodo darbas banke, supratau, kad noriu keliauti ir dirbti šioje srityje.“

Vilniečių nustebimai

Pasak A. Kazlausko, įdomybių ir istorijos tikrai galima rasti ne vien senamiestyje. „Nors esu vilnietis, pasidairęs po sostinės periferiją kiekvienąkart nustembu. Vilniuje nėra vietos, kurioje nebūtų buvę atradimų. Istorijos sąvoka labai reliatyvi. Nebūtinai reikia ieškoti kelis šimtus metų turinčių objektų. Pavyzdžiui, Užupis jaunesniems žmonėms jau siejasi su Angelo skulptūra, daug kas jį atsimena tik tokį, koks yra dabar. Tačiau tikrai nustebtume pamatę, kaip ši aikštė atrodė 1999 metais. Tai buvo tuščias, apleistas Vilniaus kvartalas – nei parduotuvių, nei kavinių. Tai irgi jau istorija. Mano kartos žmonėms ir sovietmetis – istorija, savita egzotika, – kalbėjo 26-erių vilnietis. – Tas laikotarpis nebuvo geras, tačiau nebuvo neįdomus. Tai ir noriu parodyti, papasakoti per ekskursijas.“

Žmonėms tikrai smalsu užsukti į buvusių gamyklų patalpas ar seną taksi parką Naujininkuose. Ir knygoje, ir per ekskursijas A. Kazlauskas nesistengia sutelkti dėmesio į vieną kurį nors laikotarpį, o bando aprėpti viską, kas tame mikrorajone yra įdomaus.

Prakalbinęs Vilniaus pakraščius

„Turiu didelį ir labai smulkų Vilniaus žemėlapį. Bedu pirštu ir pradedu gilintis į tą periferiją. Pirmą ekskursiją draugams surengiau po Užupį. Paskui jie paprašė aprodyti Naujininkus, kuriuose seniau teko gyventi. Žmonės buvo nustebę tokiame pamirštame ir apleistame rajone suradę tiek daug nežinomų objektų, pavyzdžiui, grafų Tyzenhauzų dvarą, sentikių, stačiatikių cerkves. Naujininkuose tarp daugiabučių aptikau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus siekiantį koplytstulpį. Net aplinkinių namų gyventojai kasdien eidami pro jį nežinojo, kas tai, – atskleidė A. Kazlauskas. – Patyrinėjus žemėlapius paaiškėjo, kad jo senasis traktas – nuo Rūdninkų vartų, nuo Šv. Stepono gatvės. Šalia tokių kelių daug kur būdavo koplytstulpių, prie jų keliautojai pasimelsdavo. Kai šį traktą perkirto geležinkelis, jis neteko savo reikšmės.“

Naujininkai arba, kaip vietiniai sako, Naujanai dabar neatpažįstamai pasikeitę. Iki XX amžiaus vidurio čia buvo tik dirbami laukai, pievos ir vienas kitas namelis abipus kelio. „Riebi geležinkelio linija nustūmė Naujanus taip toli į paraštes, kad rajono nušvitimo dar teks palaukti. Pramogų verslas – kavinės, barai, madingos parduotuvės, ko netrūksta senamiestyje, – Naujininkuose dar nedrįsta kurtis“, – pabrėžė gidas.

Geografija plėtėsi

Pamatęs, kad tokios ekskursijos domina žmones, A. Kazlauskas nusprendė plėtoti šią kryptį. Taip atsirado feisbuko puslapis „Gatvės gyvos“, kuriame gidas praneša apie rengiamas ekskursijas. Į jas kartais susirenka apie 80–100 asmenų. „Nedaug kas rengia ekskursijas tokiam būriui žmonių, bet aš turiu megafoną, susikalbam“, – juokėsi Albertas.

Natūraliai kyla klausimas, iš ko gidas gyvena, jei ekskursijas organizuoja nemokamai. „Na, po jų tie, kurie nori, gali palikti arbatpinigių. Tiek, kiek žmogui atrodo, kad ta ekskursija buvo verta, – sakė A. Kazlauskas. – O mokamas ekskursijas po Vilnių vedu užsieniečiams.“

Pamažu gido geografija plėtėsi, jis pradėjo tyrinėti ir kitus pakraščių rajonus – Pilaitę, Panerius, Markučius, Naująją Vilnią. „Netikėtas atradimas pačiam buvo Aukštuosiuose Paneriuose, prie buvusios stambiaplokščių namų detalių gamyklos, aptiktas dar 1985 metais įkurtas betono skulptūrų parkas. Gamykla jau neveikia, bet skulptūros išlikusios. Daugelis vilniečių pravažiuoja pro tą vietą automobiliais ir nė nežino, kad ten yra žinomų skulptorių – Mindaugo Navako, Kęstučio Musteikio, Vlado Urbanavičiaus, Ksenijos Jaroševaitės, Naglio Nasvyčio, Mindaugo Šnipo – darbų, atsiradusių po simpoziumo „Skulptūra pramoniniame peizaže“, – aiškino A. Kazlauskas. – Man buvo atradimas ir Lazdynų mikrorajono naujovės sovietmečiu. Nors tai reliatyvios to meto naujovės, jos vis tiek įdomios.“

Pilaitėje gidą sudomino urbanistiniai sprendimai, kuriais siekta suformuoti kvartalų bendruomenes. Jie čia statyti pagal vakarietišką modelį, todėl neužgrūsti automobilių, gana erdvūs. Blokiniai namai išsiskiria originalesnėmis betoninėmis arkomis, apvaliomis laiptinių angomis.

Šaukinys – gegutės kukavimas

Kaip teigė A. Kazlauskas, žmones nustebina bene viskas, ką jiems parodai ir papasakoji. Pavyzdžiui, daugelis vilniečių nežinojo, kad Žvėryne veikė pirmoji mieste radijo stotis.

„Pirma transliacija dar Gedimino prospekto pastate įvyko 1927 metais per Kaziuko mugę (Kaune radijo stotis įkurta metais anksčiau). Vėliau Lenkijos radijas išsinuomojo pastatą Žvėryne (dabar Liubarto g. 2, Vaiko raidos centras). Vilniaus radiofono, kitaip vadinto „Polskie Radio Wilno“, šaukinys iki pat Antrojo pasaulinio karo pradžios buvo paprastas gegutės kukavimas. Radijo stotis kasdien transliavo šv. mišias iš Aušros Vartų koplyčios, taip pat pirmą originalų radijo spektaklį „Kęstučio laidotuvės“, kurį parašė stočiai vadovavęs Vitoldas Hulevičius“, – priminė A. Kazlauskas. Pažvelgus į senas nuotraukas matyti, kad buvusio Vilniaus radiofono pastatas per daugiau kaip šimtą metų išlaikė savo pirmines formas.

Neišsemiamas šulinys

Nors ir išleido knygą apie jau ištyrinėtus, ne kartą apkeliautus Vilniaus rajonus, A. Kazlauskas ekskursijų neatsisakys. „Jų bus, tik daugiau dėmesio skirsiu naujiems maršrutams. Vilnius – neišsemiamas šulinys, – tvirtino gidas. – Senais maršrutais irgi keliausime, bet rečiau. Man patinka, kad dirbant šį darbą nereikia papildomai sportuoti – per ekskursijas nužingsniuojame gana daug kilometrų. Pati ilgiausia jų – Paneriuose, trunka 3–4 valandas, driekiasi 10 kilometrų.“

Savo jėgomis parengtą A. Kazlausko knygą „Vilniaus gatvės gyvos“ parėmė Kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė. Gidas sumaketavo ją su draugais ir, nesikreipdamas į jokią leidyklą, išleido tūkstančio egzempliorių tiražu. Platina tik keturiuose sostinės knygynuose – „Keistotekoje“, „Mint Vinetu“, Rūdninkų knygyne, „Draugystėje“.

Be duomenų iš archyvų, naujos informacijos Albertui kartais suteikia vyresnio amžiaus ekskursijų dalyviai. „Būna ir nieko vertų prisiminimų, pavyzdžiui, kad vienur ar kitur tie žmonės mėgdavo švęsti, tačiau pasitaiko ir vertingų pasakojimų iš kokios nors jau neveikiančios gamyklos vidaus gyvenimo“, – sakė gidas.

A. Kazlauskas džiaugėsi, kad į jo rengiamas ekskursijas susirenka įvairaus amžiaus žmonių. Dar labiau džiugina, kai tie nepažįstamieji pradeda bendrauti, kalbėtis, keistis informacija. Juos domina savas miestas.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"