Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Iš Italijos – lagaminai knygų 

2016 gruodžio 3 d. 06:00
Ludovica savo knygynėlį atidarė vienoje Vilniaus senamiesčio galerijų.
Ludovica savo knygynėlį atidarė vienoje Vilniaus senamiesčio galerijų.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dvejus metus Vilniuje gyvenanti menotyrininkė iš Italijos Ludovica Pedersoli savo meilę dalija tarp dviejų šalių – gimtosios ir naujai atrastos Lietuvos. Neseniai ji Vilniaus senamiestyje atidarė Italijos meno salelę – nedidelį meno leidinių knygynėlį. Baigusi gidų kursus Ludovica savo tautiečiams veda ekskursijas po ją žavintį Vilnių ir jo apylinkes.

Ludovica prisipažino žiemą nuolat migruojanti tarp jai brangaus tapusio Vilniaus ir gimtosios šiaurės Italijos Lombardijos provincijos, kur mažame Valkamonikos slėnio miestelyje gyvena jos tėvai ir sutuoktinis. „Idėja pristatyti lietuviams savo šalies meną per jam skirtą literatūrą ir filmus brendo seniai. Vasaromis Vilniuje jau kuris laikas dirbu ekskursijų gide – supažindinu atvykstančius italus su mane pakerėjusiu miestu. Mano tautiečiams Vilnius taip pat labai patinka, o tai mane itin džiugina. Taigi susimąsčiau, ką gi galėčiau nuveikti žiemą, kai turistų iš Italijos antplūdis kiek aprimsta“, – pasakojo Ludovica.

Lagaminais iš Italijos atkeliavo Ludovicos Pedersoli italų meno knygynėlio leidiniai. /Asmeninio albumo nuotraukos
Lagaminais iš Italijos atkeliavo Ludovicos Pedersoli italų meno knygynėlio leidiniai. /Asmeninio albumo nuotraukos

Parodyti Italijos grožį

Kaip sakė italė, jai labai norėjosi lietuviams pristatyti tai, ką jos gimtinė turi gražiausio – jos kultūrą. Prisipažino daug diskutavusi šia tema su vietiniais. Ludovica domėjosi, ar leidiniai ir filmai italų kalba bus paklausūs. „Susipažinau su Agne ir Pauliumi Juškomis, kurie Vilniaus senamiestyje turi nedidelę meno galeriją ir dirbtuves. Besikalbant apie mano idėją dėl italų meno knygynėlio, išsikristalizavo mintis, kad būtų puiku sujungti lietuvišką ir itališką meną. Agnės ir Pauliaus galerijoje eksponuojami lietuvių menininkų darbai, tad sumanėme, kad įrengus šalia itališkų knygų apie meną knygynėlį bus nuostabi galimybė sutelkti italų ir lietuvių meną vienoje erdvėje“, – džiaugėsi tik prieš porą savaičių duris atvėrusio Italų meno knygynėlio įkūrėja.

Visą mėnesį Ludovica džiaugiasi atvykusios mamos draugija./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Visą mėnesį Ludovica džiaugiasi atvykusios mamos draugija./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Leidinius – meno albumus, knygas apie garsiausius Italijos kultūros veikėjus, kompaktines plokšteles su klasika tapusiais italų kino meistrų filmais ir literatūrą apie meną, skirtą vaikams, Ludovica sakė supirkusi gimtinėje. Kai kurie leidiniai įsigyti naudotų knygų knygynuose, kitus pirko specializuotuose meno leidinių centruose. Šmaikštavo, kad vežėsi iš Italijos į Vilnių pilnus lagaminus knygų, o ne drabužių ar kitų buityje reikalingų daiktų. „Jaučiu, kad tai savotiškas bandymas: nežinau, kokia bus šių knygų paklausa, ar jas lietuviai pirks. Tačiau degu noru iš arčiau supažindinti lietuvius su tuo, ką Italija turi geriausio“, – patikino jauna moteris.

Italų kinematografui skirtos literatūros taip pat galima įsigyti Ludovicos knygynėlyje.
Italų kinematografui skirtos literatūros taip pat galima įsigyti Ludovicos knygynėlyje.

Vilnius stebino ir žavėjo

Ludovica prisiminė, kad pirmą kartą apsilankiusi Vilniuje apie Lietuvos sostinę beveik nieko nežinojo. Kai pradėjo domėtis, jai atsivėrė nauji ir stebinantys atradimai, italė rado čia daug savo šalies kultūros pėdsakų. Įkvėpta naujo miesto tyrinėjimo dvasios, užsirašė į Vilniuje organizuojamus gidų kursus. „Tada buvau atvykusi pagal vieną projektą padirbėti lietuviškoje meno galerijoje. Projektas truko tik tris mėnesius, tačiau per tą laiką labai daug sužinojau apie Lietuvos gyvenimą, šalies kultūrą, meną. Man viskas labai patiko. Tad pradėjau papildomai skaityti knygas apie Lietuvą, ieškoti informacijos internete. Susižavėjau Vilniumi, jo architektūra, dvasia, menu“, – entuziastingai pasakojo italė.

Galerijos savininkai Agnė ir Paulius Juškos tapo ne tik Ludovicos partneriais, bet ir gerais bičiuliais./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Galerijos savininkai Agnė ir Paulius Juškos tapo ne tik Ludovicos partneriais, bet ir gerais bičiuliais./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kaip sakė Ludovica, susipažinusi su Vilniumi ir pamilusi šį miestą, ji nutarė, kad ir kitiems italams Lietuvos sostinė bus malonus atradimas. Todėl italė nuėjo į gidų kursus, kad atvykstantiems į Lietuvą savo tautiečiams galėtų parodyti tai, kas ją pačią čia sužavėjo. „Lietuviai manęs nuolat klausia: kaip italė galėjo įsimylėti Vilnių? – juokėsi menotyrininkė. – Visada akcentuoja, kad vasara čia trumpa, nuolat lyja, o žiemos atšiaurios. Kai kalbamės su lietuviais, visada sakau, kad turėtumėte labiau didžiuotis savo sostine, šalimi, jos kultūra ir grožiu. Nežinau, gal iš šalies tiesiog geriau matyti, koks žavus yra Vilnius, kiek čia meno, puikios architektūros pavyzdžių. Taip pat ir itališkų pėdsakų, kuriuos nuolat matau pastatų, rūmų, bažnyčių architektūroje.“ Italės teigimu, Vilnius jai atrodo labai poetiškas miestas, ją žavi lietuvių teatras, šiuolaikinio meno galerijų gausa, muzika.

Klasika tapusių itališkų filmų kompaktinės plokštelės.
Klasika tapusių itališkų filmų kompaktinės plokštelės.

Aplanko artimieji

Šiuo metu Ludovica džiaugiasi ne tik naujai duris atvėrusiu knygynėliu, bet ir dukros aplankyti atvykusios mamos vizitu. Tai jau antras kartas, kai mama atvažiuoja į dukros pamiltą Vilnių ir Ludovica turi galimybę jai parodyti šio miesto grožį. „Pirmą kartą mama buvo atvykusi tik trims dienoms, – šyptelėjo pašnekovė. – Šį kartą ji Vilniuje viešės visą mėnesį, tad mudvi tikrai spėsime apžiūrėti viską. Jai taip pat labai patinka Vilnius ir Lietuva, tad ji supranta, kodėl čia „įstrigau“. Mūsų visai negąsdina užklupusi žiema, priešingai, labai smagu vaikštinėti apsnigtomis Vilniaus gatvėmis.“

Ludovica sako didelio artimųjų ilgesio gyvendama Vilniuje nepatirianti – mat kas mėnesį ar du ji nuvyksta į Italiją jų aplankyti. Puikus susisiekimas tarp Vilniaus ir jos gimtinės lėktuvais leidžia išvengti nostalgijos jausmo. Pasak italės, Valkamonikos slėnis, kur gyvena jos šeima, yra pirmasis Italijos regionas, įtrauktas į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą dėl unikalių priešistorinių piešinių slėnyje esančiuose urvuose. Netoliese plytinčios Alpės pripratino Ludovicą ir jos šeimynykščius prie sniego, tad vaikštinėdamos su mama po apsnigtą Vilnių jos jaučiasi beveik kaip namie.

Italė prisipažino, kad nuo vaikystės domėjosi menais ir kultūra, tad baigusi mokyklą nedvejodama rinkosi menotyrininkės studijas. „Prieš atvykdama į Lietuvą, dirbau meno galerijose Italijoje. Tačiau ne paslaptis, kad mano šalyje pastaruoju metu jaučiama didelė ekonomikos recesija, tad darbą rasti nėra lengva. Ypač jauniems žmonėms. Kai atvykau su trijų mėnesių projektu padirbėti Vilniuje, pamačiau, kad situacija čia daug palankesnė. Pavargau dairytis per petį – rasiu darbą gimtinėje ar nerasiu, tad ėmiausi veiklos čia ir esu labai patenkinta“, – patikino Ludovica.

Be senųjų menininkų Italijos meno neatspindėsi.
Be senųjų menininkų Italijos meno neatspindėsi.

Šeimos paveldas

Pasak jaunos moters, domėjimąsi menu jai įskiepijo tėvai. Jos mama dirba mokytoja, domisi kultūra, o tėtis gimtajame mieste turi antikvarinio meno parduotuvę. Ludovica juokėsi, kad kartų konfliktas tarp jos ir tėvų vis dėlto egzistuoja: nors tėtis daugelį metų domisi antikinio meno dirbiniais, renka juos, studijuoja ir parduoda, jai labiau prie širdies šiuolaikinis menas. Tačiau nuoširdžiai prisipažįsta, kad tėvų įtaka jos gyvenimo kelio pasirinkimui buvo didžiulė. „Esu vienturtė dukra, tačiau abu mano tėvai kilę iš didelių gražių itališkų šeimų. Ir mama, ir tėtis turi po dešimt brolių ir seserų, tad dėdžių, tetų ir pusbrolių bei pusseserių stygiaus tikrai nejaučiu“, – šmaikštavo Ludovica.

Nors menotyrininkės vyras liko Italijoje, nuolatinio darbo jis ten neranda, dirba tai, kas pasitaiko. Sutuoktiniai svarsto galimybę kurtis Lietuvoje nuolat gyventi, jeigu Ludovicos vyrui pavyktų rasti čia darbą. Italė patikino, kad nors kas mėnesį ar porą jiedu susitinka, bendravimas per atstumą gerokai vargina. Moteris sakė jau neblogai suprantanti lietuvių kalbą, mokėsi jos kursuose, tačiau kalbėti dar drovisi. „Lietuvių kalba labai melodinga, skambi, man patinka ją girdėti, kai lankausi teatre, žiūriu filmus. Suprantu daug, bet, aišku, dar reikia mokytis ir mokytis. Be to, Vilniuje beveik su visais galima susikalbėti angliškai, nors aš labiau norėčiau kalbėti lietuviškai. Reiks išdrįsti ir pradėti', – šyptelėjo L. Pedersoli.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"