Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

ŽIV mala politikų girnos 

2019 sausio 30 d. 15:29
Saulius Čaplinksas
Saulius Čaplinksas
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pernai per savo liežuvį kitomis spalvomis dėl netaktiškų klausimų apie pozas nušvitęs Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas dr. Saulius Čaplinskas rado užtarėjų Seime. Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus instituciją prijungti prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Seimo sveikatos reikalų komiteto nariai vienas per kitą ėmė tvirtinti, kad ULAC dirba taip gerai, jog už jo dėka suvaldytą ŽIV nors ordiną kabink. Savo ruožtu visuomeninės organizacijos, tiesiogiai dirbančios su rizikos grupėmis, tvirtina priešingai. Jos pasitelkia skaičius bei faktus.

ULAC vadovas Saulius Čaplinskas tikina, kas sujungus ULAC ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kyla grėsmė, kad ULAC vykdoma viešoji komunikacija su visuomene nutrūks. Nes esą komunikuoti su visuomene neleistų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro statusas.(?)

Statusas neleis „komunikuoti“

Pagal planą ULAC būtų prijungiamas prie užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Kaip tvirtina ULAC vadovas dr. S.Čaplinskas, toks žingsnis būtų pražūtingas, nes įstaigų funkcijos, priešingai, nei teigia Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai, skirtingos. Be to, anot jo, kyla grėsmė, kad ULAC vykdoma viešoji komunikacija su visuomene nutrūks. Nes esą komunikuoti su visuomene neleistų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro statusas. (?) Na, apie dr. S.Čaplinsko mokėjimą komunikuoti po driokstelėjusių skandalų žino net tie, kas sveikatos sistema nelabai ir domisi.

ULAC vadovui nemažai kritikos dėl ŽIV situacijos žeria nevyriausybinė organizacija „Demetra“, koalicija „Galiu gyventi“.

Argumentuodamas, kodėl visiškai nenaudinga sujungti dvi įstaigas, dr. S.Čaplinskas piešė juodą scenarijų. Iškils grėsmė švietimui, nutrūks tarptautinis bendradarbiavimas, mažės vakcinacijos apimtys, plis užkrečiamosios ligos, iškils didžiulė grėsmė ŽIV ir AIDS prevencijai, išaugs naujų atvejų skaičius ir t.t. Mat visa metodologinė medžiaga sukaupta centre, ekspertai dirba, žodžiu, atsidursime su ŽIV smegduobėje. „Latviai ir estai nepalyginamai daugiau pinigų išleidžia šioms ligoms gydyti. Pas juos nustatoma vis daugiau naujų atvejų, o pas mus situacija suvaldyta, bet po sujungimo viskas gali pasikeisti“, – Seime tvirtino dr. S.Čaplinskas. Na, latviai ir estai gydyti pradėdavo vos identifikavę ligą, o pas mus ilgą laiką gydymas buvo skiriamas tik jai pažengus.

ULAC vadovui nemažai kritikos dėl ŽIV situacijos žeria nevyriausybinė organizacija „Demetra“, koalicija „Galiu gyventi“. Jos tvirtina, kad centras nevykdo nei prevencijos, nei gydymo, o yra epidemiologinė, stebėsenos ir koordinavimo institucija. Remiantis statistika, Lietuvos rodikliai yra prasti, vadinasi, galima daryti prielaidą, jog ULAC dirba neefektyviai. „Lietuvoje yra registruota šiek tiek daugiau nei trys tūkstančiai ŽIV atvejų. Bėda ta, kad per trejus metus naujų atvejų skaičius sparčiai auga, nors pasaulyje jų mažėja. Labiausiai ŽIV atvejų skaičius auga kalėjimuose. Be to, Lietuvoje, priešingai nei kitose šalyse, daugėja užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus. Saulius Čaplinskas sako, kad trūksta pinigų žemo slenksčio kabinetams, bet, mano žiniomis, jis nieko nepadarė, kad jų būtų daugiau“, – sako koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Situacija suvaldė, bet ji bloga?

„Sujungimas būtų pati didžiausia klaida. Kad centras (ULAC – red. past.) dirba sėkmingai, rodo ŽIV situacijos Lietuvoje suvaldymas. Jei sujungsime šias dvi įstaigas, lėšos keliaus ne prevencijai, bet gydymui“, – tikina Seimo sveikatos reikalų komiteto narys prof. Algimantas Kirkutis. Jam antrina konservatorius Antanas Matulas: „Man teko ne kartą lankytis Estijoje. Kaimynai sakė, jog mums šiek tiek pavydi, kad sukūrėme tokią struktūrą. Todėl įstaigų jungimas būtų tiesiog nusikalstamas. Gal tarnybos jungiamos tik todėl, kad ULAC vadovas nereikalingas?“ Naivūs kartais politikai. Arba apsimeta.

„Nors centro vadovas(S.Čaplinskas – red.past.) tvirtina, kad padarė daug situacijai suvaldyti, mano nuomone, nenuveikė nieko, kad daugiau žmonių gautų gydymą, nes kai asmenys gydomi, ŽIV infekcija neplinta“, – sako koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

„Galiu gyventi“ direktorė J.Poškevičiūtė rėžia kitus argumentus: „ULAC renka duomenis, bet klausimas, ar gerai? Tyrimai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų dėl infekuotumo neatlikti daug metų. Latviai ilgą laiką manė, kad situacija pas juos gera, kol prieš dvejus metus neatliko daugiau tyrimų rizikos grupėse, ir išryškėjo visai kiti skaičiai. Taigi klausimas, ar pakankamai tiriame žmones, ar tiksliai žinome situaciją? Paskutiniaisiais ULAC duomenimis, Lietuva randa devyniasdešimt keturis procentus visų atvejų. Vadinasi, iš infekuotų žmonių toks procentas žino apie ligą. Bet kaip taip gali būti? Juk vos prieš keletą metų, jų pačių duomenimis, šis skaičius siekė aštuoniasdešimt procentų. Situacija realiai nepasikeitė, papildomų priemonių neatsirado, bet ištiriamumo skaičius staiga šoktelėjo.

Kitas pavyzdys, nevyriausybinė organizacija „Demetra“ kartu su ekspertais atliko kaskadinį ŽIV tyrimą, kuriuo aiškinosi, kiek realiai išsiaiškiname naujų atvejų. Vidurkis – 66 procentai. Tai rodo, kad realios situacijos nežinome. Kitas iliustratyvus skaičius, kiek infekuotų žmonių gauna gydymą. Jungtinių Tautų tikslas – iki 2020 metų pasiekti, kad 90 procentų žmonių gautų gydymą. Pas mus jį gauna tik 30 procentų infekuotųjų. Su šiais skaičiais sutinka ir ULAC. Nors centro vadovas tvirtina, kad padarė daug situacijai suvaldyti, mano nuomone, nenuveikė nieko, kad daugiau žmonių gautų gydymą, nes kai asmenys gydomi, infekcija neplinta“, – sako J.Poškevičiūtė.

Pajėgas meta ne ten

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Robertas Petraitis pripažįsta, kai prieš kelerius metus priėmus sprendimą reorganizuoti visuomenės sveikatos centrus, įkuriant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą su filialais, baimių ir abejonių buvo daug. Tačiau šiandien galima teigti, kad sutaupyti atliekant reorganizaciją įmanoma ir dėl to vykdomos funkcijos nenukenčia. „Jei būtų priimtas sprendimas sujungti įstaigas, stengčiausi, kad būtų užtikrintos visos funkcijos, o geri specialistai neišsilakstytų. Esame sudarę darbo grupę, kuri nagrinėja, kokių veiksmų turėtume imtis, kad darbas nenutrūktų ir reorganizacija pereitų sklandžiai“, – sako R.Petraitis.

Sveikatos apsaugos viceministras Algis Šešelgis tikina, jog reorganizacijos tikslas ne ką nors naikinti ar atimti funkcijas, priešingai, – jas stiprinti.

Pasiteiravus, kaip nevyriausybinės organizacijos vertina siekį sujungti Nacionalinį sveikatos centrą ir ULAC, J.Poškevičiūtė sako, jog tokiam sprendimui pritaria, nes šiuo metu ULAC rezultatai nėra puikūs, tad vargu ar įstaigų sujungimas galėtų kaip nors juos pabloginti. „Yra rengiamas Nacionalinis ŽIV ir lytiškai plintančių ligų veiksmų planas. ULAC tikina, kad yra tik viena institucijų, prisidedanti prie jo kūrimo. Bet ar neturėtų būti priešingai? Ar ji neturėtų būti pagrindinė institucija, koordinuojanti kitų veiklą šiais klausimais? Reikia pripažinti, kad ULAC neblogai sekasi šviečiamoji veikla. Tiesa, problema ta, kad dėl ŽIV viskas yra nukreipta į bendrąją populiaciją, nors probleminė sritis tam tikrose rizikos grupėse, kur, manau, ir reikėtų mesti visas pajėgas“, – sako J.Poškevičiūtė.

Pozicijos

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė:

BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Aš sutinku, kad prieš du ar tris dešimtmečius įkurtos įstaigos gerai atliko savo darbą, tačiau gyvename dinamiškame pasaulyje, kur daug kas keičiasi, todėl turime neatsilikti. Šiuo atveju prisimenu anekdotą, kai buhalteriui, kuris skaičiuoja skaitliukais, pasiūlomas kompiuteris, o jis atsako: „Kam jis reikalingas, jei aš ir taip gerai skaičiuoju. Tai ir čia panašiai.“

Prieš

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Irena Degutienė:

BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Niekaip nesuprantu ir negaunu atsakymo, kas Sveikatos apsaugos ministerijoje yra tas „proto bokštas“, kuris visa tai sumąstė? Kodėl norima prijungti ULAC? Nes jie blogai dirba, kokybė prastėja ar kokios kitos priežastys. Vadyboje yra auksinė taisyklė – nekeisk to, kas gerai veikia, keiks tai, kas neveikia. Man gėda, kai norima viską griauti iš pagrindų.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika