Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Graikų muzika, užvaldžiusi gyvenimą 

2016 lapkričio 5 d. 06:00
Tamara Blažienė-Gaitanži graikų bendruomenės narius subūrė į ansamblį "Patrida".
Tamara Blažienė-Gaitanži graikų bendruomenės narius subūrė į ansamblį "Patrida".
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Dešimtmetį Lietuvos graikų bendrijos „Patrida“ vokaliniam instrumentiniam ansambliui vadovauja profesionali chorvedė Tamara Blažienė-Gaitanži, kurios graikiškos šaknys siekia Bizantijos imperijos laikus.

Tamara prisiminė, kad ansamblį „Patrida“ pradėjo burti 2006 metais. „Prieš tai buvo bandymų muzikuoti duetu, turėjome graikų bendruomenėje ir solistę mergaitę, ji dar griežė ir smuiku. Su ja mokėmės ir atlikdavome graikiškas dainas, tačiau tada tiesiog nebuvo įmanoma gauti jų natų“, – pasakojo Tamara.

Graikų vokaliniame instrumentiniame ansamblyje muzikuoja ir maži, ir garbaus amžiaus graikų kilmės muzikantai./Asmeninio albumo nuotraukos
Graikų vokaliniame instrumentiniame ansamblyje muzikuoja ir maži, ir garbaus amžiaus graikų kilmės muzikantai./Asmeninio albumo nuotraukos

Kai į Lietuvą atvyko jos tautietis Theodoras Kontogeorgas, pradėjęs čia verslą, vėliau buvęs Graikijos konsulu bei Vilniaus ir Pirėjo centro vadovu, T. Blažienė-Gaitanži sakė pagaliau sulaukusi bendraminčio, kuriam graikų kultūra buvo vienas gyvenimo prioritetų. „Theodoras atveždavo mums graikiškos muzikos natų, nes iki tol beveik neturėjome repertuaro – grodavome ir dainuodavome tai, ką pavykdavo per didelius vargus rasti“, – aiškino pašnekovė.

Buzukiu groja sesuo

Gautas natas Tamara pati pritaikydavusi ansamblio instrumentams: iš fortepijono partijos parašydavusi smuiko partiją, aranžuodavusi. Chorinio dirigavimo studijas tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA) baigusiai graikei, visą gyvenimą dirbusiai įvairių chorų vadove bei koncertmeistere, tokia veikla visiškai įprasta. „Tačiau pagrindinė problema vis tiek buvo ne natų trūkumas, o tai, kad mes nebemokėjome graikų kalbos, tad dainuoti buvo nelengva. Labai pravertė graikų kalbos pamokos bendrijoje, o iš gautų graikiškos muzikos įrašų tiesiog rašydavau muzikinius diktantus: iš klausos sudėliodavau atskiras partijas, jie padėdavo ir taisyklingiau tarti dainų žodžius“, – prisiminė T. Blažienė-Gaitanži.

Tamara prisipažino, kad graikų kalba jai iki šiol sudėtinga kalbėti, tačiau moteris gali ja skaityti ir bendrauti buitinėmis temomis. Iš pradžių graikų kalbą bendruomenės nariams dėstė vietiniai graikai, mokantys ir gimtąją, ir lietuvių kalbą. Pastaruoju metu graikų kalbos mokytojai atvyksta iš Graikijos ir kalba tik graikiškai ir angliškai, o šios kalbos Tamara taip pat nemoka.

Ansamblio vadovė sakė, kad viena pirmųjų ir ištikimiausių ansamblio dalyvių buvo ir yra jos sesuo Galina. Keletą metų ji grojo rytietišku styginiu instrumentu dombra, vėliau išmoko valdyti ir graikišką buzukį. „Iš pradžių neturėjome autentiško instrumento, sesuo tik dainavo ansamblyje. Viena mano neregiukė mokinė griežė smuiku, dainavo. Atvirai sakant, į ansamblį nė vieno žmogaus varu nevariau, visi su dideliu entuziazmu atėjo patys. Pirmąjį buzukį pasiskolinome iš mano minėto T. Kontogeorgo, vėliau puikų instrumentą mums atvežė iš Graikijos ir padovanojo vienas geradaris graikas. Beje, mano sesuo Galina yra vienintelė Lietuvoje buzukiu grojanti moteris, Graikijoje šis instrumentas taip pat laikomas „vyrišku“, tad juo grojančių moterų pasaulyje yra vos keletas“, – didžiuodamasi pasakojo Tamara.

"Patridos" koncertuose dažnai dalyvauja žinomiausias Lietuvos graikas, mūsų šalies patriotas Nikolajus Medvedevas.
"Patridos" koncertuose dažnai dalyvauja žinomiausias Lietuvos graikas, mūsų šalies patriotas Nikolajus Medvedevas.

Ir mažas, ir senas

Šiuo metu ansamblyje „Patrida“ groja ir dainuoja penkiolika narių. Vadovė pasidžiaugė, kad susibūrė tiesiog mažas orkestrėlis, kurio dalyvių amžius labai įvairus – nuo klarnetu grojančio moksleivio Simo Asguridžio iki jau pensinio amžiaus sulaukusių muzikantų. Neseniai į graikų ansamblį atėjo jauna mama su mokyklos dar nelankančiu sūneliu. Šis greitai tapo puikiu būgnininku ir dalyvauja „Patridos“ koncertuose. „Mūsų mažasis būgnininkas nepraleidžia nė vienos repeticijos, jeigu mama ketina palikti jį namuose, kelia vėją ir veržiasi groti kartu“, – šypsojosi pašnekovė.

Paprastai ansamblio nariai repetuoja kartą per savaitę, tačiau kai artėja pasirodymas publikai, renkasi gerokai dažniau. Koncertinius drabužius graikų bendrijos nariai pasisiuvo patys. Pasak Tamaros, jie tiesiog stilizuoti graikiškais motyvais, tačiau nėra autentiški liaudies kostiumai. „Kaip mokėjo, taip juos pasiuvo mano sesuo Galina. Mums jie brangūs dėl to, kad pasidaryti pačių rankomis“, – sakė T. Blažienė-Gaitanži. Graikai moka ir mėgsta švęsti, per jų susirinkimus visada skamba muzika, šokama ir vaišinamasi graikiškais patiekalais.

Tamara (dešinėje) ansamblio dalyvius uždega atsidavimu graikiškai muzikai.
Tamara (dešinėje) ansamblio dalyvius uždega atsidavimu graikiškai muzikai.

Iš Bizantijos laikų

Tamaros šeimos istorija ilga, sudėtinga ir labai spalvinga. Jos protėviai kilę iš Bizantijos, Gaitanži pavardė yra būdinga šios buvusios rytinės graikų imperijos laikams. Kai Bizantiją užkariavo turkai, daug graikų bėgo per Juodąją jūrą į dabartinę Ukrainos, Bulgarijos teritoriją. „Mano proseneliai yra iš Ovidiopolio Ukrainoje. Šis miestas įsikūręs netoli Odesos, prie Juodosios jūros. Jų vaikai išsiblaškė po pasaulį. Girdėjau pasakojimų, kad du senelio broliai buvo įsikūrę Kazachstane, turėjo ten labai garsius „Gaitanži arbatos namus“. Mūsų senelis apsistojo Ukrainoje, netoli Kijevo. Ten jis įsimylėjo grafo Potockio jėgerio dukrą, ją vedė ir susilaukė dukros ir dviejų sūnų. Vienas jų – mūsų tėvas“, – spalvingą šeimos istoriją prisiminė Tamara.

Tačiau Antrasis pasaulinis karas Gaitanži šeimai atnešė negandų – Tamaros tėvas su broliu ir seserimi buvo išvežti į priverstinius darbus Vokietijoje. Tamaros teta po karo gyveno Olandijoje, kitų giminaičių likimai migloti. Pasak T. Blažienės-Gaitanži, būti graiku Sovietų Sąjungoje buvo pavojinga. Jos tautiečius tremdavo į tolimas vietas, todėl kai kurie pasuose įrašė esą ukrainiečiai. „Mano tėvas mamą ukrainietę sutiko Vokietijoje, ji taip pat buvo išvežta priverstinių darbų. Ten jie susituokė, ten gimiau ir aš. Tik po karo tėvai atvažiavo į Vilnių, čia gimė jaunesnė sesuo Galina“, – pasakojo ansamblio „Patrida“ vadovė.

"Patridos" koncertai dažnai vyksta Tautinių bendrijų namų salėje. Tamaros sesuo Galina - antra iš dešinės.
"Patridos" koncertai dažnai vyksta Tautinių bendrijų namų salėje. Tamaros sesuo Galina - antra iš dešinės.

Nuo jaunystės – tik muzika

Tamaros tėvų bendras gyvenimas nenusisekė ir santuoka iširo. Ji su mama ir seserimi išvyko į Ukrainą, ten gyveno Charkovo srities Iziumo mieste. Dar vaikystėje Tamara iš klausos išmoko skambinti pianinu, dainavo, o savo jaunesnę sesę Galiną nuolat mokė jai pritarti antru balsu. „Penkiolikos metų pasielgiau ryžtingai – nors mama ir giminaičiai smarkiai prieštaravo, atvažiavau į Vilnių pas tėvą, kuris jau buvo sukūręs kitą šeimą, ir įstojau mokytis į tuometinį Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikumą (dabar konservatorija). Jį baigusi toliau studijavau LMTA chorinį dirigavimą. Tačiau mane visada traukė groti pianinu, tad daug dirbau įvairių chorų koncertmeistere“, – pasakojo Tamara.

Ilgametė chorvedė juokėsi prisiminusi, kaip dar Ukrainoje ją muzikos mokęs pedagogas mamai paskelbė verdiktą: iš šios mergaitės muzikės nebus, geriau nevargti ir nedėti tuščių pastangų. Šiandien visą gyvenimą muzikai atidavusi graikė sako įsitikinusi, kad „geradarių“ karksėjimo klausyti neverta. Jeigu širdis liepia, reikia užsiimti tuo, kas iš tiesų teikia gyvenimo džiaugsmą. „Viena mano muzikos pedagogių kartą prisipažino, kad niekada nebuvo sutikusi tokių užsispyrusių mokinių, kurie taip degtų noru mokytis, kaip degiau aš. Muzika visada buvo ir liks mano aistra, kitaip gyvenimas tiesiog negalėjo susiklostyti“, – tikino T. Blažienė-Gaitanži.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika