Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Visa tiesa apie produktų virškinimo trukmę 

AIDA ŽEMAITYTĖ, lsveikata.lt
2019 vasario 27 d. 12:24
Dietologai rekomenduoja valgyti mažesnėmis porcijomis, nepersivalgyti, išlaikyti tarpus tarp valgymų.
Dietologai rekomenduoja valgyti mažesnėmis porcijomis, nepersivalgyti, išlaikyti tarpus tarp valgymų.
pixabay.com nuotrauka

Dažnas žinome, kad daržovės virškinamos trumpiau nei mėsa, kad reikia daryti tarpus tarp valgymų, kad skrandis spėtų išsituštinti ir pasiruoštų priimti naują maisto porciją. Tačiau ar tikrai virškinimas priklauso tik nuo maisto rūšies, ar verta vienu metu valgyti ilgai ir trumpai virškinamus produktus?

Prieš atskleisdama, kiek laiko virškinami skirtingi maisto produktai, gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova pabrėžia, kad toliau bus kalbama tik apie virškinimą skrandyje. „Įprastai visas virškinimo procesas yra gerokai ilgesnis: jis prasideda vos maistas patenka į burną, suvilgomas seilėmis, pradedamas kramtyti ir tęsiasi iki kol nesuskaidytos dalys patenka į tiesiąją žarną, išangę, per kurią pasišalina. Tai – ganėtinai ilgas ir sudėtingas procesas, kurio pradžioje vyksta virškinimas, vėliau – maistinių medžiagų pasisavinimas. Maisto virškinimą, judėjimą virškinamuoju kanalu reguliuoja hormonai, nervai, žarnų raumenys“, – sako gydytoja dietologė.

Anot gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės-Sidorovos, vanduo iš skrandžio pasišalina kone akimirksniu, o štai vaisių ar daržovių sultys suvirškinamos per 15–20 minučių.

Maistas virškinamas nuo 20 minučių iki 5 valandų

Daug vandens turintys vaisiai bei uogos virškinami apie 20 min.

Citrusiniai vaisiai (apelsinas, greipfrutas, citrina) turi nemažai skaidulų, tad virškinami apie 30 min.

Šviežios daržovės (agurkai, salotų lapai, ridikėliai, paprikos), turinčios daug vandens, virškinamos apie 30–40 min.

Obuolys, kriaušė, persikas ir termiškai apdorotos daržovės yra virškinamos apie 40 min.

Virtas kiaušinis – apie 45 min.

Kopūstai, cukinijos, kukurūzai, morkos, pastarnokai yra virškinami apie 50 min.

Daržovių salotos su aliejumi (ar bet kokiu kitu riebalu) bus virškinamos ilgiau, iki 60 min. Lygiai taip pat virškinimo procesas pailgėja tuomet, kai patiekale atsiranda daugiau skaidulų.

Krakmolingos daržovės (pavyzdžiui, bulvės) virškinamos apie 1,5–2 val.

Grūdų košės (grikiai, ryžiai ir kt.), – apie 2 val.

Ankštinės daržovės (pupos, pupelės, žirniai, avinžirniai) – apie 2 val.

Pieno produktai – apie 2 val.

Paukštiena – nuo 2,5 iki 3 val.

Įvairios sėklos bei riešutai – apie 3 val.

Ilgiausiai virškinama mėsa: jautiena – apie 4 val., kiauliena, aviena – net 5 val.

Svarbu ne tik maistas

„Virškinimo greitis priklauso ne tik nuo maisto rūšies, bet ir – nuo maisto kiekio, – sako E.Kliukaitė-Sidorova. – Jeigu persivalgysime, tai yra pilnai užkimšime skrandį, natūralu, kad maistas bus virškinamas ilgiau. Ir, priešingai, jeigu suvalgysime protingą kiekį – galbūt suvirškins ir greičiau nei nurodytas vieno ar kito produkto virškinimo laikas.“

„Pastebėta, kad virškinimo greitis priklauso ir nuo lyties. Manoma, kad moterų organizme virškinimo procesas vyksta ilgiau nei vyrų. Dar vienas veiksnys – medžiagų apykaita. Virškinimo sutrikimai (virškinimo trakto ligos, skrandžio uždegimas ir pan.) vėlgi gali būti tas veiksnys, dėl kurio maistas apdorojamas ilgiau“, – teigia gydytoja dietologė.

Anot jos, nors didžioji dalis virškinimo proceso vyksta skrandyje, ne mažiau svarbu ir tai, kiek apdorotas maistas į jį patenka, t. y. ar jį pakankamai ilgai kramtome, ar tik paskubomis praryjame.

„Virškinimo gerinimui labai padeda daug skaidulų turintis maistas: vaisiai, daržovės, grūdinės kultūros. Tai padeda išlaikyti ir sotumo jausmą. Ir, priešingai, stipriai apdorotas maistas (keptas, perdirbtas, riebus) kaip tik lėtina virškinimo procesą. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad vienu metu turime valgyti tik vienos rūšies produktus. Juk ir, pavyzdžiui, mėsa turi ir riebalų, ir baltymų“, – pastebi pašnekovė.

Gydytoja dietologė rekomenduoja valgyti mažesnėmis porcijomis, nepersivalgyti, išlaikyti tarpus tarp valgymų. Pasak jos, svarbų vaidmenį čia vaidina ir režimas, t. y. kasdienis valgymas tuo panašiu laiku, nes tuomet skrandis įpranta tam tikru metu virškinti maistą. Be to, svarbu vartoti pakankamai vandens.

Ilgas virškinimas – nėra blogai

Ar blogai, kad valgome ilgai virškinamus produktus? „Tikrai ne, – sako E. Kliukaitė-Sidorova. – Nes svarbu jaustis sočiam, o ne nuolat peralkusiam. Skrandžio, kaip rezervuaro, užsipildymą ar ne, mes tapatiname su sotumo jausmu. Kai kalbame apie sotumo jausmą, suprantame, kad jeigu suvalgysime vieną vaisių, jį greitai suvirškins, ir vėl jausimės alkani. Pripažinkime, kasdienybėje tokio vieno produkto, maisto valgome nedaug. Pavyzdžiui, kruopų košė. Jos vidutinis virškinimo laikas – iki 2 val., tačiau dažnai šį patiekalą gardiname vaisiais, įdedame riebalų (pvz. sviesto), nes norime, kad būtų ir skanu, ir sotu“.

Ar vertėtų kartu valgyti tuos maisto produktus, kurių virškinimo laikas panašus? „Jeigu turime virškinimo problemų, skrandis dažnai apsunkęs, tikrai būtų protinga pasirinkti greičiau virškinamą maistą. Galite stebėti, kaip jaučiatės, kai padarote kelių valandų pertraukas suvalgę ilgai virškinamo maisto. Tiesą sakant, yra siūloma panašaus virškinimo laiko produktus valgyti drauge. Abejoju, ar tai darytų žymią įtaką svoriui, savijautai. Galbūt netgi priešingai, mat, pavyzdžiui, mėsoje esanti geležis geriau įsisavinama, kai vartojama kartu su daržovėmis, kurios turi vitamino C. Esu už tai, kad vartotume įvairesnį maistą“, – teigia gydytoja dietologė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika