Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Kantoriaus žmonos gyvenimas pagal Torą 

2017 gruodžio 16 d. 12:00
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacinių programų lektorė Natalja Cheifec pabrėžė, nors Toroje surašytos gyvenimo taisyklės skirtos tik žydams, kitų tautybių ir tikėjimo žmonės taip pat nori jas suprasti, galbūt pasisemti naujų patirčių ir tobulinti savo gyvenimą.
Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacinių programų lektorė Natalja Cheifec pabrėžė, nors Toroje surašytos gyvenimo taisyklės skirtos tik žydams, kitų tautybių ir tikėjimo žmonės taip pat nori jas suprasti, galbūt pasisemti naujų patirčių ir tobulinti savo gyvenimą.
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacinių programų vadovė ir lektorė Natalja Cheifec juokaudama teigė, jog muziejuje ji dirba... žyde. Vilniaus choralinės sinagogos kantoriaus Shmuelio Yatomo žmona iš patirties žino, kaip gyvenama laikantis Toros mokymo, nes toks gyvenimo būdas – jos šeimos kasdienybė.

Prieš kurį laiką Natalja dirbo gide Vilniaus choralinėje sinagogoje, rengė ekskursijas, pasakojo sinagogos ir Lietuvos žydų istoriją. Šiuo metu sinagoga restauruojama, tad ir lankytojų skaičius ribojamas, o ekskursijos šiuo laikotarpiu nevyksta. Prieš pusantrų metų moteris pradėjo dirbti ir Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje, ten lankytojams veda edukacines programas ne tik istorinėmis, bet ir juos dominančiomis kasdienio žydų gyvenimo temomis.

Vesdama edukacines programas apie žydų tradicijas, Natalja Cheifec remiasi savo pačios gyvenimo patirtimi./Asmeninio albumo nuotraukos
Vesdama edukacines programas apie žydų tradicijas, Natalja Cheifec remiasi savo pačios gyvenimo patirtimi./Asmeninio albumo nuotraukos

Viskas surašyta Toroje

Rengdama edukacines programas Natalja sakė besivadovaujanti Tora, arba Penkiaknyge, kuri yra pagrindinis judėjų religinis ir teisinis traktatas. „Labai gerbiu savo klausytojus, kurių didžioji dauguma nėra žydai. Deja, šiais laikais ir labai mažai žydų laikosi tūkstantmečių mūsų tradicijų. Labiausiai džiugina tai, jog dar vesdama ekskursijas sinagogoje pamačiau, kad žmonės labai domisi viskuo, kas žydiška. Nemėgstu paviršutiniškumo, esu įsitikinusi, jog žmones reikia gerbti, o jie nori sužinoti apie žydus, jų istorijos ištakas. O mūsų šaknys ir yra mūsų religija. Kartais ateina žmonės prašydami papasakoti apie žydų kultūrą. Jiems gal keistai skamba, kai sakau, jog tokio dalyko kaip žydų kultūra nėra, yra žydų religija, – visa ko pagrindas“, – aiškino N. Cheifec.

Pasak Nataljos, sudarydama edukacines programas ji gilinasi į Torą ir pagal žydų tradicijos mokymą dėlioja ką nori perduoti klausytojams. Moters sutuoktinis Shmuelis kilęs iš labai religingos žydų šeimos, pats studijuoja Torą ir Talmudą, tad visi reikalingi šaltiniai jai prieinami namie. „Bandau jo padedama tai pastudijuoti, kiek aprėpia mano protas – analizuoti. Padeda Talmudo ir Toros komentatorių jau parengtos interpretacijos. Tad pasirengimo užsiėmimams kelias tikrai ilgas. Nėra taip, kad ateini, pašneki ką nors porą valandų, ir tiek. Šis darbas – ilgas ir sudėtingas, ruošiuosi jam namie. Tam, kas man brangu ir artima, namai – geriausia vieta“, – tikino pašnekovė.

Į Nataljos paskaitas renkasi žmonės, jau kai ką žinantys apie žydų gyvenimą, ir tie, kuriuos moteris meiliai vadina „pradinukais“. Tad ji visada teiraujasi savo klausytojų, ką jie norėtų sužinoti, kokios temos įdomios. Pašnekovės teigimu, klausytojus daugiausia domina gyvenimiškos temos: kokiais vyro ir moters santykiais grįstas tradicinės žydų šeimos gyvenimas pagal judaizmą, kaip jie auklėja vaikus. Nors Toroje surašytos gyvenimo taisyklės skirtos tik žydams, kitų tautybių ir tikėjimo žmonės taip pat nori jas suprasti, galbūt pasisemti naujų patirčių ir tobulinti savo gyvenimą. Juolab kad ir krikščionybė, ir islamas susikūrė judaizmo religijos pagrindu.

Iš šeimos atėjusi tradicija

Kantoriaus žmona patikino, kad domėtis savo šaknimis ir žydų tradicija ją skatino šeima. „Aš augau gana pasaulietinėje aplinkoje, bet tėvai nuo pat vaikystės įskiepijo supratimą, kad esu žydė, noriu būti ja. Dar vaikas nemokėjau žodžiais išreikšti, kodėl noriu būti žyde, tačiau turėjau tą vadinamąjį žydišką jausmą“, – prisiminė N. Cheifec. Jos teigimu, Toroje surašyti 613 Dievo įsakymų, kuriais turi vadovautis kiekvienas žydas: 248 jų yra liepiamieji ir prasideda žodžiais „darykit“, 365 – draudžiamieji įsakymai, skelbiantys „nedarykit“. „Negaliu racionaliai to paaiškinti, tačiau dar būdama vaikas ir nesusipažinusi su Tora intuityviai stengiausi nedaryti to, kas joje draudžiama, ir daryti tai, kas liepiama. Paaugusi ėmiau žvalgytis aplinkui, mačiau, jog žmonės eina melstis į savo šventyklas, ir man kilo klausimas – o kas yra mano šventykla? Taip pradėjau domėtis žydų religija ir tradicija, pirmiausia mokiausi hebrajų kalbos, deja, jos gerai taip ir neišmokau“, – pasakojo Natalja.

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, čia gyvenančių žydų bendruomenei atsivėrė pažinimo keliai, kurių okupacijos metais labai trūko, nes jie buvo draudžiami, informacija ribojama. Pažinti žydų tradiciją Nataljai padėjo ir jos vyras kantorius Shmuelis, kurio šeimoje iš kartos į kartą vyrai buvo kantoriais ir rabinais. „Vyro senelis buvo paskutinis savo miestelio Ukrainos ir Lenkijos pasienyje kantorius ir rabinas. Karo metu ten vyko baisūs dalykai, kaip ir visoje Europoje, Lietuvoje – irgi. Shmuelio tėvas liko vienintelis gyvas to miestelio žydas – jis išsiropštė iš sušaudytų tautiečių krūvos, kapo duobės, ir išliko. Pasakojo, jog paskutiniai jo tėvo, Shmuelio senelio, žodžiai, vedant žydus į sušaudymo vietą buvo: „Jeigu kas nors išliks gyvas, išlikite žydai, nepamirškite savo tradicijų.“ Vyro tėvas tradicijas išlaikė ir perdavė jas mano vyrui. Esu dėkinga likimui, jog sutikau jį ir atėjau ten, kur jaučiau, kad turiu būti nuo pat gimimo“, – skaudžią vyro šeimos istoriją pasakojo Vilniaus choralinės sinagogos kantoriaus žmona.

Pasak Nataljos, gyventi pagal žydų tradiciją, kuri surašyta Toroje, jos niekada niekas nevertė, jokio spaudimo iš šeimos ar vyro ji nejautė ir nejaučia. Taip gyvena todėl, kad jai liepia širdis, yra malonu ir prasminga. Prievartos ar įtikinėjimų juodu su vyru netaikė ir vieninteliam sūnui, kuris, atrodo, tėvo šeimos tradicijos būti kantoriumi nepratęs. Nataljos ir Shmuelio sūnus pasirinko Vokietiją, joje sukūrė šeimą ir gyvena pasaulietinį gyvenimą. „Nors mums su vyru kiek skaudu, bet nepriekaištaujame, jis yra jau kitos kartos atstovas. Esame laimingi bent jau dėl to, kad vedė žydų mergaitę ir padovanojo mums anūką. Tiesa, labiau džiaugiamės, kai jie atvažiuoja aplankyti mūsų, patys į Vokietiją nelabai mėgstame vykti. Skaudi atmintis daro savo, nejauku mums toje šalyje, kuri prieš daugiau nei septynis dešimtmečius pasėjo pasaulyje didžiulį blogį“, – sakė pašnekovė.

Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Shmuelis Yatomas kiekvieną rytą ir pavakarę kviečia tautiečius melstis.
Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Shmuelis Yatomas kiekvieną rytą ir pavakarę kviečia tautiečius melstis.

Buvusi gausi prieš karą Lietuvos žydų bendruomenė šiandien yra labai nedidelė. Pasak Nataljos, jos tautiečių Lietuvoje gyvena apie tris tūkstančius, gal kiek daugiau, beveik pusė jų įsikūrę sostinėje, čia veikia ir Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, aktyviai darbuojasi žydų bendruomenė. Pašnekovė prisiminė, jog su muziejaus darbuotojomis susipažino vesdama ekskursijas Vilniaus choralinėje sinagogoje ir buvo pakviesta tapti šio muziejaus edukacinių programų lektore. „Pati sau juokiuosi, kad muziejuje dirbu žyde. Jiems reikėjo žmogaus, gyvenančio pagal senąją mūsų tradiciją. Aš tokia ir esu. Galiu nuoširdžiai prisipažinti, jog darbas muziejuje man yra svajonių išsipildymas – visą gyvenimą svajojau dirbti tokiame kolektyve, kokiame esu dabar. Nors, išskyrus mane ir muziejaus direktorių Marką Zingerį, daugiau žydų jame nėra, čia dirba stebuklingi žmonės – entuziastai, degantys noru išsaugoti atmintį ir puoselėti išlikusias tradicijas. Nežinau, ar dar kur nors pasaulyje yra tokia vieta, kur taip būtų puoselėjamas žydiškumas, jeigu taip galima pasakyti, kaip Vilniaus Gaono žydų muziejuje. Kadangi man tai irgi svarbu, jaučiuosi jame radusi savo vietą“, – pasidžiaugė N. Cheifec.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"