Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
TRASA

Pusė sunkvežimių krovinius gabena neleistinai perkrauti 

2018 gruodžio 7 d. 07:20
Bent pusė medieną ir birius krovius gabenančių transporto priemonių Lietuvoje važiuoja perkrautos. / 
Bent pusė medieną ir birius krovius gabenančių transporto priemonių Lietuvoje važiuoja perkrautos. / 
pixabay.com nuotrauka

Lapkritį Vilniaus miesto savivaldybėje vykdant reidą nustatyta, kad daugiau nei pusės iš patikrintų biriųjų krovinių vežėjų automobilių krovinių masė viršijo leistiną vežti normą. Už tokį pažeidimą tūkstančius eurų siekiančios baudos skiriamos vairuotojui, jo vadovui ir krovinio siuntėjui. Tačiau silpniausia grandis – vairuotojas – dažnai negali pasipriešinti savo vadovų spaudimui: nesutikęs perkrauti mašinos jis neuždirbs pajamų, nes mokama už pervežtas tonas, o leidęs ją perkrauti jis sumoka baudą ir pajamų vis tiek netenka.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Strateginio planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Kuzas „Lietuvos žinias“ informavo, kad iš 20 patikrintų transporto priemonių, gabenusių biriuosius krovinius, buvo nustatyta 11, vežusių didesnius krovinius, negu leidžiama pagal įstatymus, o iš jų 2 viršijo leidžiamą pavienės ašies arba varančiosios ašies apkrovą.

Dviem vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už ašies apkrovos viršijimą 0,6–2 tonomis, keturiems – už bendrosios masės viršijimą 1–4 tonomis, trims – už leidžiamos bendrosios masės viršijimą 4–8 tonomis. Dar keturių vairuotojų administracinių nusižengimų bylas nagrinės teismas – šie vežė krovinius, kurių bendra masė leistiną ribą viršijo 8 tonomis.

Viena iš šių patikrintų transporto priemonių krovinių vežimo už atlygį veiklą vykdė be licencijos, o vienos transporto priemonės vairuotojas nepateikė profesinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento.

Vadovai baudžiami „kaip bendrininkai“

LTSA kartu su Lietuvos kelių policija ir Vilniaus miesto savivaldybe patikrinimus surengė pagal gyventojų pranešimus apie galimai perkrautas ir kelius teršiančias įvairius biriuosius bei medienos krovinius gabenančias kelių transporto priemones Vilniaus mieste.

Biriuosius krovinius vežančių triašių transporto priemonių maksimali bendroji leistina masė negali viršyti 25 tonų, keturašių – 32, o penkiaašių – 40 tonų.

Tikėtina, kad Lietuvoje, keldami pavojų eismui, gadindami kelių dangą, gilindami ir provėžas, ir „šešėlį“, nebaudžiami važinėja tūkstančiai perkrautų biriuosius krovinius gabenančių automobilių.

Pasak I. Kuzo, administracinio poveikio priemonės visais atvejais bus taikomos ne tik vairuotojams, bet ir jų darbdaviams – juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, kurie vadovauja krovinių vežimo veiklai, taip pat – krovinio siuntėjams.

LTSA specialisto teigimu, pirmiausia nubaudžiamas vairuotojas kaip sulaikytas eismo taisyklių pažeidėjas, o jo vadovai bei krovinio siuntėjai baudžiami kaip bendrininkai, nes vežti didesnį nei leidžiama krovinį esą galimai yra nurodęs vežimo įmonės vadovas, o krovinio siuntėjas automobilį pakrovė daugiau, negu leidžiama.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Profsąjunga vairuotojo neužtartų

„Gali būti, jog daugiau pakrauti automobilį iš vairuotojo reikalauja jo vadovas – kad „pustuštis“ nevažinėtų. Bet negi šoksi ir į šulinį, jeigu tau lieps“, – nubaustųjų neužtaria Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Narbutas. Jo nuomone, gal vairuotojas kartais ir savo iniciatyva paprašo, kad transporto priemonė būtų prikraunama daugiau nei leistina. „Gal taip jis nori atlikti mažiau reisų ir sutaupyti degalų, o gal nori užsidirbti daugiau už didesnį pervežtą krovinių kiekį“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo vairuotojų profsąjungos vienas vadovų.

Vieša paslaptis, kad krovinių vežimo įmonėse vairuotojų algos dažnai yra tiesiogiai susietos su vežamų krovinių tonomis – prie oficialios minimalios algos jiems neretai „vokelyje“ mokama už pervežtas tonas, taip darant spaudimą kasdien nusižengti ir rizikuoti. Tik kai kurių įmonių vadovai sutinka padengti „perkrauto“ vairuotojo gautą baudą – kiti baudas dažniausiai sumoka iš savo pajamų.

Pasak R. Narbuto, Lietuvoje ir vidaus, ir tarptautiniai vežimai yra „ganėtinai tamsi zona“, kurioje įstatymai ne visada galioja. „Vokeliuose“ dažnai mokama ir vietinių, ir tarptautinių krovinių vežėjams. Būna, kad mokėjimas skaičiuojamas ir už pervežtas tonas, ir pagal nuvažiuotus kilometrus“, – atskleidė jis perkrautų mašinų vairuotojų „įtikinimo“ mechanizmą.

Vis dėlto R. Narbutas pripažino, jog Vairuotojų profesinė sąjunga neturi argumentų apginti nubausto vairuotojo interesus, nes jis esą pats pažeidžia įstatymus ir pats rizikuoja netekti 2–3 mėnesių pajamų.

Vairuotojų profsąjungos vadovo pavaduotojas R. Narbutas įsitikinęs, kad pirmiausia pats vairuotojas turi stebėti, kiek į jo automobilį pakraunama. „Žinai automobilio galimą apkrovą – tiek ir vežk. Pats vairuotojas turi suprasti, ką veža ir kiek ko telpa. Visose krovimo aikštelėse svarstyklių nepastatysi, – apie vairuotojų atsakomybę kalbėjo jis. – Vairuotojas visada gali ir privalo atsisakyti mašinos perkrovimo. Pagal Darbo kodeksą, vairuotojas privalo paisyti tiek Kelių eismo taisyklių, tiek nesukelti galimo pavojaus. O jeigu jis sutinka to nepaisyti, vadinasi, jis yra bendrininkas.“

Tačiau, R. Narbuto nuomone, dėl nusižengimo pirmiausia turėtų būti baudžiamas krovinio siuntėjas, kuris per daug krovė. Jo manymu, vairuotojas turėtų kreiptis į savo bendrovės vadovą, kad šis iš krovinio siuntėjo pareikalautų atlyginti jo patirtą nuostolį – dėl mašinos perkrovimo sumokėtą baudą.

Ar kenčia visi?

Lietuvos vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo R. Narbuto teigimu, pagal susisiekimo ministro įsakymą, už krovinio masę ir turinį yra atsakingas siuntėjas.

Kita vertus, svarstė pašnekovas, tas siuntėjas esą gali nežinoti, kiek gali pavežti konkretus automobilis, todėl kontroliuoti krovimą turįs vairuotojas, kuris žino savo transporto priemonės galimybes ir krovinio tūrius. Kita vertus, biriojo krovinio svoris esą gali skirtis įvairiomis oro sąlygomis. Bet vis tiek vairuotojas „turi jausti“, ar masė neviršija leistinos.

Kai kurie vežėjai dirba individualiai ir veža savo nuosavomis transporto priemonėmis – tie esą riziką prisiima patys ir nieko negali apskųsti.

Vairuotojų profsąjungos atstovas teigė, kad tik valstybinių įmonių transporto priemonės dažnai važiuoja pakrautos trečdaliu, o privačios – pilnos ir su kaupu.

R. Narbutas teigė, kad įstatymai esą pakankamai reglamentuoja krovinių vežimo veiklą, bet kartais žmonės linkę to nepaisyti. „Esame ne kartą kėlę klausimą dėl leistinos krovinių masės valdymo. Paprasčiausias atsakymas – kad lengviausia yra sulaikyti ir nubausti vairuotoją, – kalbėjo profsąjungos atstovas. – Kenčiame visi: vieni neteisėtai uždirba, provėžomis gadindami, šiukšlindami kelius, kiti negauna pajamų, o su nosimi lieka įstatymus kurianti valstybė.“

Nesurenkami milijonai

Vienintelis lapkritį vykdytas LTSA ir kelių policijos reidas Vilniaus mieste parodė, kad daugiau kaip pusė biriųjų krovinių vežėjų gabena krovinius, kurių masė viršija leistiną normą.

LTSA skelbiamų baudų dydžiai rodo, kad minimali bauda dėl vienintelio nustatyto krovinio masės viršijimo, kai baudžiami ir vairuotojas, ir jo vadovas, ir krovinio siuntėjas, gali siekti nuo 700 iki 9 tūkst. eurų.

Pasak R. Narbuto, baudos yra didelės, ir „vieną kartą nubaustas, ilgai prisimins tiek vairuotojas, tiek ir jo vadovas“.

Bet tikėtina, kad Lietuvoje, keldami pavojų eismui, gadindami kelių dangą, gilindami ir provėžas, ir „šešėlį“, nebaudžiami važinėja tūkstančiai perkrautų biriuosius krovinius ir medieną gabenančių automobilių, nes išvengia reidų ir patikrinimų.

Vis dėlto atsakingi pareigūnai tikina, kad Lietuvos kelių infrastruktūra neva nepalanki dažnesniems reidams ir patikrinimams, nes esą reikėtų įrengti gerokai daugiau krovininių automobilių svarstyklių.

LTSA vyriausiasis specialistas I. Kuzas tvirtino, kad LTSA darbuotojai transporto priemonių krovinių svorį kontroliuoja nuolat, kai tik tikrina transporto priemones keliuose. „Beveik nebūna darbo dienų, kad mūsų pareigūnų nebūtų šalies keliuose ir jie nekontroliuotų, kaip laikomasi reikalavimų, – teigė jis. – Patikrinimai planuojami ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. Nuolat ieškome būdų, kad patikrinimai būtų efektyvūs, nes sverti visų krovinių tikrai nėra prasmės. Be to, remiamės gyventojų skundais, pranešimais, bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, atliekame stebėjimus, patikrinimų metu vertiname vežamo krovinio kiekį ir jo išdėstymą transporto priemonėje.“

Tačiau nei nustatytas šių pažeidimų ir už juos skirtų baudų skaičius, nei galimai gauta bendra baudų suma eurais įspūdžio nedaro.

Baudos už krovinio masės viršijimą dydis

Masės viršijimasBauda vairuotojuiBauda vadovui
1–4 t140–300 eurų300–570 eurų
4–8 t300–860 eurų600–1150 eurų
Per 8 t900–2000 eurų1150–3500 eurų

Šaltinis: Lietuvos transporto saugos administracija

2018 metais Lietuvoje nustatyti biriųjų krovinių vežimo masės pažeidimai

Ašies apkrovos arba bendros masės viršijimasNustatyta pažeidimų
0,6–2 arba 1–4 t360
2–4 arba 4–8 t134
Per 4 t arba per 8 t90

Šaltinis: LTSA

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"