Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠVIETIMAS

Mūsų vaikai – paveldimo skurdo spąstuose 

2018 birželio 22 d. 10:40
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybė, neužtikrindama lygių galimybių siekti išsilavinimo, vaikus iš menkesnes pajamas turinčių šeimų pasmerkia likti žemo socialinio ir ekonominio statuso, kuris perduodamas iš kartos į kartą.

Skurdesnių Lietuvos šeimų atžalos aukštąjį išsilavinimą įgyja perpus rečiau nei jų bendraamžiai. Tai nustatė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) neseniai atliktas tyrimas. Tik ketvirtadalis aštuntokų, gavusių nemokamą maitinimą ar kitą socialinę paramą, baigę mokyklą, įstojo studijuoti, o iš labiau pasiturinčių šeimų – kas antras.

Į Vilniaus universitetą įstoja penkiskart mažiau abiturientų iš mažas pajamas gaunančių šeimų nei iš turtingesnių.

Skiriasi ne prigimtiniai vaikų, augančių skirtingo socialinio ir ekonominio statuso šeimose, gebėjimai, o galimybės įgyti išsilavinimą.

Atotrūkis tarp skirtingų sluoksnių vaikų Lietuvoje, skirtingai nei kitose išsivysčiusiose šalyse, išryškėja jau žemesnėse klasėse ir vėliau vis didėja.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenimis, pagal gamtamokslinį raštingumą penkiolikmečiai lietuviai vidutiniškai nesiekia EBPO šalių vidurkio, tačiau didesnes pajamas gaunančių šeimų atžalos patenka į geriausiųjų dešimtuką, o skurdesnių šeimų vaikai – tik penkiasdešimtuką. Pastarieji gamtamoksliniu raštingumu nuo visų bendraamžių atsilieka pusantrų, o nuo didesnių pajamų šeimų vaikų – net 2,8 mokslo metų!

Dešimt klasių baigę moksleiviai iš skurdesnių šeimų, Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, daugiau nei dvigubai dažniau netęsė mokslų mokykloje, o perėjo į profesines mokyklas.

Beveik trečdalis Lietuvos aštuntokų iš nepasiturinčių šeimų taip ir negavo brandos atestato bei neįgijo profesinės kvalifikacijos.

MOSTA tyrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad nekvalifikuotų darbuotojų paklausa tik mažės, tad esama didelės rizikos, kad tokie jaunuoliai nesugebės įsitvirtinti darbo rinkoje, o žemas ekonominis statusas bus perduodamas iš kartos į kartą.

Pretendentams į valstybės finansuojamas studijų vietas būtinus tris brandos egzaminus išlaikė vos iki penktadalio skurdesnių moksleivių – perpus mažiau, palyginti su kitais.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Tačiau net išlaikę egzaminus skurdesni abiturientai 1,6 karto dažniau nei kiti surinko tik iki 36 balų ir triskart rečiau – daugiau nei 86 balus.

Į aukštąsias – kur žemesnė kartelė

Jaunuolių iš mažas pajamas gaunančių šeimų

aukštosiose mokyklose studijavo perpus mažiau nei kitų. Jie sėkmingiau stojo į kolegijas, tačiau į aukščiausiai reitinguojamus universitetus – Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos – daugiau nei triskart rečiau nei kiti. ŠVIS duomenimis, abiturientų iš mažas pajamas gaunančių šeimų, įstojusių į Vilniaus universitetą, dalis siekia vos 2 procentus. Tai penkiskart mažiau, palyginti su kitais jaunuoliais.

Valstybei derėtų teikti didesnę finansinę paramą norinčiam studijuoti gabiam jaunimui iš skurdesnių šeimų.Alinos Ožič nuotrauka
Valstybei derėtų teikti didesnę finansinę paramą norinčiam studijuoti gabiam jaunimui iš skurdesnių šeimų.Alinos Ožič nuotrauka

Šeimų pajamos lemia ir studijų krypčių pasirinkimą. Skurdesnių jaunuolių daugiau ten, kur užtenka žemesnio konkursinio balo, bet baigus studijas laukia mažesnės algos. O, pavyzdžiui, jau karjeros pradžioje per 1 tūkst. eurų algą gaunančių informatikos studijų absolventų iš skurdesnių šeimų – vos 11–13 procentų.

Skurdesni studentai ir darbo rinkoje integruojasi prasčiau nei jų bendramoksliai. Tiesa, jie dažniau yra baigę kolegijas, tad uždirba mažiau nei baigusieji universitetus. Bet net tas pačias programas tose pačiose aukštosiose mokyklose baigę absolventai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, palyginti su kitais, vidutiniškai uždirba 6 proc. mažiau, o 8 proc. mažiau jų gauna aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Kadangi skurdesnių šeimų atžalos dažniau baigia kolegijas, o ne universitetus, jie 1,3 karto rečiau nei bendraamžiai tęsia studijas magistrantūroje.

Mokykla nelygina duobės

Stojimo į aukštąsias mokyklas kartelės pakėlimas dar labiau sumažino skurdesnio jaunimo galimybes studijuoti. Vis dėlto nuleidę tą kartelę iki kitose šalyse nesamų mažumų, patekome į dar didesnes – menkos kokybės, tarptautinėje rinkoje nekonkurencingo išsilavinimo – pinkles.

„Būtų kur kas geriau, jei į aukštąsias mokyklas įstotų pasirengusieji studijoms. O didinti aukštojo mokslo prieinamumą reikia visiems suteikiant vienodas galimybes joms pasirengti“, – neabejoja MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Galimybių siekti aukštojo mokslo, o kartu ir sėkmingos karjeros, aukštesnio socialinio ir finansinio statuso atotrūkis labiausiai išryškėja dar iki priėmimo studijuoti, tad sulyginti tą galimybių duobę reikia dar mokykloje, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

Saulius Jurkevičius: „Kai mokykla visavertiškai funkcionuos visą dieną, tai bus parama vaikams iš mažiau dėmesio jų lavinimui skiriančių šeimų.“

Mažų vaikų gebėjimai, kaip rodo tyrimai, nedaug priklauso nuo jų šeimos socialinio ar ekonominio statuso. Tad kodėl Lietuvoje neturtingų šeimų vaikai įgyja menkesnį išsilavinimą? Po procentų vidurkiais slepiasi ir dar didesnė praraja. Kaip konstatuota PISA Lietuvos švietimo situacijos tyrime, kaime gyvenantys berniukai dažnai yra beveik analfabetai.

MOSTA tyrimas rodo, kad skurdesnių šeimų vaikai pasiekia geresnių rezultatų tose mokyklose, kuriose yra mažiau paplitęs probleminis moksleivių elgesys, dirba aukštesnio išsilavinimo mokytojai, yra didesnis popamokinės veiklos prieinamumas. Nesunku nuspėti, kad visi trys šie komponentai dažniau įmanomi didesnėse mokyklose. Tad vietos bendruomenės, stodamos ginti mažų kaimo mokyklėlių, neretai pasmerkia vaikus menkesniam išsilavinimui, o kartu ir mažesnėms pajamoms, ir mažesnei sėkmei ateityje.

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

Žinoma, ir didelėse mokyklose yra vaikų iš blogos įtakos ar skurdžių šeimų. Tačiau tos pačios mokyklos skurdesnių ir turtingesnių vaikų pasiekimų atotrūkis vidutiniškai siekia 0,8 metų, o visos Lietuvos mastu jis yra dvigubai didesnis, mat didesnė mokykla turi daugiau galimybių samdyti gerus mokytojus, organizuoti užklasinę veiklą, galų gale, tokioje mokykloje vaikas atsiduria tarp bendraamžių iš įvairios aplinkos.

Esmė – mokymosi aplinka

Atrodytų, kuo mažesnės klasės, tuo daugiau dėmesio kiekvienam vaikui. Tačiau mažų klasių moksleivių pasiekimai yra gerokai menkesni nei didesnių. Tad, MOSTA tyrėjų nuomone, pasiekimus lemia ne klasės, o mokyklos dydis: mažos klasės ir būna mažose mokyklose, o jos susiduria su dideliais iššūkiais. Galų gale, tokiose mokyklose dažnai lieka skurdesnių ir mažiau išsilavinusių šeimų vaikai, nes tie, kurie gali, veža vaikus į didesnes mokyklas, kuriose yra daugiau kvalifikuotų pedagogų ir modernesnių mokymo priemonių. MOSTA ekspertai siūlo prastai veikiančias mokyklas skaidyti ir jungti prie kitų.

„Visi vaikai yra panašūs, tik skiriasi mokymosi sąlygos. Jei jie patenka į gerą įstaigą, kur yra daugiau bendraamžių iš įvairios aplinkos ir daugiau įvairios veiklos, jie pasiekia geresnių rezultatų. O mažose klasėse ir mokytojai, ir vaikai praranda motyvaciją tobulėti. Tačiau tokia sistema dirbtinai palaikoma valstybės. Reikia siekti ne tik to, kad mokykla būtų arčiau vaiko, bet ir geresnės aplinkos jam mokytis“, – neabejoja Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Aplinka – esminis dėmuo: jei vaikas uždaromas nepalankioje, nemotyvuojančioje mokytis aplinkoje, sunku tikėtis, kad jis tobulės.

O juk mokykla gali timptelėti vaikus iš skurdžių šeimų aukštyn. Tokių vaikų tėvai dažnai būna mažiau išsilavinę, tad ne tik negali padėti savo atžaloms mokytis, bet ir neskatina jų siekti mokslo aukštumų. Vaikai neturi motyvacijos mokytis, nes tėvai jos neįdiegia, o juk kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę įtaką jam daro šeima.

Anot G. Jakšto, visi tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai iš žemesnės socialinės ir ekonominės aplinkos pradeda lankyti mokyklą, tuo geresni jų mokymosi rezultatai. Tad sprendimas paankstinti mokymosi pradžią Lietuvoje, jo teigimu, yra labai teigiamas.

Ką daryti?

MOSTA atstovo manymu, reikia plėtoti ir visos dienos mokyklos sistemą. Mat dabar užduodama daug namų darbų, o ne visi skurdžiau gyvenantys vaikai namuose turi sąlygas mokytis. MOSTA ekspertai rekomenduoja ilginti ir dieninį, ir metinį mokyklų darbo laiką.

Gintautas Jakštas: „Didinti aukštojo mokslo prieinamumą reikia visiems suteikiant vienodas galimybes pasirengti studijoms.“

Alinos Ožič nuotrauka
Alinos Ožič nuotrauka

„Didelė problema, kad mokyklose visą dieną nėra mokytojų – jie praveda pamokas ir išeina. Reikia, kad mokytojai, kaip ir kitų specialybių žmonės, būtų darbe visą darbo dieną. Tada vaikai po pamokų galėtų ateiti konsultuotis, pažaisti sporto salėje. Kai mokykla visavertiškai funkcionuos visą dieną, tai bus parama vaikams iš mažiau dėmesio jų lavinimui skiriančių šeimų“, – mano Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius.

MOSTA siūlo diegti daugiau finansinių ir kitokių paskatų siekiant į mokyklas pritraukti geresnių mokytojų, plėtoti užklasinę veiklą, programas darbui su probleminio elgesio vaikais. Valstybei derėtų teikti didesnę finansinę paramą norinčiam studijuoti gabiam jaunimui iš skurdesnių šeimų.

„Investicijos atsipirktų: išsilavinę žmonės sukuria didesnę pridėtinę vertę, valstybei sumoka daugiau mokesčių. Be to, jei aukštesnį išsilavinimą įgytų daugiau jaunuolių iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų, jie galėtų bent iš dalies pakeisti emigruojančios darbo jėgos dalį“, – mano MOSTA ekspertas G. Jakštas.

Žinoma, nelygybė švietimo sistemoje – tik viena sritis, kurioje atotrūkis virsta praraja, ir ją įveikti galima tik kompleksinėmis priemonėmis. Tačiau švietimas – ta sritis, kuri kiekvienam vaikui gali duoti meškerę, o ne žuvį, ir padėti pačiam vaduotis iš paveldimo skurdo spąstų.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"