Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų mitybos įpročiai labai nepastovūs 

2019 sausio 5 d. 06:00
Versdami valgyti užklumpate organizmą nepasiruošusį priimti maisto, ir vėliau tai gali turėti įtakos neigiamam požiūriui į maistą. 
Versdami valgyti užklumpate organizmą nepasiruošusį priimti maisto, ir vėliau tai gali turėti įtakos neigiamam požiūriui į maistą. 
Asmeninio albumo nuotrauka

Psichologė Rūta Naudžiuvienė siūlo atsakyti į 4 „ar“. Ar patys valgote, jei neturite apetito? Ar verčiate vaiką valgyti? Ar galima drausti valgyti? Ar girdėjote apie nervinę anoreksiją ir bulimiją? Pateikime Rūtos Naudžiuvienės tekstą: 

Motina ir kūdikis

Visame pasaulyje pripažintas britų psichiatras Donaldas Woodsas Winnicottas teigia, kad motinystei svarbiausia yra intuicija. Kūdikis, čiulpdamas krūtį, iš mamos gauna ne tik maisto, bet ir meilės. Pasitikinčiai savimi mamai nėra laiko galvoti apie maitinimo metodikas, svėrimą ir visokius tyrimus. Mama ir kūdikis žino, ko ir kiek jiems reikia. Iš šio glaudaus kūniško ir dvasinio ryšio atsiranda abipusis pasitenkinimas. Tačiau liūdniausia, kad mamos lengvai pakliūva į patarimų spąstus.

Juos paprastai dalija žmonės, neigiantys mamos intuiciją. Maitinimas pagal laikrodį, atskyrimas nuo motinos trukdo kūdikiui nustatant jam svarbius maitinimosi dalykus – valgyti tada, kai to nori, ir tiek, kiek nori.

Vaikystė

Vaikai daug juda, bėgioja, todėl išeikvoja nemažai energijos, o medžiagų apykaitos procesai vyksta kur kas greičiau negu suaugusiųjų. Maistas turi ne tik kompensuoti vaiko išnaudotą energiją, bet ir teikti jo organizmui reikalingų medžiagų, kad galėtų augti ir stiprėti visi organai bei sistemos. Kiekvienas vaikas yra unikalus. Alergijos, ligos atveju, po ilgalaikio išsekimo gali tekti ir apriboti valgymą. O šventinis persivalgymas gali neturėti blogų pasekmių sveikatai.

Vaikų mitybos įpročiai labai nepastovūs. Pavyzdžiui, nei iš šio, nei iš to vaikas atsisakys visų valgių, išskyrus vieną. Jis gali kelis mėnesius ar metus bjaurėtis kokiu nors maistu. Labai neigiamai mažylį veikia kalbos, kad jis „nieko nevalgo“, „labai mažai valgo“, pabrėžtinas dėmesys tam, kiek jis suvalgė. Versdami valgyti užklumpate organizmą nepasiruošusį priimti maisto, ir vėliau tai gali turėti įtakos neigiamo požiūrio į maistą (ir ne tik į maistą) formavimuisi.

Ar mažam vaikui skanus šašlykas ir kiti aštrūs patiekalai? Jeigu neskanūs, tai kodėl? Vaikai patiria kitokius pojūčius nei suaugusieji dėl anatominių priežasčių. Vieni stebi tėvų reakciją ir mėgdžiodami ar norėdami patikti savo tėveliams stengiasi rodyti mažesnį nepasitenkinimą. Kiti priešinasi. Skonio receptorius gana lengva apgauti. Suaugę žmonės irgi nuslopina natūralų pasipriešinimą, tarkim, kai kurių sūrio rūšių kvapui.

Rūta Naudžiuvienė: „Labai neigiamai mažylį veikia kalbos, kad jis „nieko nevalgo“, „labai mažai valgo“, pabrėžtinas dėmesys tam, kiek suvalgė.“

Paauglystė

Paauglystėje dažnai pasikartoja vaikystės problemos, bet jos pasireiškia dar aštriau ir intensyviau. Jei vaikas save vertindavo neigiamai, paauglystėje vadinamasis bjauriojo ančiuko kompleksas gali dar labiau išryškėti. Keičiasi kūnas, atspindys veidrodyje gadina nuotaiką, trūksta vikrumo, nebetinka drabužiai ir nesupranta tėvai. Daug valgyti vaikas gali po didelio fizinio krūvio, po ilgo nevalgymo, padidėjus cukraus kiekiui kraujyje ir kitais atvejais. Labai svarbus brendimo požymis – vadinamasis pubertetinis augimo šuolis, kai ypač paspartėja vaiko ūgio, o po 1–2 metų – ir masės augimas.

Mergaitėms dėl moteriškų hormonų poveikio formuojasi riebalinis audinys (ypač klubų, galūnių srityje), išplatėja dubuo. Šių pasikeitimų nereikėtų tapatinti su nutukimu. „Apvalėjimo periodas“ būtinas, kad normaliai vyktų mergaičių brendimas. Ar pakankamai maitinamasi, rodo svorio ir ūgio santykis. Gydytojos, medicinos mokslų daktarės Janinos Tutkuvienės sudarytos Lietuvos mergaičių svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo lentelės rodo, kad 160 cm ūgio mergaitės vidutinis svoris turėtų būti 44–51 kg, o to paties ūgio 18 metų mergaitės – 51–59 kilogramai.

Ar paauglys moka džiaugtis šiais pasikeitimais? Jeigu jis atmeta savo seksualumą, jeigu nenori bręsti, dažniau turės ir valgymo sutrikimų.

Kaip pasireiškia valgymo sutrikimai

Gabrielė (straipsnyje vardai pakeisti – red.) į psichiatrijos ligoninę pateko iš reanimacijos, nes po truputį atsisakė maisto ir pastaruoju metu gėrė tik skysčius. Simonos po moksleivių atostogų nepažino mokytojai ir klausė, kuo vardu naujokė? Austėja jau trečią kartą grįžta į ligoninę, namuose skyrybų nuotaikos, mergaitė apie savo jausmus kalba nenoriai, galvoja vien apie maistą ir baimę sustorėti.

Valgymo sutrikimai vis labiau domina ne tik specialistus, bet ir visuomenę, nes pacientų daugėja. Didžiulė perdėto rūpinimosi savimi banga buvo kilusi jau prieš 80 metų. Tačiau tada visi ėjo iš proto dėl drabužių, kurie gerina figūrą, o ne dėl dietų.

Kaip yra dabar? Vien drabužių jau nepakanka. Tobulindami savo kūną, kartais peržengiame ribas.

Nervinė anoreksija

Jeigu žmogus liguistai bijo sustorėti, pernelyg riboja maistą ar visai atsisako valgyti, jei krinta kūno svoris daugiau nei 15 proc. pradinio svorio, jei merginoms ir moterims dingsta mėnesinės – tai jau nervinė anoreksija.

Dažniausiai ja serga 14–18 metų paaugliai, vaikai, lankantys užsiėmimus, kur liesumas vertinamas kaip profesinė aukštuma. Tarp būsimųjų baleto šokėjų anorektikai sudaro net 8,6 proc., tarp manekenių anoreksija serga 3,5 proc. merginų.

Nervinė anoreksija dažnesnė vidutines ir dideles pajamas turinčiose šeimose. Šia liga 8 kartus dažniau serga tie vaikai, kurių giminaičiai irgi sirgo anoreksija.

Gydytojai nurodo, kad polinkį sirgti nervine anoreksija turi vaikai, kuriems būdingas:

* emocinis nestabilumas,

* depresija (kol kas neaišku, ar ji pirminė, ar atsiranda dėl badavimo),

* nerimas (nustatomas ketvirtadaliui sergančiųjų),

* asmenybės sutrikimas (polinkis į savižudybę ar savęs luošinimą).

Valgymo sutrikimų priežasčių vis dar ieškoma. Prieš susirgdami daugelis paauglių būna apie save labai geros nuomonės, siekia pripažinimo, bijo patirti nesėkmę. Valgymo sutrikimai gali atsirasti po stiprių sukrėtimų. Pavyzdžiui, besaikis valgymas vaikinui prasidėjo po jo tėvų skyrybų. Mergaitė susirgo nervine anoreksija patyrusi seksualinį smurtą.

Nervinė bulimija

Kai valgoma nuolat, arba kartojasi persivalgymo priepuoliai, suvalgytas maistas išvemiamas arba naudojamos kitokios priemonės persivalgymo pasekmėms pašalinti – tai vadinama nervine bulimija. Ji diagnozuojama, jei tai tęsiasi daugiau nei tris mėnesius ir būna keli persivalgymai per savaitę. Moterų, sergančių nervine bulimija, asmenybės tyrimai parodė, kad tai daugiausia impulsyvios, kintančios nuotaikos, dramatiško tipo asmenybės. Bulimija daugelį metų sirgo ir princesė Diana.

Kaip maitinamasi sergant bulimija

Dažniausiai būdingas toks režimas: žmogus nieko nevalgo rytais, labai mažai per pietus, vakarui artėjant praranda kontrolę, ir prasideda vilkiško alkio priepuolis, o paskui – iškrova (vėmimas, vaistų vartojimas). Ligos pradžioje iškrovos gali ir nebūti, ji gali atsirasti po kelių mėnesių.

Anksčiau dominavo vien anoreksija, o dabar vis daugėja patologinio persivalgymo ir nervinės bulimijos atvejų. Gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Prieš 20 metų buvo manoma, kad nervinė bulimija neišgydoma. Dabar teigiama, kad visiškai išgydoma apie pusė pacientų, ketvirtadaliui padedama iš dalies. Gydoma vaistais ir taikomos įvairios psichoterapijos rūšys.

Pagrindinis psichoterapijos tikslas – normalizuoti maisto kiekį, nukreipti mintis ir dėmesį nuo maisto, svorio, figūros. Pacientas mokomas valgyti ir vengti provokuojančių situacijų. Pagalbos reikia visai šeimai. Šeimos terapija irgi gali būti labai svarbi padedant vaikui ar paaugliui išgyti.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika