Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikų darželiai: skiepų naudą vėjai gaudo 

GRETA VANAGIENĖ, lsveikata.lt
2019 kovo 14 d. 13:25
Nors prieš trejus metus Sveikatos apsaugos ministerija, pasidavusi kritikos lavinai, atšaukė priimtą įsakymą dėl privalomų skiepų darželį lankantiems vaikams, specialistai, dirbantys su vaikais, vieningi – šie reikalavimai privalomi.
Nors prieš trejus metus Sveikatos apsaugos ministerija, pasidavusi kritikos lavinai, atšaukė priimtą įsakymą dėl privalomų skiepų darželį lankantiems vaikams, specialistai, dirbantys su vaikais, vieningi – šie reikalavimai privalomi.
lsveiakta.lt nuotr.

Prieš kelerius metus vaikų darželiuose bandyta įvesti skiepų sistema buvo nušvilpta. Tačiau teisę rinktis, skiepyti ar ne vaikus, išsikovoję „demokratijos“ sargai šiandien kviečiami susiimti. „Nesiskiepijimas yra grėsmė valstybės ir visuomenės nacionaliniam saugumu“, – įspėja specialistai. Savo ruožtu vaikų darželiai linksniuoja – reikėjo įstatymą palikti veikti, dabar tenka gaudyti vėją laukuose.

Pažymų reikalauti negali

Jauna mama Eglė K. iš Vilniaus, neseniai ėmusi ieškoti vaikui darželio, atsidūrė aklavietėje – į darželius priimami vaikai be jokių papildomų sveikatos pažymų, apie skiepus liudijančio gydymo įstaigos išrašo. Skiepytas tu ar ne – lankyti įstaigą laukiami visi.

„Iš vaikų ugdymo vietų tikėjausi aiškesnės pozicijos. Privatūs darželiai ir tie negali užtikrinti, kad atiduodame vaiką į saugias rankas.“

„Iš vaikų ugdymo vietų tikėjausi aiškesnės pozicijos. Privatūs darželiai ir tie negali užtikrinti, kad atiduodame vaiką į saugias rankas. Mažyliai ir taip užtektinai prisiserga: šiandien roto virusas vienam, rytoj, žiūrėk, sirgs ne tik visa grupė, bet ir jų šeimos. Darželiuose ypač palanki terpė plisti ligoms, juk pulko vaikų tinkamai nesužiūrėsi, kad nečiaudėtų vienas ant kito ar nevalgytų iš tos pačios lėkštės. Kita vertus, ikimokyklinės ugdymo įstaigos neturi aiškaus pagrindo reikalauti to įstatymiškai“, – situaciją vertina Eglė.

Nors prieš trejus metus Sveikatos apsaugos ministerija, pasidavusi kritikos lavinai, atšaukė priimtą įsakymą dėl privalomų skiepų darželį lankantiems vaikams, specialistai, dirbantys su vaikais, vieningi – šie reikalavimai privalomi.

„Dabar turime pasikliauti tėvų žodžiu apie vaikų sveikatos būklę. Būtų šaunu, jei medicinos įstaigos įrašytų papildomą įrašą apie skiepus vaiko sveikatos pažymoje, dabar, deja, vakcinavimo priežiūros sukontroliuoti negalime. Turime aiškią poziciją dėl skiepų, norėtume, kad vaikai, lankantys mūsų darželį, nebūtų ligų platintojai. Visuomet paklausiame tėvų, bet tikrosios tiesos, ar jų vaikai paskiepyti, nežinome. Gal kas nors ir nuslepia tiesą, bet visuomet tėvų prašome pasisakyti“, – sako privataus darželio „Vaikystės takas“ vedėja Asta Kraujelienė.

L.S. skaičius 30 – tiek tymų atvejų pernai užregistruota Lietuvoje.

Nori teisės rinktis

Lietuvos tėvų forumo (LIF) Tarybos narys Andrius Atas įsitikinęs, kad reikėtų palikti vaikų tėvams laisvai spręsti, skiepyti vaikus ar ne: „Esame už tai, kad tėvai turėtų teisę rinktis, kaip auginti vaikus, pagal savo supratimą, savo vertybes, požiūrį ir sukauptas žinias. Kadangi nėra aiškus skiepų naudos ir žalos santykis, kyla klausimas, ar valstybė gali priversti tėvus daryti savo vaikams medicininę intervenciją, jei šie turi priešingą požiūrį į skiepus.“

Andrius Atas./ BNS nuotr.
Andrius Atas./ BNS nuotr.

Anot jo, tėvai, kurie paskiepijo vaikus, neturėtų baimintis, jei kas nors šalia nepaskiepijo savo vaikų. Mat tokia baimė yra nelogiška.

Andrius Atas: „Kadangi nėra aiškus skiepų naudos ir žalos santykis, kyla klausimas, ar valstybė gali priversti tėvus daryti savo vaikams medicininę intervenciją, jei šie turi priešingą požiūrį į skiepus.“

„Skiepų informaciniuose lapeliuose pažymėta, kad žmogus gali vis tiek susirgti ir reiks gydyti tokiu pat algoritmu kaip neskiepytą ligonį. Tautą reikėtų šviesti, suteikti daugiau informacijos, rengti kursus ir paaiškinti, kaip vis dėlto yra su tais skiepais. Dabar kyla daug abejonių, nes visuomenė įžvelgia farmacijos lobizmą“, – kalba A.Atas.

Pamiršome tymų pasekmes

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis sako, kad nebematydami ligų ir jų skaudžių pasekmių pamiršome apie jų egzistavimą.

„Tampa sunku paaiškinti žmonėms, kodėl reikia skiepytis – patarlė „perskaičiuok vaikus, jeigu tymai įsisuko į namus“ dabar nekelia jokios baimės. Anksčiau ši liga buvo dažna mirties, aklumo, kurtumo priežastis. Šiandien žmonės nemato grėsmės nei sau, nei artimiesiems, nes paprasčiausiai nesusiduria su sergančiaisiais. Dabar žmonės jaučia tik skiepijimo procedūros, jos sukeliamų nepatogumų ar kitų galimų povakcininių reiškinių baimę. Reikėtų priminti, kad šiandien pasaulyje tarp visų vakcinuojamų ligų mirtingumas nuo tymų yra didžiausias“, – perspėja profesorius Vytautas Usonis.

Vytautas Uosis: „Dabar žmonės jaučia tik skiepijimo procedūros, jos sukeliamų nepatogumų ar kitų galimų povakcininių reiškinių baimę.“

Anot jo, priežastys, kodėl atsinaujina tymai yra labai aiškios. Dabar svarbiausia, kad apie tai išgirstų visuomenė ir imtų veiki.

„Mes gydytojai specialistai, analizuojame susidariusią situaciją, nagrinėjame faktus ir aiškiai matome kas, kodėl ir kaip su tuo reikia kovoti. Kita vertus, tymų grėsmę atsinaujinti infektologai jau numatė prieš daug metų. Mat gamtoje vyksta tie patys dėsningumai. Po to, kai imta abejoti skiepų nauda ir saugumu, pasaulyje vakcinuotų žmonių sumažėjo, o visuomenėje susidarė ligoms imlių asmenų, tapusių jų platintojais, grupė. Dabar, deja, liekame šių pasekmių stebėtojais“, – teigia prof. V.Usonis.

Profesorius sako pasigendantis Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje skelbiamos oficialios pozicijos skiepų klausimais: „Turime laiku edukuoti valstybę, atsakingai bendrauti, dalintis pagrįstais įrodymais, tikrais faktais, o ne nuogirdomis. Kaip žinia, tuščią vietą greit užima kai kas kitas, pavyzdžiui, atsiranda įvairūs priešvakcininiai judėjimai, kurie skatina suabejoti skiepų nauda“.

Komentaras

Lietuvos infektologų draugijos pirmininkas, prof. Arvydas Ambrozaitis:

„Medicinoje kaip ir gyvenime nėra nieko šimtu procentų: chirurgas turėdamas didžiulę patirtį niekada negali garantuoti, kad operacija pavyks sklandžiai, todėl ir skiepai nėra stebuklas ar magiška lazdelė. Tačiau tikimybė pasiskiepijus susirgti sumažėja iki 70–90 procentų priklausomai, koks yra žmogaus amžius, kiek stipri organizmo imuninė sistema, taip pat įtaką daro ir kitos ligos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad skiepijamasi ne todėl, kad nesusirgtume ta liga, o kad galėtume išvengti sunkių jos komplikacijų, galinčių baigtis mirtimi. Jei pasiskiepijus susergama, ligos forma nebūna sunki.

Arvydas Ambrozaitis: „Dabar esame lyg perfekcionistai: norime, kad viskas būtų tik juoda arba balta. Nesistengiame suprasti ir gilintis, kokių spalvų dar gali būti.“

Dabar esame lyg perfekcionistai: norime, kad viskas būtų tik juoda arba balta. Nesistengiame suprasti ir gilintis, kokių spalvų dar gali būti.

Buvo labai gera buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio parengta iniciatyva nepriimti į darželius neskiepytų vaikų. Deja, toks įstatymas greitai buvo atmestas visokių „demokratiją saugančių“ judėjimų.

Jei kalbame įrodymais pagrįstais medicininiais teiginiais, o vakcinacijos nauda yra įrodyta ir rekomenduojama oficialių Europos bei pasaulio institucijų, nebegali būti jokio demokratijos lauko, negalime daryti jokio referendumo, skiepytis ar ne. Nesiskiepijimas yra grėsmė valstybės ir visuomenės nacionaliniam saugumui. Ši nuostata ateina iš Europinių institucijų.“

Tarp kitko

Vaikų skiepijimas profilaktiniais skiepais Lietuvoje 2000–2016 m

Tuberkuliozė: 2000 m. – 99 proc., dabar – 97 proc.

Hepatitas B: 2000 m. –99,7 proc., dabar – 97,1 proc.

Difterija ir stabligė: 2000 m. – 93,5 proc., dabar – 94,1 proc.

Kokliušas: 2000 m., – 93,6 proc., dabar – 94,1 proc.

Poliomielitas: 2000 m. – 93,6 proc., dabar 94,1 proc.

B tipo H.i. infekcijos: 2004 m. – 35 proc., dabar – 94,1 proc.

Tymai: 2000 m. – 97 proc., dabar – 93,7 proc.

Parotitas: 2000 m. – 97 proc., dabar – 93,7 proc.

Raudonukė: 2000 m. – 97 proc., dabar – 93,7 proc.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika