Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Šventinės „dovanos“, sukeliančios vėžį, gaisrus, mirtinai sužalojančios 

pixabay.com nuotrauka

Gražios kalėdinės dekoracijos, mielos dovanos ir įspūdingi fejerverkai – visa tai gali pavirsti tikru košmaru, kai nekokybiškos girliandos tampa gaisro priežastimi, o brangus pirkinys, kaip paaiškėja, lėtai nuodija jūsų vaiko organizmą. Pavojingos medžiagos – net ant senų močiutės indų. „Tokiuose gaminiuose galima rasti švino ir kadmio“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ tikina specialistas Arvydas Naina.

Kvapiosios žvakės gali sukelti ir vėžį

Degdamos kvapiosios žvakės skleidžia sintetines medžiagas, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus vedėjas Saulius Majus. Anot jo, šios medžiagos gali sukelti alergiją, pasireiškiančią per kvėpavimo takus. „Žmonės, jautrūs chemikalams, pradeda kosėti, dusti, gali prasidėti ir astmos priepuolis“, – tikina S. Majus.

Žvakės degimo temperatūra labai žema, chemikalai neskyla ir patenka į kvėpavimo takus. Dėl to, pasak specialisto, žmogus privalo žinoti, ar yra jautrus kvapiosiose žvakėse esantiems chemikalams, nes ilgainiui tai gali sukelti ir vėžį.

Visa informacija apie chemines medžiagas turėtų būti pateikta ant prekės pakuotės, tačiau, deja, dažnai sunku ją įskaityti, o kartais pažeidžiamas įstatymas neženklinant pavojingų cheminių medžiagų. Reikėtų vengti ir spalvotų, blizgučiais padengtų žvakių – neaišku, kokios cheminės medžiagos degant tokiems produktams išsiskiria.

Smilkalai – dar viena pavojų galinčių kelti kvapiųjų medžiagų grupė. Nusipirkę pigių smilkalų galite pasidaryti sau meškos paslaugą.

„Pigūs smilkalai gali būti pagaminti iš klijų, sumaišytų su kvapiais elementais. Tokiems smilkalams degant išsiskiria degimo produktų. Tad susidaro tokios pačios medžiagos kaip mašinos išmetamajame vamzdyje“, – pažymi transcendentinės meditacijos mokytojas Darius Rutkys.

Užuot uosčius sintetiką, D. Rutkys siūlo rinktis natūralias alternatyvas, tokias kaip eteriniai aliejai ar gyvi augalai. Tačiau sveikos gyvensenos propaguotojas perspėja ir čia neapsigauti: „Jeigu perkate eterinių aliejų už 1 ar 2 eurus, tai geriau nusipirkite gėlių, bus didesnė nauda.“

Pavojingiausi žaislai nebūtinai pigiausi

Specialistai perspėja labai atsargiai rinkti dovanas, ypač mažiesiems šeimos nariams – rinkoje gausu sveikatai pavojingų žaislų.

Tikimybė apsinuodyti pavojingomis medžiagomis, susižeisti ar net pasismaugti – pasekmes vardija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Produktų saugos ir kokybės departamento l. e. p. direktorius Arvydas Naina.

Taip pat nereikėtų galvoti, jog pavojingiausi žaislai yra pigiausi. Amerikiečiai sudarė pavojingiausių žaislų sąrašą – beveik visi iš dešimties gana brangūs. Dažniausiai žaisluose aptinkama ftalatų ir sunkiųjų metalų, ypač elektrotechniniuose gaminiuose, varomuose baterijomis.

Specialistas skatina atkreipti dėmesį net į senus indus – jei glazūra suskeldėjusi, reikėtų suklusti. A. Nainos teigimu, tokiuose gaminiuose galima rasti švino, kadmio ar kitų pavojingų medžiagų.

Pavojingos sveikatai gali būti net dirbtinės eglutės. Nors jos tarp visų kalėdinių prekių atsiduria mažesnėje rizikos grupėje, vis dėlto kelia pavojų aplinkai. Išmestas plastikas paprastai neyra, teigia S. Majus. Jam antrina A. Naina, kuris tikina – dirbtinės eglutės sudėtyje gali būti ir cheminių medžiagų, ir aštrių daiktų.

Gaisrai dėl gamintojų taupumo

Visai nekaltos mažos žvakių liepsnelės kasmet sukelia bent keletą gaisrų – žvakės uždega advento vainikų šakeles ar kitas dekoracijas.

Ugniagesiai perspėja nedeginti žvakių ir ant palangių. „Jeigu šalia kabo užuolaida, ją gali pajudinti naminis gyvūnas ar vėjo gūsis. Žvakė labai greitai uždega užuolaidą“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.

Gaisrų sukelia ir nekokybiškos girliandos. Daug nesaugių prekių aptinkama per planines patikras, ypač prieš išpardavimus. Jokia paslaptis, kad gamintojai siekia sutaupyti.

„Labai daug lempučių, laidų, o svoris nedidelis. Kyla įtarimas, kad siekta sutaupyti, įdėta mažai vario. Įjungus tokią girliandą, gali išsilydyti laidas“, – pasakoja A. Naina.

„Paprastai girlianda atvira liepsna greitai neužsidega, pirmiausia ji pradeda lydytis, kaista, kibirkščiuoja. Pakanka išjungti iš elektros tinklo, kad gaisras neišplistų, – sako ugniagesys A. Gudžiauskas ir skatina namuose turėti gesintuvą. – Retas kuris turi, tačiau gesintuvas tikrai labai praverstų kilus nedideliems gaisrams, kai užsidega dekoracija ar kalėdinė eglutė.“

Prieš kabinant girliandą, nesvarbu, sena ji ar nauja, patariama ją įjungti ir gerai apžiūrėti, ar nesvyla. Prieš einant miegoti ar išvykstant į svečius visos girliandos turi būti išjungtos – be priežiūros palikta girlianda, eglutė ir kitos dekoracijos kaipmat gali virsti deglu.

Taip pat būtina įsitikinti, ar girlianda, kuria puošiate balkoną ar namo fasadą, tikrai skirta naudoti lauke. Tokios girliandos turi būti atsparios drėgmei ir šalčiui.

Iš neblaivių asmenų tenka atimti fejerverkus

Įspūdingi naujametiniai fejerverkai sukuria tikrą šventę. Tačiau kokių medžiagų pilni specifinio kvapo dūmų kamuoliai, pasklidę išblėsus paskutiniams šviesos pliūpsniams?

Specialistai įspėja, po fejerverkų pasklidę dujų kamuoliai pilni kenksmingų degimo produktų. Negerų junginių atsiranda net uždegus šaltąsias ugneles. „Tai įvairių metalų junginiai. Kažkas panašaus į suvirinimui naudojamus elektrodus“, – pažymi S. Majus.

Be tikimybės įkvėpti nuodingų medžiagų fejerverkai kelia didelę riziką susižaloti ar sukelti gaisrą. „Yra pasitaikę atvejų, kuomet paleistos raketos išdaužia langus, įskrieja į patalpą ir dėl to sudega visas butas“, – pasakoja ugniagesys A. Gudžiauskas.

Fejerverkai, sprogę nepakilę į orą, gali sužaloti visam gyvenimui ar sužeisti mirtinai. „Jeigu yra rimtas sužalojimas, pilnai turbūt niekas neatsistato ir daugiau ar mažiau, pavyzdžiui, plaštaka funkcijas praranda“, – pažymi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus ortopedas-traumatologas Andrius Šimkus.

Pirotechnikos pardavėjai primygtinai reikalauja skaityti instrukcijas, klausti pardavėjų patarimų, laikytis reikalaujamo saugaus atstumo. Tačiau didžiausia problema, anot jų, apsvaigimas nuo alkoholis.

Pirotechniką pardavinėjančios įmonės vadovas Viačeslavas Butrymas tikina – per daug metų yra buvę situacijų, kai teko atimti paties parduotus fejerverkus iš girtų asmenų. „Apsvaigęs nuo alkoholio žmogus įsikiša didesnį gaminį po pažastimi ir bando uždegti. Yra tekę ir atimti, gerai, kad nespėjo uždegti“, – atsimena jis.

Traumatologas A. Šimkus taip pat teigia – dauguma nukentėjusių nuo fejerverkų būna neblaivūs. Anot jo, jokiu būdu negalima duoti fejerverkų vaikams ar gaminti jų patiems: „Su savadarbiais fejerverkais nelaimingų atsitikimų – žymiai daugiau.“

Įvykus nelaimei traumatologas pirmiausia pataria nepanikuoti: „Visi turime automobilių vaistinėles, ten šiais laikais yra neblogos tvarsliavos. Paimkite sterilių tvarsčių, užspauskite žaizdą, stipriau užbintuokite ir, jei nukentėjęs asmuo jaučiasi gana ramiai, važiuokite į ligoninę.“

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika