Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Ignalinos vilniečiai drauge kuria krašto istoriją 

2017 balandžio 8 d. 12:00
Klubo nariai pristatė parodą apie šviesuolį kraštietį Nadą Rastenį, gyvenusį JAV ir kitados nominuotą Nobelio taikos premijai.
Klubo nariai pristatė parodą apie šviesuolį kraštietį Nadą Rastenį, gyvenusį JAV ir kitados nominuotą Nobelio taikos premijai.
Klubo archyvo nuotraukos

Iš Ignalinos krašto kilusių vilniečių klubas pernai paminėjo gyvavimo dešimtmetį. Ignalinos vilniečiais save vadinantis sambūris išsiskiria tuo, kad vienija ne vien ten gimusius, augusius ir į sostinę išvykusius gyventi ignaliniečius, bet ir susižavėjusius ežerų kraštu ir įsigijusius čia sodybas ar net dvarus kitų Lietuvos vietovių gyventojus.

Ignalinos vilniečių klubo būstinė įsikūrusi Vilniaus Žvėryne esančioje „Mažojoje galerijoje“. Kraštiečių bendrijai vadovaujanti Renė Jakubėnaitė – viena jos sumanytojų – prisiminė, jog mintis susiburti į klubą kilo apsilankius viename Ignalinos renginių, į kurį sugužėjo nemažai sostinėje gyvenančių kraštiečių. „Iki tol bene dešimt metų tarsi ore tvyrojo poreikis burtis, apie tai vis pasikalbėdavome su kraštiečiais, mus palaikė tuometis meras Bronis Ropė ir iš Ignalinos kilęs Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas. Be to, kitų kraštų žmonės Vilniuje jau buvo sukūrę savo klubus, tad ir mums rūpėjo neatsilikti“, – prisiminė R. Jakubėnaitė.

Puoselėti lietuviškumą

Ignaliniečiai savo klubą įregistravo 2006 metais ir ėmėsi kultūrinės veiklos, ypatingą dėmesį skirdami žmonėms, kurie savo darbais garsina ne tik Ignalinos kraštą, bet ir visą Lietuvą. Klubo vadovė prisiminė, kad pati, baigusi Ignalinoje vidurinę mokyklą, svarstė sostinėje studijuoti chemijos mokslus, tačiau vienas Vilniaus universitete dirbęs kraštietis paragino ją verčiau rinktis lietuvių kalbą.

„Tuo metu, kai stojau į universitetą, šis Rytų Lietuvos kraštas buvo visai apleistas, lietuvybės čia buvo likę mažai. Todėl ir pasirinkau lietuvių kalbos studijas, kad grįžusi galėčiau mokyti vaikus. Tada aplink Ignaliną buvo girdėti daugiausia rusų, baltarusių, lenkų kalba. Po studijų grįžau į Ignaliną ir šešerius metus mokytojavau, būriau tautinius šokių kolektyvus, nes turiu dar ir choreografės specialybę. Jaučiau prasmę užsiimdama kultūrine, šviečiamąja veikla“, – patikino pašnekovė.

Pasak R. Jakubėnaitės, kai likimas atvedė į Vilnių, ir toliau teko darbuotis kultūrinėje terpėje, o sostinėje sutikti kraštiečiai buvo taip pat pasinėrę į panašią veiklą. Tad klubo veiklos kryptis susiklostė savaime, daugiausia dėmesio visą laiką teko kultūros renginiams. Tačiau ignaliniečiai veiklos akcentu pasirinko ne liaudies kolektyvų, papročių, saviveiklos propagavimą, o savojo krašto kultūrinį plėtojimą ir švietimą. „Vienas pastarųjų renginių vyko Paliesiaus dvare. Kitados visiškai sugriuvusį unikalų šio krašto dvarą privačiomis lėšomis atstatė žmonės, kurie dabar rengia čia parodas, plenerus, koncertus. Fortepijono, koks yra dvare, galėtų pavydėti ne viena koncertų salė. Paliesiaus dvarą atstatė ne ignaliniečiai, o vilniečiai, šiam kraštui puoselėjantys didelę pagarbą, tapę tikrais šio krašto patriotais“, – sakė pašnekovė.

Išskirtinio grožio kraštas

Kaip tvirtino R. Jakubėnaitė, bendraudama su Ignalinoje likusiais giminaičiais ir kraštiečiais, ji nuolat girdi, kaip žmonės žavisi kraštu, kiek daug jų tampa tikrais Ignalinos krašto patriotais, nors nėra nei čia gimę, nei augę. Nemažai kitų Lietuvos vietovių gyventojų čia noriai perka ar statosi sodybas, apsistoję ežeringose ir labai vaizdingose vietose jas tiesiog įsimyli ir rūpestingai saugoja, puoselėja.

„Mūsų krašte daug gydytojų, aktorių, dailininkų, kitų menininkų ir mokslininkų, kurie turi įsigiję čia vasarnamius, sodybas, vilas. Visi jie vieningai teigia, kad pamilo Ignalinos kraštą už jo išskirtinį grožį, ir noriai prisideda prie mūsų klubo“, – tikino klubo vadovė. Didžiuodamasi ji minėjo aktorių Vytautą Tomkų, ypač aktyvų ignaliniečių klubo narį, šiame krašte apsigyvenusį savo sodyboje.

Jos teigimu, ignaliniečių klubo gretose yra ir už Atlanto gyvenančių tautiečių, kurie tapę klubo garbės nariais domisi Ignalinos kraštu, dažnai svečiuojasi jame ir organizuoja įvairius kultūrinius renginius. Dažni svečiai gimtinėje yra Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Vytautas Kindurys, Nacionalinio vėžio instituto fitoterapeutas Juozas Ruolia, įvairių sričių menininkai, rengiantys gimtinėje susitikimus su kraštiečiais ir ypač – jaunimu. Kad ir kokios vaizdingos būtų apylinkės, šiame krašte didelis nedarbas, tad jauniems žmonėms svarbu išgirsti Lietuvoje sėkmingai susiklosčiusių karjeros pavyzdžių.

Ignalinos vilniečiai drauge kuria krašto istoriją

Atšventė 150 metų jubiliejų

Vienas Ignalinos vilniečių klubo tikslų buvo išleisti Ignalinos krašto enciklopedinį žinyną. Jis buvo parengtas ir išspausdintas 2015 metais. Pasak R. Jakubėnaitės, buvo kruopščiai renkama medžiaga apie iškilius šio krašto žmones, kaimelius, istoriją, tremtinius, partizanus. Enciklopedinis žinynas išleistas prieš minint Ignalinos įkūrimo 150-ąsias metines. Į šią šventę gausiai rinkosi ir sostinėje įsikūrę kraštiečiai. Klubo vadovės teigimu, kiekvieną kartą lankydamiesi savame krašte Ignalinos vilniečiai veža saviškiams ir kokią nors dovaną, tad miesto 150 metų minėjimui dovanojo aktorės Larisos Kalpokaitės koncertą. „Esame prieš keletą metų nuvežę tėviškėnams Oskaro Koršunovo teatro vieną spektaklių, dovanoję maestro Donato Katkaus vadovaujamo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertą, kitų renginių“, – pasakojo R. Jakubėnaitė. Jos teigimu, klubo nariai planuoja ignaliniečius šiais metais pasikviesti į sostinę ir organizuoti jiems ekskursiją į Valdovų rūmus, juolab kad šios įstaigos vadovo pavaduotoja Jolanta Karpavičienė yra kilusi iš Ignalinos.

Renė Jakubėnaitė nuolat girdi, kaip žmonės žavisi Ignalinos kraštu, kiek daug jų tampa tikrais patriotais, nors nėra nei čia gimę, nei augę.

Veiklos Ignalinos vilniečiai turi tikrai nemažai, nors jų gretose tik apie šešios dešimtys klubo narių, kai kurie jų nėra labai aktyviai į ją įsitraukę. Renginių organizavimo krūvis tenka nedidelei saujelei entuziastų, kurie savo laisvalaikio sąskaita rengia susibūrimus, išvykas, koncertus, tvarko klubo interneto svetainę.

Didžiuojasi Nobelio taikos premijos nominantu

R. Jakubauskaitė ypač didžiavosi pasakodama apie mažai kam Lietuvoje žinomą faktą, kad jos kraštietis Nadas Rastenis, JAV lietuvių teisininkas, poetas ir vertėjas, 1967 metais buvo pristatytas Nobelio taikos premijai gauti. „Mano žiniomis, daugiau niekas iš lietuvių tokios nominacijos nėra sulaukęs. Šis šviesus žmogus į anglų kalbą išvertė Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Kristijono Donelaičio „Metus“, Maironio, Prano Vaičaičio, Vinco Mykolaičio-Putino, Kazio Bradūno ir kitų poetų eilėraščių, taip pat – Vinco Kudirkos „Tautinę giesmę“. Į lietuvių kalbą N. Rastenis vertė Williamo Shakespeare'o, Omaro Chajamo, Edgaro Allano Poe poeziją“, – pasakojo R. Jakubėnaitė.

Už 1941 metais parašytą pacifistinę poemą anglų kalba „War's curse“ („Karo prakeikimas“) buvo išrinktas tarptautinio poetų sambūrio nariu, o 1967 metais už ją nominuotas Nobelio taikos premijai gauti. Tais pačiais metais iš Ignalinos krašto kilusiam šviesuoliui buvo įteikta tarptautinė E. A. Poe premija. Trumpą N. Rastenio biografiją Ignalinos kraštiečių klubo nariai parengė jau išleistam Ignalinos krašto enciklopediniam žinynui, tačiau puoselėja idėją kada nors sukurti apie šį iškilų kraštietį dokumentinį filmą.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"