Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Viltis užsikrėtusiems ŽIV 

2019 kovo 7 d. 05:00
„Queen" vokalistas Freddie Mercury per legendinį "Live Aid" koncertą 1985 metais. Atlikėjas mirė 1991-aisiais nuo bronchiolių uždegimo, kurį sukėlė AIDS.
„Queen" vokalistas Freddie Mercury per legendinį "Live Aid" koncertą 1985 metais. Atlikėjas mirė 1991-aisiais nuo bronchiolių uždegimo, kurį sukėlė AIDS.
SIPA/Scanpix nuotrauka

AIDS sukeliančiu virusu ŽIV-1 užsikrėtęs žmogus, kuriam nutraukus gydymą pasireiškia ilgalaikė remisija, rodo, kad vieną dieną ši liga tikriausiai bus išgydoma. Tai antradienį paskelbė Tarptautinė AIDS draugija (IAS).

Reaguodama į vieno paciento Londone atvejį, kai jo organizme po kaulų čiulpų persodinimo operacijos beveik metus ir septynis mėnesius neaptinkama viruso pėdsakų, ši pasaulio mastu su ŽIV kovojanti profesionalų asociacija pareiškė, jog tai „įrodo koncepciją, kad ŽIV yra pagydomas“.

„Tikimasi, jog gydymas galiausiai nuves prie saugios, rentabilios ir lengvos strategijos šiems rezultatams pasiekti naudojantis genų ar antikūnų technologijomis“, – sakė IAS prezidentas Antonas Pozniakas.

Medikai užfiksavo jau antrą atvejį, kai ŽIV užsikrėtusiam žmogui pasireiškia ilgalaikė remisija. Praėjus 10 metų po pirmojo patvirtinimo, kai ŽIV užsikrėtęs žmogus pagijo nuo šios mirtinos ligos, „Londono pacientu“ vadinamo vyro istorija buvo aprašyta žurnale „Nature“.

Abiem ligoniams dėl kraujo vėžio teko persodinti kaulų čiulpus – jie gavo kamieninių ląstelių iš donorų, turinčių retą genetinę mutaciją, kuri trukdo pasireikšti vienam iš ŽIV receptorių CCR5. „Pasiekę antro žmogaus remisiją panašiu metodu pademonstravome, kad Berlyno pacientas nebuvo anomalija“, – tvirtino pagrindinis tyrimo autorius, Kembridžo universiteto profesorius Ravindra Gupta.

Milijonai ŽIV užsikrėtusių gyventojų visame pasaulyje savo ligą kontroliuoja vadinamąja antiretrovirusine terapija (ARV), bet taip gydydamiesi viruso neatsikrato. „Šiuo metu vienintelė priemonė ŽIV gydyti yra vaistai, slopinantys virusą. Juos reikia vartoti visą gyvenimą. Tačiau besivystančiose šalyse tai kelia ypač daug iššūkių“, – aiškino R. Gupta.

Pasaulyje gyvena beveik 37 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV, bet tik 59 proc. jų gauna ARV. Dėl priežasčių, susijusių su ŽIV, kasmet miršta kone milijonas gyventojų. Vis didesnį susirūpinimą taip pat kelia naujos formos ŽIV, atsparus vaistams.

R. Gupta ir jo komanda pabrėžia, kad kaulų čiulpų persodinimas – pavojinga ir skausminga procedūra – nėra perspektyvi ŽIV gydymo galimybė. Tačiau antras remisijos ir tikėtino išgijimo po tokios operacijos atvejis padės mokslininkams susiaurinti gydymo strategijų lauką.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika