Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Po pertvarkos neliko nė žodžio „lietuvių“ 

2017 gruodžio 12 d. 13:10
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto l. e. p. dekanė Meilutė Ramonienė svarsto, jog galbūt daugelis norėtų, kad studijų programos būtų tokios kaip prieš 30 ar 50 metų, kai jie studijavo. Tačiau gyvenimas eina į priekį.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto l. e. p. dekanė Meilutė Ramonienė svarsto, jog galbūt daugelis norėtų, kad studijų programos būtų tokios kaip prieš 30 ar 50 metų, kai jie studijavo. Tačiau gyvenimas eina į priekį.
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Lietuvos žinių“ redakciją pasiekė visuomenės atstovų laiškas „Dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete“. Jame nerimaujama dėl lituanistikos statuso sumenkinimo, fundamentinių lietuvių kalbos tyrimų ir lituanistinių studijų ateities pagrindinėje Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje.

„Jei griaunama Katedra, tai yra blogai, – trumpai komentavo kompozitorius Faustas Latėnas, vienas laišką pasirašiusių kultūros žmonių. – Manau, kad visuomenės iniciatyva yra teisinga.“

Pertvarkant Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetą, jame įkurti penki institutai: Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų, Taikomosios kalbotyros ir Užsienio kalbų. Į juos perkeltos tradicinės katedros. Lietuvių kalbos katedros darbuotojai priskirti prie Taikomosios kalbotyros instituto, Lietuvių literatūros katedros – prie Literatūros ir kultūros tyrimų instituto.

Kaip rašoma laiške, užuot įkūrus Lituanistikos institutą, lituanistų jėgos išskirstytos po kitus institutus, sąmoningai susilpnintas lituanistų ir lituanistikos svoris. Institutų pavadinimuose neliko nė žodžio „lietuvių“. Nors lituanistika VU turi tautinę, valstybinę ir simbolinę reikšmę.

Todėl reikalaujama Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų pagrindu įkurti VU Filologijos fakultete bent vieną struktūrinį padalinį, kuris rūpintųsi tik lituanistikos puoselėjimu ir lituanistų rengimu; tokio padalinio pavadinime išsaugoti nuorodą į lietuvių kalbą ir literatūrą; nacionalinę svarbą turinčios lituanistikos studijas ir mokslą laikyti strategine VU veiklos kryptimi; išplėsti lituanistikos studijų apimtį; grąžinti lituanistines magistrantūros studijas.

Į „Lietuvos žinių“ klausimus atsakė VU Filologijos fakulteto l. e. p. dekanė, VU Filologijos fakulteto tarybos pirmininkė prof. Meilutė Ramonienė.

Padalinių buvo per daug

– Kaip vertinate susidariusią padėtį, kai reiškiami nuogąstavimai ir renkami parašai dėl lituanistikos būklės VU Filologijos fakultete?

– Pirmiausia, galiu pasakyti, kad didžioji ir ypač diskusijas kelianti dalis tame laiške yra netiesa. Tiesa yra tai, kad VU Filologijos fakultete įvyko struktūrinė pertvarka. Ir ji įvyko ne dėl kokių nors blogų ketinimų. Visi ekspertai, ir Lietuvos, ir užsienio, kada nors analizavę VU situaciją, sakė, kad padalinių yra per daug. Dėl VU struktūros optimizavimo stambinami visi padaliniai. Tokia yra VU bendroji strategija – optimizuoti vadybą ir mažinti padalinių skaičių.

– Tai ir būtų katedros?

– Tiksliau, jų nemažinama, jos jungiamos į stambesnius padalinius, kad būtų geriau organizuoti mokslo vadybą. Visuose VU fakultetuose įkurti institutai. Mūsų fakultete pusantrų metų vyko diskusijos ir po jų buvo nutarta dėl dabartinio reorganizavimo. Pirmiausia su Filologijos fakultetu buvo sujungtas kitas kamieninis padalinys – Užsienio kalbų institutas. Dabar Filologijos fakultete yra penki institutai ir juose – katedros. Mažesni padaliniai sujungti į didesnius. Vadybai tikrai naudingas toks sustambinimas. Spręsti strateginius klausimus su penkiais direktoriais yra įmanoma, bet su 17 katedrų vedėjų būtų pernelyg sunku.

– Tačiau etatų dar padaugėjo? Kas vadovauja institutams?

– Tie patys universiteto žmonės ir tik dalimi etato atlieka tas pareigas. Nėra jokios papildomos administracijos, tik dalis papildomų etatų keturiems institutų direktoriams. Buvo ieškoma racionalaus, ekonomiškai prasmingo varianto.

Fakulteto sprendimas

– Kaip atsirado būtent tokie institutai?

– Toks buvo fakulteto sprendimas. Pateikta įvairių modelių. Ankstesnė fakulteto taryba balsavo daugybę kartų. Vis nebuvo daugumos, aiškaus pritarimo. Mūsų fakultetas labai įvairus ir nepavyko rasti vieno pagrindo suskirstyti į mažiau institutų. Žiūrėjome, kaip yra kituose universitetuose ir pasaulyje. Labai daug universitetų tokio pobūdžio fakultetų mažesni padaliniai suskirstyti skirtingu pagrindu. Mums pavyko susitarti dėl dviejų institutų pagal mokslo, tyrimų kryptis, t. y. Literatūros ir kultūros institutas bei Taikomosios kalbotyros institutas, taip pat Užsienio kalbų instituto, kuris yra kaip kalbų mokykla, ir dviejų institutų, susijusių su regionais. Į Baltijos kalbų ir kultūrų institutą atėjo Baltistikos, Skandinavistikos, Vokiečių filologijos, Rusų filologijos katedros ir Polonistikos centras. Antrame regioninio pobūdžio Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institute liko kitos katedros, nes paisėme, kad ir žmonių skaičius institutuose būtų panašus.

Vienaip ar kitaip į institutus suėjo visos buvusios katedros. Pavyzdžiui, Lietuvių kalbos katedra ir Lituanistinių studijų katedra yra Taikomosios kalbotyros institute, nes tų katedrų mokslininkai atlieka taikomosios kalbotyros tyrinėjimus. O, tarkime, baltistai, tyrinėjantys baltų kalbas, etimologiją ir panašius dalykus, mokslinių diskusijų požiūriu jaučiasi arčiau kitų filologijų kalbininkų.

Mokslas yra kiekvieno instituto veiklos židinys. Be abejo, dalyvaujame ir visose studijų programose, kurios buvo. Nesumažėjo nė viena studijų programa, kaip rašoma laiške.

Studijų turinys nepakito

– Pasigendama lietuvių filologijos magistro studijų.

– Jau seniai jų nėra. Daugelį metų yra tik bakalauro programa. Seniai nebeturime atskirai anglų, prancūzų ar lietuvių filologijos magistrantūros, nes nesusirenka pakankamai studentų. Jie nori šiuolaikiškos kalbotyros, šiuolaikiškos literatūros, kad būtų matoma ne viena kalba ir kultūra, o platesnis kontekstas, kaip yra pasaulyje. Turime bendrosios kalbotyros magistrantūrą, į kurią stoja ir lituanistai, ir anglistai, ir prancūzistai, ir kas nori. Tada gali matyti iš bendrosios kalbotyros perspektyvos, nesvarbu, ar būtų lituanistas, ar anglistas. Turime taikomosios kalbotyros magistrantūrą, į kurią taip pat stoja lituanistai, prancūzistai, anglistai ir žiūri iš taikomosios kalbotyros perspektyvos. Yra dvi literatūros magistrantūros, kurios irgi nėra lituanistinės, bet ten studijuojami taip pat ir lituanistiniai dalykai.

– Tačiau baiminamasi, kad atitinkamai bus pakoreguotos ir studijų programos, „išplaunant“ iš jų lituanistinį turinį.

– Turinys nepakito. Liko tie patys dėstomi dalykai, tos pačios studijų programos, ir neketinama nieko naikinti. Man keista, kad laišką pasirašo mūsų fakulteto buvę dėstytojai, kurie puikiai supranta reikalo esmę. Ir tokių parašų matau ne vieną.

Turime tradiciją Rugsėjo 1-ąją susikviesti savo fakulteto senjorus. Šiemet per susitikimą paaiškinau jiems situaciją, tačiau vis tiek pasirašo po neteisybe. Tikriausiai dauguma norėtų, kad studijų programos būtų tokios kaip prieš 30 ar 50 metų, kai jie studijavo. Tačiau gyvenimas eina į priekį.

Nė užuominos apie lituanistiką

– Dėl lietuvių kalbos tiek kovota ir nuolat baiminamasi kylančių grėsmių, o dabar neliko net užuominos apie ją nė vieno naujojo padalinio pavadinime. Lituanistika galėjo būti išsaugota bent įsteigus, kaip siūloma, Lituanistikos arba Lietuvių kalbos ir literatūros institutą.

– Svarstėme tokį variantą. Ankstesnėje taryboje ir pati kėliau klausimą dėl Lituanistikos instituto. Bet nusvėrė kitos mintys. Pirmiausia, kad visas fakultetas vienaip ar kitaip dirba lituanistikos labui. Mūsų ispanistai verčia Kristijoną Donelaitį iš lietuvių į ispanų kalbą. Mūsų anglistai atlieka bendrosios kalbotyros tyrimus lygindami anglų ir lietuvių kalbas. Ką tada priimti ar nepriimti į Lituanistikos institutą. Visi dirbame lituanistikai.

– Tačiau kai visi – kaip ir niekas.

– Pagaliau tai nėra kas nors nepajudinamo iki pasaulio pabaigos. Tik nuo rugsėjo 1-osios gyvename pagal naująją struktūrą, patvirtintą VU Senato nutarimu. Žiūrėsime, kas darosi, kaip mums sekasi. Tačiau katedros tikrai išliks. Jų neplanuojama naikinti.

Universitetas tvarkosi pats

– Kaip reaguosite į laiške keliamus reikalavimus?

– Nežinau, ar turėsime reaguoti. Universitetas yra autonomiškas, tvarkosi ne pagal tai, kaip kam atrodo – buvusiems dėstytojams, pensininkams, čia nedirbantiems kaip Kazimieras Garšva, Vytautas Rubavičius, Vytautas Tumėnas, Faustas Latėnas, prof. Kęstutis Makariūnas, tapytojai, laisvės kovų dalyviai. Jie įsivaizduoja, kad pagal jų raštus ir parašus turi būti sutvarkyta universiteto struktūra. Taip tikrai nebus. Dėl universiteto struktūros ir pavadinimų sprendžia universitetas.

Bet, kaip ir sakiau, jei paaiškės, kad ši struktūra nepasiteisino, reikia galbūt kitaip struktūruoti ar pavadinti, pagyvensime bent metus ir pažiūrėsime, kokią mūsų pažangą tie metai rodo. Institutai sukurti, kad skatintų mokslo plėtotę. Studijos tvarkomos Studijų programų komiteto ir jos čia vyksta savo ruožtu. Mokslinis gyvenimas kai kuriuose smulkesniuose padaliniuose, fakultete ir apskritai universitete buvo pradėjęs truputėlį stagnuoti. Nėra pakankamai erdvės mokslinei diskusijai, kad mokslą stumtų pirmyn. Kokia gali būti mokslinė diskusija, kai septyni ar dešimt mokslininkų. Mūsų fakultete buvo sustingęs mokslinių seminarų gyvenimas. Katedrose jų beveik nebevykdavo. O dabar vyksta visuose institutuose, ir žmonės dalyvauja. Vyksta diskusijos kalbotyros klausimais tarp anglistų, lituanistų, germanistų, skandinavistų. Arba literatūrinės diskusijos tarp lituanistų, romanų ar skandinavų literatūros tyrinėtojų. Mokslinis gyvenimas išjudėjo. Toks ir buvo tikslas. Tikimės proveržio.

– Kodėl nebuvo galima to daryti ir anksčiau?

– Reikia kritinės masės. Susibūrę su kitais, žmonės gauna impulsą naujiems tyrimams, pristato savo darbus platesnei auditorijai, diskutuoja su kitais.

GOOGLE rekomenduoja
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaPrivatumo politika
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"