Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

Tramvajus Klaipėdoje: žaidimas „va banque“ 

2019 vasario 6 d. 11:50
Už 461 tūkst. eurų bus analizuojama, koks viešasis transportas riedės Klaipėdos gatvėmis netolimoje ateityje.
Už 461 tūkst. eurų bus analizuojama, koks viešasis transportas riedės Klaipėdos gatvėmis netolimoje ateityje.
Deniso Nikitenkos nuotrauka

Beveik du dešimtmečius trunkančioms kalboms apie galimybę Klaipėdoje įrengti tramvajaus liniją netrukus turėtų būti padėtas taškas. Analizė parodys, ar miestui verta susigrąžinti kadaise jame egzistavusią viešojo transporto priemonę.

Klaipėdos miesto savivaldybė neseniai pasirašė sutartį dėl rekordiškai brangios galimybių studijos parengimo. Ji atsieis 461 tūkst. eurų.

„Nors daug kas tramvajaus diegimo galimybę vertina kaip didžiulį iššūkį ar net utopiją, kaimynės Lenkijos Olštyno miesto pavyzdys rodo, kad viskas įmanoma. Ten trys tramvajaus linijos nutiestos už 120 mln. eurų, o projektas įgyvendintas per pusantrų metų. Racionaliausią sprendimą, ko reikia mūsų miestui – tramvajaus, elektrinių autobusų, kombinuoto varianto ar dar kokios nors alternatyvos, pateiks ekspertai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė uostamiesčio savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Nauja galimybių studija, kurioje specialistai analizuos alternatyvaus transporto Klaipėdoje diegimą, bus jau ketvirtas už valdiškus pinigus perkamas tokio pobūdžio dokumentas nuo 2003 metų.

Studija po studijos

Greitojo tramvajaus linijos tiesimo uostamiestyje idėjos užuomazgos siekia 2001-uosius, kai Klaipėdos taryba patvirtino miesto plėtros strateginį planą.

XX a. pr. atvirukas. Tuo metu tramvajus uostamiestyje buvo įprasta susisiekimo priemonė. / Deniso Nikitenkos nuotrauka
XX a. pr. atvirukas. Tuo metu tramvajus uostamiestyje buvo įprasta susisiekimo priemonė. / Deniso Nikitenkos nuotrauka

Po dejų metų viešą konkursą laimėjusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto specialistai pateikė pirmąją transporto sektoriaus Klaipėdoje plėtros galimybių studiją. Joje tramvajaus linijos tiesimas buvo įvardytas kaip vienas prioritetų.

2007 metais parengtas dar vienas dokumentas – projektas „Greitojo tramvajaus Klaipėdos, Palangos miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybėse įrengimas“. Iškelta idėja tiesti regioninę tramvajaus liniją, kuri driektųsi nuo Klaipėdos iki Palangos ir Šventosios.

Praėjus penkeriems metams dienos šviesą išvydo studija „Vakarų krantas“. Jos rengimą finansavo valstybė ir Europos socialinis fondas (per 147 tūkst. eurų) bei Klaipėdos regiono savivaldybė (beveik 25 tūkst. eurų). Studija siekta įvertinti Klaipėdos regiono transporto sistemą ir parengti jos optimizavimo koncepciją.

Tąkart ekspertai vertino greitojo tramvajaus Klaipėda-Palanga įrengimo galimybes ir kaip nepalankius šios idėjos įgyvendinimo veiksnius nurodė nepakankamai didelius keleivių srautus bei milžiniškas investicines išlaidas. Esą vienas tokios linijos kilometras kainuotų 15 mln. eurų, o reikėtų tiesti 30 kilometrų liniją. Ekspertų vertinimu, toks projektas neatsipirktų per 50 metų.

Nepaisydama jau atliktų įvairių studijų, Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė užsakyti dar vieną už 461 tūkst. eurų. 90 proc. šios sumos skirs Europos investicijų bankas, 10 proc. bus atseikėta iš uostamiesčio biudžeto. Įvykus viešam konkursui sutartis pasirašyta su nepriklausoma konsultacijų ir verslo valdymo paslaugų įmone „Civitta“. Ekspertai darbą turės atlikti per 10 mėnesių.

Tiki analizės nauda

Uostamiesčio valdžia akcentuoja, jog tramvajaus ar kitokio alternatyvaus, ekologiško transporto diegimas Klaipėdoje yra tiesiogiai susijęs su europinėmis direktyvomis. Pagal jas 2030-aisiais Bendrijos miestų centruose ir senamiesčiuose nebegalės važinėti įprastais degalais varomas transportas.

Anot R. Zulco, ateities viešasis transportas – ne tik patogus ir greitas, bet ir netaršus, tausojantis aplinką. Esą užsakyta galimybių studija skirsis nuo ankstesnių daugeliu aspektų. Pirmiausia, joje bus analizuojama situacija tik Klaipėdos mieste, o nebe regione.

Ekspertai analizuos panašiomis sąlygomis užsienyje įgyvendintus projektus, Klaipėdos susisiekimo sistemą, gatvių tinklą, pralaidumą ir kitus veiksnius, atliks transporto bei keleivių srautų modeliavimą, vertins, ar įmanoma ir tikslinga suformuoti miestą kertantį koridorių naujai transporto rūšiai.

Kartu bus analizuojamos elektrinių autobusų diegimo galimybės, pateikiami įvairūs scenarijai, kaip viešojo transporto sistema funkcionuotų integravus elektrinius autobusus ir tramvajų ar vieną šių transporto rūšių, vertinamos techninės galimybės, nauda, išlaidos, atsiperkamumo galimybės ir kita.

Klaipėdos miesto merijos Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad naujasis dokumentas galutinai atsakys į klausimą, ar uostamiestis netolimoje ateityje turės tramvajų.

„Gali būti, kad ekspertai jo linijos tiesimą įvertins neigiamai. Galbūt bus siūloma naudoti elektrinius autobusus. Arba ir vieną, ir kitą susisiekimo priemonę. Visuose ankstesniuose dokumentuose tramvajaus diegimo Klaipėdoje galimybės vertintos fragmentiškai, neanalizuota išsamiai, iki smulkmenų. Šįkart bus atlikta labai detali studija. Bus apskaičiuota, kiek tramvajaus linija galėtų kainuoti, kokios būtinos gatvių tinklo pertvarkos, kur galėtume įrengti depą, kas valdytų tramvajaus liniją. Ar bus galima perduoti šią funkciją kokiai nors esamai savivaldybės įstaigai, ar reikės kurti naują“, – vardijo ji.

Anot E. Jurkevičienės, pagrindinė 461 tūkst. eurų atsieisiančio dokumento nauda ta, kad bus parengta dirva galimam investiciniam projektui.

„Bus išanalizuota teisinė bazė, techninės, urbanistinės aplinkybės, pasiūlyti galimi tramvajaus linijos tiesimo ir transporto priemonių įsigijimo finansavimo šaltiniai. Turėdami tokią studiją galėsime kreiptis į tarptautines organizacijas, Europos Sąjungos (ES) fondus ir teikti paraiškas. Be šio dokumento tai padaryti būtų neįmanoma. Mus įkvėpė Olštyno pavyzdys. Šis miestas – panašaus dydžio kaip Klaipėda, kuriai tramvajus idealiai tiktų“, – tvirtino ji.

Pokyčiai – neišvengiami

Buvęs susisiekimo ministras ir dabartinis Klaipėdos miesto tarybos narys Rimantas Didžiokas „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad beveik pusės milijono eurų suma už galimybių studiją esą tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti didžiulė.

„Tas dokumentas nebus vien analizė, nes paslaugos teikėjai turės parengti ir investicinio projekto metmenis. Jų pagrindu būtų kreipiamasi dėl naujos susisiekimo sistemos finansavimo. Teikiant tokias paraiškas Lietuvoje yra susiduriama su itin griežtais reikalavimais, o šiuo atveju bus dar sudėtingiau, nes teks kreiptis į ES struktūras. Nebus lengva parengti tą studiją, reikės samdyti aukščiausios kvalifikacijos teisininkus, kitų sričių specialistus, kreiptis į užsienio ekspertus, nes reikalaujama išanalizuoti kitų valstybių patirtį“, – kalbėjo politikas.

Esą norint atsakyti į klausimą, ar Klaipėdai reikia tramvajaus, kito kelio nėra.

„Manau, atlikus šią galimybių studiją bus galutinai atsakyta į visus klausimus. Teoriškai mūsų miestas labai tinka tramvajaus linijai tiesti, nes yra ilgas. Ji eitų nuo pietinio pakraščio iki šiaurėje esančių ligoninių komplekso“, – tikino R. Didžiokas.

Kai kurių skeptikų manymu, greitasis tramvajus Klaipėdai nereikalingas dėl per mažo juo besinaudosiančių žmonių skaičiaus, tad galbūt jis neatsipirktų.

Pirštu baksnojama ir į uostamiesčio demografinę padėtį – gyventojų kasmet sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, 2001 metais uostamiestyje buvo beveik 193 tūkst. gyventojų, o 2016-aisiais – 152 tūkstančiai. Tokią statistiką lemia ne tik emigracija į užsienį, bet ir vidinė migracija, kai vis daugiau miestiečių keliasi gyventi į Klaipėdos priemiesčius. Tai rodo ir skaičiai. Klaipėdos rajono savivaldybėje gyventojų nuolat daugėja: 2008 metais jų buvo per 51 tūkst., 2018-aisiais – daugiau kaip 58 tūkstančiai. Esą dauguma jų dirba uostamiestyje, į darbą vyksta nuosavais automobiliais, todėl nesinaudoja viešuoju transportu.

„Yra tiesos, kad lietuviai mėgsta savo mašinomis nuo durų iki durų važinėti, tačiau šie įpročiai turėtų keistis. Kai buvau Vokietijoje, mačiau kitokių pavyzdžių. Žmonės, kurie gyvena didmiesčio periferijoje, iš savo namų automobiliais vyksta iki miesto ribų. Ten nemokamose automobilių stovėjimo aikštelėse palieka savo mašinas ir sėda į tramvajų, kitą viešąjį transportą. Juo ir pasiekia darbovietes. Argumentas: kam vykti iki darbo automobiliu ir brangiai mokėti už jo stovėjimą centre, jei galima patogiai atvažiuoti viešuoju transportu, mašiną palikus priemiestyje“, – dėstė R. Didžiokas.

Tradicijos tąsa

Istoriškai Klaipėda yra vienintelis miestas šalyje, kuriame veikė elektra varomas tramvajus (Vilnius ir Kaunas IX a. pab.-XX a. pr. turėjo arklių traukiamą tramvajų, vadinamąją konkę). Jis uostamiestyje atsirado dar 1904 metais. Tai buvo vienintelis elektrinis tramvajus dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Klaipėdos elektrinės gaminama energija maitinama transporto priemonė jungė uostą ir geležinkelio stotį su centru bei atskirais priemiesčiais.

Teigiama, jog 1934 metais privataus vietinio radijo savininkų reikalavimu tramvajų eismas Klaipėdoje buvo uždraustas, nes kėlė radijo bangų trukdžius. Vis dėlto likviduoti tramvajų nuspręsta dėl nusidėvėjimo ir lėšų jam atnaujinti bei plėtoti stygiaus. Kurį laiką dar veikė atšaka į Smeltę.

Tramvajus uostamiestyje atgaivintas sovietmečiu (1950 metais), tačiau buvo nepopuliarus. Praėjus 17 metų, 1967-aisiais, jį vėl nutarta uždaryti.

Šiuo aspektu Klaipėda Lenkijos Olštyno miestą, kaip pavyzdį, pasirinko neatsitiktinai. Jame taip pat iki 1960 metų veikė tramvajus. Prireikė daugiau nei pusės amžiaus, kad ši transporto priemonė būtų sugrąžinta.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika