Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

Valstybė pradangino Neringos dviračių taką 

2019 kovo 21 d. 06:00
Apgailėtinos būklės dviračių tako ruožo iš Smiltynės į Juodkrantę rekonstrukcija nė nekvepia.
Apgailėtinos būklės dviračių tako ruožo iš Smiltynės į Juodkrantę rekonstrukcija nė nekvepia.
Deniso Nikitenko nuotrauka

Ketvirtį milijono turistų per metus pasitinkantis tarptautinės reikšmės dviračių takas Kuršių nerijoje pasmerktas sunykti.

Paaiškėjo, kad reorganizavus valstybės įmones itin populiarus, apie 33 km ilgio dviračių tako ruožas Smiltynė-Juodkrantė-Pervalka liko be valdytojo, tapo bešeimininkis. „Tai – skandalinga ir galbūt nusikalstama situacija, todėl kreipsiuos į Valstybės kontrolę, nes kai kas galbūt tyčia išbraukė dviračių tako ruožą iš Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) perduodamo turto sąrašo. Tas takas iki šiol teoriškai valdomas valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“, tačiau pati įmonė panaikinta. Nebelikus valdytojo nebeįmanoma ir jokia dviračių tako rekonstrukcija, o jos dėl apgailėtinos tako būklės verkiant reikia“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Faktą, kad dviratininkų magistralės ruožas Vyriausybės nutarimu tikrai nebuvo perduotas patikėjimo teise valdyti LAKD, pripažino ir pati direkcija.

Nebeliko valdytojo

Vyriausybė bei Susisiekimo ministerija (SM) nuolat garsiai kalba apie ekologinį turizmą į Kuršių neriją ir ypač akcentuoja keliones į pusiasalį dviračiais. Ne veltui ministerijos valdoma AB Smiltynės perkėla neima jokio dviračių mokesčio.

Darius Jasaitis: „Nebelikus valdytojo nebeįmanoma ir jokia apgailėtinos dviračių tako būklės rekonstrukcija, o jos verkiant reikia.“

Remiantis Smiltynės perkėlos pateikta statistika, dviračiais keliaujančių vietinių ir užsienio turistų kasmet vis daugėja. Šiemet per pirmuosius du mėnesius keltais perkelta arti 7 tūkst. dviračių. Pernai per visus metus su dviračiais keltasi beveik 281 tūkst. kartų, užpernai – beveik 237 tūkst. kartų. Didžiausi srautai – liepos ir rugpjūčio mėnesiais: 2014 metais vien rugpjūtį perkeltas rekordinis, t. y. kone 90 tūkst., dviratininkų skaičius.

Neringos meras D. Jasaitis pasakojo, kad dabar turime rekonstruotus dviračių tako ruožus Nida-Preila ir Preila-Pervalka. „LAKD lėšomis per VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ tie takai buvo sutvarkyti ir perduoti valdyti Neringos miesto savivaldybei. Visiškai kitokia situacija yra dėl ruožo Pervalka-Smiltynė. Jis nepriklauso mūsų savivaldybei. Reorganizuojant kelininkų įmones buvo perdalijamas turtas. Technika, namai, sandėliai buvo perduoti AB „Kelių priežiūra“, kuri dalį turto pasiliko, o dalį (kaip nereikalingą) perdavė VĮ Turto bankui. Dviračių takas Pervalka-Smiltynė patikėjimo teise buvo valdomas VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ ir Vyriausybės nutarimu turėjo būti perduotas valdyti LAKD“, – biurokratines peripetijas aiškino D. Jasaitis.

Tačiau, mero žiniomis, tas ruožas dėl neaiškių priežasčių nebuvo įtrauktas į Vyriausybės patvirtintą dokumentą. „2019 metų kovo 7 dieną VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke matome, kad minėta dviračių tako atkarpa vis dar priklauso nebeegzistuojantiems „Klaipėdos regiono keliams“. Jų savininkė – Lietuvos Respublika, o valdytojo nebeliko. Tako būklė – apgailėtina, žmonės pyksta, kad visur lopai, duobės, kraštai užžėlę žole, danga susidėvėjusi. Tačiau nebelikus valdytojo nebėra ir į ką kreiptis dėl tako rekonstrukcijos“, – teigė meras.

Darius Jasaitis. / Deniso Nikitenkos nuotrauka
Darius Jasaitis. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Mėto pėdas

VĮ Registrų centro išraše įvardyta ir 33,471 m ilgio dviračių tako ruožo, esančio Neringos miesto savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė – ji siekia 1 mln. 738 tūkst. eurų. Svarstoma, kad vienas kilometras dviračių tako rekonstrukcijos gali atsieiti apie 0,5 mln. eurų.

„Lietuvos žinioms“ raštu pasiteiravus LAKD, kam (kokiai valstybės įmonei) šiuo metu priklauso dviračių takas Smiltynė-Pervalka ir kas jį valdo patikėjimo teise, gautas toks atsakymas: „Dviračių taką Neringoje valdo Neringos savivaldybė ir AB „Kelių priežiūra“.“ LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė lyg ir išvengė atsakyti į konkretų klausimą apie ruožo Smiltynė-Pervalka, o ne viso Neringos dviračių tako valdytoją.

Tačiau AB „Kelių priežiūra“ nėra dviračių tako valdytoja. „Po 2017 metais įvykusios įmonių reorganizacijos visi keliai buvo perduoti valdyti LAKD, o mūsų įmonė juos tik prižiūri pagal sutartį su minėta direkcija. Dviračių tako atkarpos Smiltynė-Pervalka tikrai nevaldome. Mūsų žiniomis, ten apskritai juridiškai yra net ne dviračių takas, o miško keliukas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė AB „Kelių priežiūra“ Klaipėdos kelių tarnybos vadovas Vitalijus Taščenka.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad minimas dviračių tako ruožas Vyriausybės nutarimu nebuvo perduotas LAKD, direkcijos atstovė teigė: „Taip, nebuvo. Planuojama perduoti.“

Paklausėme, kokios yra ateities perspektyvos įvertinant faktą, kad dviračių tako ruožas Nida-Pervalka yra suremontuotas, o likusi dalis Pervalka-Smiltynė taip ir liko nerekonstruota. „Dabar sprendžiamas turto perdavimo klausimas. Kai jis bus perduotas, bus sprendžiama dėl tako sutvarkymo“, – tikino A. Ramoškaitė.

Tad liko neaišku, kodėl LAKD tikinant, kad Neringos dviračių takas esą priklauso Neringos savivaldybei ir AB „Kelių priežiūra“, pripažįstamas faktas, jog konkretus ruožas Smiltynė-Pervalka nebuvo perduotas LAKD, ir kaip bus sprendžiamas tako sutvarkymas, jį perdavus?

Apie šias peripetijas sužinojęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, klaipėdietis Simonas Gentvilas nustebo. „Akivaizdu, kad arba netyčia, arba tyčia valstybė nuo savo sprando nusikratė atsakomybės už dviračių tako atkarpos remontą, priežiūrą ir visą atsakomybę tarsi permetė Neringos savivaldybei, nors ši net nėra oficiali tako valdytoja. Klausimas, kaip tai galėjo nutikti? Reikia kelti klausimą Vyriausybės lygiu, nes dviratininkų trasa Kuršių nerijoje – tarptautinė, itin populiari ir svarbi tiek klaipėdiečiams, tiek kitiems dviratininkams“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras.

Kodėl perduodant turtą buvo pradangintas dviračių takas, turėtų aiškintis Valstybės kontrolė. /Neringos savivaldybės nuotrauka
Kodėl perduodant turtą buvo pradangintas dviračių takas, turėtų aiškintis Valstybės kontrolė. /Neringos savivaldybės nuotrauka

Reikšmė – didžiulė

Svarbu pažymėti, kad visas dviračių takas Kuršių nerijos lietuviškoje dalyje yra įtrauktas į tarptautinės dviračių trasos „Eurovelo“ maršrutų tinklą. Kitaip tariant, šį taką dėl jo statuso mato visi Europos dviratininkai jiems skirtuose žemėlapiuose, o „Eurovelo“ ženklas reiškia kokybės garantą.

Tačiau, pasak Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininko Eduardo Kriščiūno, tas takas ne tik neatitinka tarptautinių „Eurovelo“ standartų, bet ir apskritai yra apgailėtinos būklės. „Lopytas ir perlopytas, duobėtas, iš šonų apaugęs žolėmis, per siauras, todėl žmonės priversti važiuoti vorele, nepatogiai. Tako plotis – vos 2 metrai, nors turėtų būti 3,5 metro. Tai – skandalingas faktas, žinant, kad yra daugybė turistų, kurie savo kelionės kryptis renkasi būtent pagal tai, ar vietovėje yra kokybiškų, saugių dviračių takų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė E. Kriščiūnas.

33,471 m ilgio dviračių tako ruožo, esančio Neringos miesto savivaldybėje, vidutinė rinkos vertė siekia 1 mln. 738 tūkst. eurų.

Anot jo, skandalinga, jei išties valstybė tyčia nusprendė atsikratyti naštos rekonstruoti ir prižiūrėti ruožą Smiltynė-Pervalka. „Aukščiausio lygio politikai nuolat kartoja, kaip svarbu skatinti ekologinį turizmą, ypač į Kuršių neriją. Tačiau dabar pati valstybė likimo valiai palieka tragiškos būklės dviračių taką. Gal mums vėl reikės minti pedalus plentu, nors tai daryti uždraudė pati LAKD?“ – stebėjosi bendrijos vadovas.

Beje, „ore pakibusio“ dviračių tako ruožas driekiasi ir Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija Kopgalyje bei Smiltynėje, tad uostamiesčio politikai taip pat kritikavo išaiškėjusias aplinkybes. „Ten teisiškai apskritai negali būti dviračių tako, nes jis įrengtas valstybiniame miške. Visa ši istorija tik dar kartą įrodo, kad Kuršių nerijos atveju puikiai tinka patarlė: devynios auklės – vaikas be galvos. Visi baksnoja pirštais vieni į kitus, bet nieko nedaroma“, – sakė Klaipėdos miesto vicemeras Artūras Šulcas.

AB Smiltynės perkėla generalinis direktorius Darius Butvydas pabrėžė, kad dviratininkai Kuršių nerijai yra labai svarbūs. „O kodėl taip atsitiko, kad dalis dviračių tako nebeturi valdytojo, sunku atsakyti. Tą taką būtina rekonstruoti, jis yra labai svarbus, ir infrastruktūra turi būti aukščiausios kokybės, nes žmonių srautai čia – milžiniški“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė AB Smiltynės perkėla vadovas.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika