Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žygimantas Mauricas: „Gyvenime nieko nėra nemokamai“ 

2019 sausio 10 d. 14:00
BNS nuotr.

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas (34 m.)įsitikinęs, Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą būtina reformuoti nedelsiant, nes gali atsitikti ir taip, kad netrukus kokybiškų sveikatos paslaugų važiuosime į užsienį. Be to, jis siūlo visiems žmonėms parodyti, kiek kainuoja sveikatos paslaugos ir galbūt net įvesti papildomus mokesčius.

„Žmonių charakterius formuoja ne genai, o paskatų sistema. Juk kuo griežtesnis teisėjas žaidimo aikštelėje, tuo labiau žaidėjai paiso taisyklių. Kai kova reglamentuojama prastai, atsiranda ir paskatų, ir galimybių žaisti pro pirštus. Prasideda kova be taisyklių“, – sako vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas.

– Kodėl jūs ėmėte skleisti idėją, kad pacientai už vizitus pas gydytojus turėtų kažkiek susimokėti? Juk tokios kalbos – itin nepopuliarios ir kažin, ar sulauks esamų arba potencialių pacientų palaikymo?

Mano galva, keistai atrodo, kai žmogus ateina, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, šis jam išrašo krūvą vaistų, už kuriuos pacientas sumoka brangiau, nei kitose ES, ir išeina iš poliklinikos, manydamas, kad buvo aptarnautas nemokamai.

– Manau, kad pirmiausia reikėtų mums visiems atsikratyti iliuzinės minties, kad visos medicinos paslaugos – nemokamos.

Žengiant pirmąjį žingsnį to link, reikėtų nurodyti, kiek, kokia paslauga iš tikrųjų kainuoja. Juk kainynas yra, Ligonių kasos didžiosios dalies paslaugų kainas skelbia oficialiai, bet žmonės tų kainų nežino, o gal nesivargina sužinoti ir mano, kad visos jiems suteikiamos paslaugos poliklinikose arba ligoninėse – nemokamos.

Mano galva, keistai atrodo, kai žmogus ateina, pavyzdžiui, pas šeimos gydytoją, šis jam išrašo krūvą vaistų, už kuriuos pacientas sumoka brangiau, nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, ir išeina iš poliklinikos, manydamas, kad buvo aptarnautas nemokamai. Ne veltui sakoma „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“.

– Matyt, derėtų pastebėti, kad apskritai gyvenime nėra jokių nemokamų dalykų.

– Būtent. O mes gyvename iliuzijomis. Iš pradžių reikėtų bent jau susitarti, kad kai kurios paslaugos yra kompensuojamos. Galbūt iš pradžių jos būtų šimtu procentu kompensuojamos, bet pacientai privalėtų žinoti, kiek mokesčių mokėtojams jos atsieina.

Ilgainiui, mano galva, kaip ir bet kokiame draudime privalėtų prisidėti ir pats sveikatos apsaugos paslaugų vartotojas.

Šveicarijoje taip pat veikia panašus modelis – pacientai už gautas paslaugas sumoka simbolinį mokestį, kuris galbūt neviršija penkių procentų jų metinių pajamų, bet, tarkim, negali būti mažesnis nei penki procentai nuo minimalaus darbo užmokesčio.

Šveicarijoje pacientai už gautas paslaugas sumoka simbolinį mokestį, kuris galbūt neviršija penkių procentų jų metinių pajamų, bet, tarkim, negali būti mažesnis nei penki procentai nuo minimalaus darbo užmokesčio.

Tokia tvarka užkirstų kelią gudručiams, kurie sugeba iš viso nuslėpti savo pajamas. Kita vertus, ji nebūtų našta tiems, kurie dažnai naudojasi sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis.

Panašus projektas pasiteisino Vokietijoje. Nemenkos priemokos yra įvestos Skandinavijos šalyse, o Norvegijoje kai kuriais atvejais priemokos – net labai ženklios. Ten kuo medicinos paslauga mažiau būtina, tuo kompensacija už ją mažesnė.

– Bet ar jums neatrodo, kad, jeigu būtų Lietuvoje įvesta tokia tvarka, žmonės pradėtų reikalauti ataskaitų, ką gi jie gavo už tai, kad visus metus mokėjo Privalomojo sveikatos draudimo mokesčius? Juk kartais žmogus pavyzdingai moka šiuos mokesčius, o poliklinikoje apsilanko kartą per metus.

– Būtų dar geriau, jei žmonėms išaiškintume, kad jie sumoka už sveikatos draudimą, o ne – šiaip sau kažkokius mokesčius. Juk vairuotojai metų pabaigoje nereikalauja ataskaitų ar sumokėtų pinigų iš draudimo bendrovių, jei jie per metus nepatenka į jokius eismo įvykius.

Kai žmonėms bus aiškiai nurodyta, kiek kokia medicinos paslauga kainuoja, jie tiesiog nebeturės moralinės teisės skųstis, kad visus metus mokėjo mokesčius, o pas gydytojus lankėsi tik kelis kartus.

– Jūsų manymu, per kiek laiko Lietuvoje įmanoma būtų pasiekti tokios tvarkos, kad sveikatos apsaugos paslaugos būtų kokybiškos, prieinamos laiku, o sistema veiktų skaidriai?

Kai žmonėms bus aiškiai nurodyta, kiek kokia medicinos paslauga kainuoja, jie tiesiog nebeturės moralinės teisės skųstis, kad visus metus mokėjo mokesčius, o pas gydytojus lankėsi tik kelis kartus.

– Manyčiau, jei tik to būtų imtasi, pakankamai greitai, nes Lietuvos gyventojai savo paklusnumu ir šiaurietiška ramybe – vieni geriausių pasaulyje. Jie greitai priima naujas gyvenimo taisykles ir prie jų prisitaiko, net jei jos varžo jų laisvę. Prisiminkime, kad ir privalomąjį automobilių draudimą arba reikalavimus perėjose praleisti pėsčiuosius.

Žmonių charakterius formuoja ne genai, o paskatų sistema. Juk kuo griežtesnis teisėjas žaidimo aikštelėje, tuo labiau žaidėjai paiso taisyklių. Kai kova reglamentuojama prastai, atsiranda ir paskatų, ir galimybių žaisti pro pirštus. Prasideda kova be taisyklių.

Šiuo metu veikianti sveikatos apsaugos sistema jaunesnei kartai ir net vidutinio amžiaus žmonėms darosi vis labiau svetima ir erzinanti. Todėl dabar – pats metas pokyčiams iš esmės.

– Gal panašiais klausimais jums vertėtų pakonsultuoti Seimą ar Sveikatos apsaugos ministeriją?

– Na, šios įstaigos sprendžia žemiškesnes problemas (juokiasi).

Manyčiau, kad skaidrinti reikėtų net tik sveikatos apsaugą, bet ir švietimo sistemą. Ja besinaudojantys žmonės irgi turėtų žinoti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja mokyklų išlaikymas.

Mano galva, iki dešimtos klasės vidurinis išsilavinimas turėtų būti nemokamas, nes jam nėra alternatyvos, bet sąskaitas mokinių tėvai vis tiek privalėtų gauti.

Mano galva, iki dešimtos klasės vidurinis išsilavinimas turėtų būti nemokamas, nes jam nėra alternatyvos, bet sąskaitas mokinių tėvai vis tiek privalėtų gauti.

Tokie dalykai didintų žmonių sąmoningumą, nes jie žinotų, kaip ir kam panaudojami jų mokesčiai. Tarkim, šeima, auginanti du vaikus, matytų, kiek per metus sumokėjo mokesčių ir kiek gavo viešųjų paslaugų. Tada ir pamatytų, kad paslaugų gavo kur kas daugiau, nei sumokėjo mokesčių.

Tai nebūtų brangu padaryti, bet būtų didžiulis žingsnis į priekį. Be to, ženkliai sumažėtų bambeklių – atseit sumoka valstybei daug, o grąžos gauna per mažai.

– Kokių reformų reikėtų imtis, kad iš Lietuvos neišvažiuotų jauni medikai?

– Ir ši problema – lyg lazda su dviem galais. Medicinos studijos Lietuvoje santykinai nebrangios, o gerai besimokantiems iš viso nereikia mokėti. Medikų vis dar paruošiama per daug, nei reikia šaliai. Gydytojų atlyginimai maži, nes valstybė iki šiol daugiau investuoja į trinkeles, bet ne – į žmogų.

Todėl medikai iš atlyginimų nepragyvena ir dalį laiko priversti skirti darbui privačiose įstaigose arba neatsisakyti vokelių. Nemaža dalis medikų prisiduria, „prikišę“ rankas prie europinių projektų.

– Ką jūs, kaip patyręs ekonomistas, galėtumėte pasakyti apie vaistų kainas Lietuvoje? Kodėl jos kelis kartus didesnės, nei, tarkim, Vokietijoje? Ar dėl to kalta tik maža mūsų šalies rinka?

– Vaistų kainas išpučia daugybė biurokratinių apribojimų. Prie to prisideda ir tai, kad beveik neturime galimybių vaistų įsigyti internetu.

Taip pat derėtų pastebėti, kad sukurta nemažai barjerų, kurie užkerta kelią į vaistų rinką ateiti konkurentams, kas irgi didina vaistų kainas.

Be to, visiškai nuvertinta šeimos gydytojų konsultacija, skiriant pacientams vaistus, todėl jiems tik ir rūpi įbrukti tam tikro gamintojo preparatus.

Apibendrinant visas sveikatos apsaugos problemas, norėčiau pasakyti, kad ir man, kaip galimam pacientui, labiausiai nepatinka, jog nėra sveikos savikritikos bei atvirumo.

Man keista, kad tiek metų valdžia leidžia sveikatos apsaugai veikti savieiga. Tai, nepabijočiau to žodžio, ją veda į susinaikinimą. Jeigu greitu laiku nebus imtasi reformų, gali atsitikti ir taip, kad kokybiškų sveikatos paslaugų važiuosime į užsienį.

Dosjė

Šiuo metu dr. Žygimantas Mauricas dirba banko „Luminor“ vyriausiuoju ekonomistu.

Prieš tai vyriausiuoju ekonomistu dirbo banke „Nordea“.

Jis buvo atsakingas už Lietuvos ir kitų Baltijos šalių makroekonominę ir finansų rinkų analizę.

Prieš prisijungdamas prie „Nordea“ komandos, Ž.Maruricas užėmė Lietuvos banko Ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus vadovo pavaduotojo pareigas, o taip pat vadovavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų magistro programai.

Ž.Mauricas yra baigęs Stokholmo Ekonomikos institutą Rygoje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą. Stažavo Luizanos (Šveicarija) universitete.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika