Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaiko teisių tarnybos direktorė: neaišku, iš kur tie mitai, kad vaikai masiškai imami iš šeimų 

2019 vasario 18 d. 16:23
Asociatyvi iliustracija
Asociatyvi iliustracija
storyblocks.com nuotrauka

Pastarųjų 5 metų statistika rodo, kad 2018 metais nuo liepos, kai įsigaliojo naujas Vaikų teisių apsaugos įstatymas, į laikinąją globa patenka mažiau vaikų, o tai reiškia, kad iš šeimų jų paimama mažiau. Tokią statistiką pirmadienį Seime vykstančioje spaudos konferencijoje pristatė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.

„Per tą patį laikotarpį, lyginant nuo 2013 iki 2018 metų, laikinųjų globų nuo liepos 1 iki gruodžio 30 dienos nustatyta gerokai mažiau negu per pastarųjų 5 metų [tuos pačius] laikotarpius. Todėl neaišku, iš kur tie mitai, kad vaikai masiškai paimami iš šeimų“, – Diskusijoje „Vaikų teisės: kokių sprendimų reikia Lietuvai?“ sakė ji.

2016 metais laikinosios globos atvejų per liepą-gruodį užfiksuota 993, 2017-aisiais – 1128, o 2018-aisiais – 919.

A. Jakavonienė sakė, kad šiuo metu visuomenėje yra labai gajų mitų, kad vaikai paimami iš šeimų ir perduodami kitiems asmenims, kurie nori juos įsivaikinti ir taip pasipinigauti iš globos ir panašiai: „Tai yra visiška netiesa. Visų pirma, kai vaikas paimamas iš šeimos, ieškoma jo giminaičių, t. y. asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, kai šeimoje yra krizinis, sudėtingas atvejis.“

Ji demonstravo statistiką, kurioje atsispindi, kad didžioji dalis vaikų buvo apgyvendinami pas giminaičius ar asmenis, su kuriais yra susiję emociniais ryšiais.

„Tais atvejais, kai matome, kad vaikui likti šeimoje yra nesaugu, visada tėvų klausiame, ar yra kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaikais“, – akcentavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė. Pasak jos, tik išimtiniais atvejais, kai šeima nepajėgi dėl savo būsenos arba tėvų apskritai nėra, vaikai perduodami globoti nepažįstamiems.

Statistika, kuri, pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, taip pat iliustratyviai paneigia vyraujantį mitą – teismo leidimų paimti vaiką iš tėvų mastas.

97 proc. iš 700 atvejų teismas suteikė leidimą paimti vaiką iš šeimos ir tik 3 proc. atvejų atsisakė.

„Yra net 20 proc. yra atvejų, kai reikėjo apsaugoti vaiką. Tai reiškia paimti jį iš nesaugios aplinkos“, – aiškino A. Jakavonienė.

Neretai iki teismo spendimo aplinkybės, dėl kurių vaikas iš šeimos paimtas, pasak A. Jakavonienės, jau būna išnykusios dėl mobiliosios komandos veiksmų, pavyzdžiui, tėvai pradeda gydytis nuo alkoholizmo.

Pristatydama reformą ir jos rezultatus, ji pasakojo, kad nuo pranešimo gavimo reaguojama priklausomai nuo situacijos rimtumo – per valandą, tą pačią dieną arba per 3 dienas.

„Per pusę metų gauta apie 10 tūkst. pranešimų dėl beveik 14 tūkst. vaikų, kai galimai vaiko teisės buvo pažeistos“, – pasakojo jis. Apie beveik 70 proc. tokių pranešimų gaunama iš policijos, rečiausiai pranešimai gaunami iš mokytojų ir medikų.

A. Jakavonienė ir Edita Žiobienė./ BNS nuotr.
A. Jakavonienė ir Edita Žiobienė./ BNS nuotr.

Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Antrasis – kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas. Plačiau apie grėsmės lygius ir Vaiko teisių gynėjų veiksmus gavus pranešimą, ČIA.

Analizuodama pastarojo pusmečio statistiką, Vaiko teisių tarnybos direktorė sakė, kad dažniausiai grėsmės lygis nenustatomas (48 proc.), taip pat dažnai nustatomas 1 grėsmės lygis (44 proc.) ir tik 8 proc. atvejų nustatomas antrasis grėsmės lygis, kai vaikas perduodamas laikinajai globai.

„Yra net 20 proc. yra atvejų, kai reikėjo apsaugoti vaiką. Tai reiškia paimti jį iš nesaugios aplinkos. Tai savaime nėra tapatu tam, kad vaikas būtų paimamas iš atstovo pagal įstatymą. Dalis tų atvejų yra, kai, pavyzdžiui, vaikas yra nesaugioje aplinkoje su vienu iš tėvų, bet reikia jį perduoti kitam“, – aiškino A. Jakavonienė.

Iš tų 20 proc. apsaugojimo atvejų tolimesnė eiga susidėliojo taip: 12 proc. vaikų namo sugrįždavo per 3 dienas arba greičiau, o jau minėti 8 proc. vaikų buvo paimami nustatant aukščiausią grėsmės lygį ir perduodami į laikinąją globą.

Iš tų 20 proc. apsaugojimo atvejų tolimesnė eiga susidėliojo taip: 12 proc. vaikų namo sugrįždavo per 3 dienas arba greičiau, o jau minėti 8 proc. vaikų buvo paimami nustatant aukščiausią grėsmės lygį ir perduodami į laikinąją globą.

Statistika rodo, kad nedarbo dienomis ir nedarbo valandomis gaunama maždaug dvigubai daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Iki Vaiko teisių apsaugos reformos daugelyje savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai dirbo nuo 8 iki 5 val. ir nedirbo savaitgaliais.

„Mūsų institucija visų pirma gina vaiką ir mes žinome, kad pagrindinė ir prigimtinė vaiko teisė yra augti savo biologinėje šeimoje, palaikyti ryšius su giminaičiais, tačiau ne visada geriausias vaiko interesas yra augti biologinėje šeimoje. Bet eliminavus visus rizikos veiksnius, kurie kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, vaikas visada turėtų likti šeimoje“, – sakė ji. Globos namai, pasak specialistės, yra kraštutinė priemonė, kurios neturėtų likti.

Diskusiją organizavo Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinė grupė ELSA Lietuva, bendradarbiaudama su Seimo nario Audroniaus Ažubalio biuru.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika