Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŽMONĖS

Eglės Gudonytės „labanakt“ benamiams 

2017 rugsėjo 2 d. 12:00
Menininkėi Eglei Gudonytei tenka dažnai kalbėti apie metus trukusi projektą su benamiais.
Menininkėi Eglei Gudonytei tenka dažnai kalbėti apie metus trukusi projektą su benamiais.
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Menininkė Eglė Gudonytė su kolegomis iš Jungtinės Karalystės metus kūrybiškai bendravo su benamiais Vilniuje ir Mančesteryje. Per vykusį socialinį meno projektą „Padainuok man labanakt“ ji prisipažino dar kartą įsitikinusi, kad benamystės istorijos visur panašios, į skurdą žmones ir Lietuvoje, ir kitose šalyse įstumia tos pačios problemos.

„Žmonėms labiausiai trūksta bendravimo. Projekto metu benamiai savo patirtis ir istorijas pasakojo per menines išraiškas. Tai tarsi pokalbis tarp kultūrų ir ribinių situacijų“, – potyriais dalijosi menininkė.

Senoliai turėjo patarlę: „Ubago lazdos, ligos ir tiurmos negali išsižadėti.“ Metus su benamiais bendravusi Eglė šią išmintį supranta geriau nei daugelis mūsų. Vilniaus dailės akademijoje baigusi skulptūros studijas ji patirties sėmėsi Danijos karališkojoje akademijoje, įvairiuose renginiuose ir mokymuose. Menininkės kūryba apima daug meno sričių – jai patinka piešti, filmuoti, fotografuoti, kurti instaliacijas, užsiimti veikla su bendruomenėmis ir menininkais. Tad ir dalyvavimas projekte „Padainuok man labanakt“ („Sing me to Sleep“) Eglei buvo įdomus, nes tai buvo bendradarbiavimo procesas, paremtas bendra veikla, kūryba, pokalbiu ir klausymu. Projekto rezultatai buvo pristatyti parodoje Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje ir „Bury“ meno galerijoje Jungtinėje Karalystėje.

Palaukinės miškuose

Jau senokai Eglė su gyvenimo draugu Teodoru įsikūrusi atokiau nuo Vilniaus, Palaukinėje. Čia pora pasistatė namelį iš antrinių žaliavų, o neseniai Teodoro tėvo statytą kluoną ir triušidę nusipirko Eglės sesers šeima, kuri taip pat nutarė įsikurti toliau nuo miesto šurmulio. Pastatą jauna šeima nesunkiai pritaikė patogiai gyventi.

„Planavome čia įrengti muziejų, jau buvome jį beveik padarę. Tuo labai džiaugiasi sesers vaikai, nes mokykloje gali pasigirti gyvenantys buvusiame muziejuje“, – eidama šalimais esančio miško link šypsodamasi pasakojo Eglė.

Pašnekovė prisipažino, jog apie projektą „Padainuok man labanakt“ dabar pasakoti lengviau, nes įspūdžiai jau susigulėjo. Ji lig šiol palaiko ryšius su žmonėmis, su kuriais tuomet bendravo, kūrė, užsiima projekto sklaida, dalijasi savo patirtimi per konferencijas.

„Šis projektas labai įsiminė, nes anksčiau neturėjau darbo patirties su tokia socialine žmonių grupe. Tačiau kai pradedi kalbėtis, supranti, kad visi nesunkiai vienas kitą suprantame. Vienintelis trukdis buvo tai, jog nelabai gerai moku rusų kalbą – bet bendraujant paaiškėjo, kad ir tai ne kliūtis, susikalbėdavome perpus lietuviškai ir rusiškai“, – tikino Eglė.

Mergina įsitikinusi, kad norėdamas bendrauti su bet kuria socialine žmonių grupe pirmiausia pats turi būti atviras, tada sulauksi tinkamo atsako. Menininkė bendravo su benamiais drauge su jais vaikštinėdama arba pasiūlydavo išgerti arbatos, taip sukurdama jaukią aplinką pašnekovams ir sau. Projekto pavadinimą „Padainuok man labanakt“ („Sing me to Sleep“), pasak Eglės, sugalvojo jos kolegos britų menininkai Arthuras ir Marta, jie tokia pat veikla užsiėmė Mančesteryje. „Benamystės kontekste galima labai daug kalbėti apie miegą. Mums atrodo, kad nėra nieko lengviau, negu nueiti miegoti – tiesiog atsiguli į savo lovą ir jaukiai apsikloji antklode. Tačiau benamiui žmogui kiekvienas ėjimas miegoti yra iššūkis: ar nebus pavogti tavo daiktai, ar išvis atsibusi rytą gyvas. Be to, daugelis mūsų, manau, atsimena vaikystėje prieš miegą tėvų, artimųjų sektas pasakas. Jos turėjo mus nuraminti, suteikti saugumo jausmą. Tad projekto pavadinimas iš tiesų atskleidžia tą benamystės problemos aspektą, apie kurį daugelis net nesusimąsto – padėk man užmigti, pasijusti geriau“, – teigė pašnekovė.

"Labanakt" benamiamsEglės Gudonytės nuotraukos
GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Benamių maršrutai

Kartu su Egle projektą Vilniuje vykdžiusi menininkė Ieva Petkutė ieškojo būdų, kaip prieiti prie benamių. Geriausias sprendimas pasirodė vykti į jų susibūrimo vietą, ten, kur dauguma benamių renkasi pavalgyti, ar gauti drabužių. Tokia vieta tapo socialinės pagalbos ir integracijos centras „Betanija“, čia pastogės netekę žmonės ateina bent kartą per dieną maisto. Kalbėtis ir užsiimti kūrybine veikla sotiems, anot Eglės, daug geriau. „Projekto pabaigoje dažniau išeidavome į lauką, į jų pačių pasiūlytas vietas, ekskursijas. Projekto dalyviai turėjo ką papasakoti, parodyti mums“, – patikino Eglė.

Menininkės teigimu, visi pasivaikščiojimai ir pokalbiai su benamiais baigdavosi ėjimu „namų link“. Daugeliui jų namai yra bažnyčia – iš čia jų niekas nevaro lauk, sausa ir stogas virš galvos. Pasak Eglės, tai buvo akivaizdu ir projekto dalyvių kūryboje, piešiniuose, rašytuose pasakojimuose, dainose. Iš kitų viešųjų vietų benamiai vejami. Vien išvaizda išduoda, kad jie priklauso kitai socialinei grupei, tad yra nepageidaujami. Vyko menininkės ir į nakvynės namus, ten dažnam yra bene vienintelis būdas saugiai ir šiltai praleisti naktį. „Vienas benamis nusivedė mus į savo „namus“ – susiręstą būstą iš gatvėse rastų medžiagų, pasigyrė, kad pavyko rasti net baldų jį apstatyti“, – prisiminė pašnekovė.

Dalyvaudama projekte Eglė sako supratusi, jog benamystė visų pirmą yra žmogaus būsena – dauguma benamiais tampa iš vienatvės, dalis – dėl ligos ar gyvenime nutikusios tragedijos, nelaimės. Socialinių įgūdžių ir žinių stoka taip pat gali baigtis benamio dalia – dėl įsisenėjusių ir drastiškai išaugusių skolų žmonės praranda būstą.

Su Anglija – skaipu

Kadangi projektas vienu metu vyko ir Vilniuje, ir Mančesteryje, jo dalyviai vieni su kitais bendravo per skaipą – lietuviai galėjo užduoti rūpimus klausimus tokio paties likimo žmonėms iš Jungtinės Karalystės. „Paradoksas, bet benamiai Mančesteryje egzistuoja seniau nei Lietuvoje, – šyptelėjo pašnekovė. – Menininkai ten su jais dirba jau du dešimtmečius, mes – tik metus. Dalį parodos pasibaigus projektui nuvežėme į Mančesterį, turėjau progą gyvai pabendrauti su šio miesto benamiais. Beje, sutikau ir lietuvių. Ten situacija benamiams gerokai lengvesnė, daugelis ką nors dirba, gauna pajamų, socialinės apsaugos sistema yra tobulesnė.“

Daugelis stebėjosi, kodėl centras įsikūręs taip toli nuo miesto. Tačiau tokiems žmonėms menininkė visada atsako, kad centras yra ten, kur esi.

Eglės teigimu, Lietuvoje benamiai labai vertina gamtą, daugelis tiesiog gyvena palapinėse ar susiręstose pašiūrėse už miesto, įsikūrę apleistuose bunkeriuose ar šiluminėse trasose. Projekto dalyviai lankėsi ir Eglės namuose Palaukinėje. Menininkė su gyvenimo draugu Teodoru čia įkūrę Palaukinės kultūros centrą po atviru dangumi. Pašnekovė teigė, jog daugelis stebėjosi, kad centras įsikūręs taip toli nuo miesto. Tačiau tokiems žmonėms ji visada atsako, kad centras yra ten, kur esi. Iš Mančesterio atvykę aštuoni projekto dalyviai taip pat lankėsi Palaukinėje. „Kai vėliau nuvykusi į Mančesterį sutikau juos ir klausiau, kas Lietuvoje padarė didžiausią įspūdį, visi vieningai teigė, kad pasivaikščiojimai po mišką, maudynės ežere ir vakare prie laužo dainuojamos dainos. Mums atrodantys paprasti dalykai šiems žmonėms paliko ryškiausią įspūdį“, – pasidžiaugė Eglė.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"