Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Švarūs namai padeda saugoti vaikų sveikatą 

2019 kovo 1 d. 14:00
Tvarkykimės bent kartą per savaitę – valykime skudurėliu, vandeniu be jokių cheminių medžiagų.
Tvarkykimės bent kartą per savaitę – valykime skudurėliu, vandeniu be jokių cheminių medžiagų.
rd.com nuotrauka

Cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė atėjusi į svečius greitai gali pasakyti, kokį daiktą ar baldą gaminant tikriausiai buvo naudojamos pavojingos medžiagos, ką verčiau išmesti, šalia ko nemiegoti. Atlikti tyrimai baugina: daiktai, šalia kurių gyvename, gali būti labai gražūs, brangūs, bet, deja, turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai.

Laura, esate trijų vaikų mama, papasakokite, kaip tapusi mama mokėtės gyventi sveikiau?

– Viskas susiklostė tarsi savaime – kai su vyru laukėmės vaikelio, atsirado laiko rinkti ne tik kraitelį, bet ir informaciją. Esu laiminga, nes šalia turiu mamą ir močiutę. 93 metų močiutė yra pagrindinė mano mokytoja ekologijos srityje. Kodėl ne mama? Mama – pirmoji karta, atėjusi iš kaimo į miestą, todėl jai visos civilizacijos naujovės atrodo labai geros. O močiutė atsargesnė – ji vietoj minkštiklio renkasi actą, o vietoj valiklio – sodą. Atrodo, kad prieš 100 metų žmonės gyveno tinkamai, vėliau išklydo iš ekologiško kelio, o dabar vėl grįžta atgal.

Bene labiausiai ekologija domisi jaunos mamos ir pensinio amžiaus žmonės, kurie neina į darbą ir turi laiko.

Per 100 metų buvo sukurta ir paleista į pasaulį begalė cheminių medžiagų, tačiau būdavo minimos tik teigiamas jų savybes ir visai nekalbama apie neigiamą poveikį. Juk patogiau naudoti kvepiančią emulsiją negu citrinų rūgštį, kuri gali ir graužti. O kai pradedi stebėti poveikį aplinkai, suvoki, kad sodos niekas nepakeis.

Poveikis nėra staigus

– Jeigu viskas taip nuodinga, kodėl pardavinėjama parduotuvėse?

– Europos Sąjungos (ES) reikalavimai griežtesni, palyginti su JAV ir kitomis pasaulio valstybėmis. Kita vertus, labai dideli reikalavimai keliami, kai atrandamos naujos medžiagos, o tai, kas buvo naudojama šimtmetį, daug sudėtingiau uždrausti, nes poveikis nėra staigus. Taip, yra nuodų, kurie uždrausti. Tačiau yra daugybė medžiagų, apie kurias sakoma: jei suvalgysi kilogramą – nusinuodysi, o vartojamos mažais kiekiais jos nepakenks. Pavyzdžiui, jei norime apsinuodyti lūpų dažuose esančiais kenksmingais priedais, turime jų suvalgyti 200 kg per dieną, o mažytis kiekis, kaip teigiama, nekenksmingas. Didžiausia bėda, kad ir tas mažas kiekis kenksmingos medžiagos nepasišalina nei iš aplinkos, nei iš organizmo. Vis garsiau kalbama, kad pavojingų medžiagų kiekis, nusėdęs mūsų organuose, sukelia hormonų sistemos pažeidimus, sutrikdo embrionų vystymąsi, vaisingumą. Prie to, ką ant savęs tepame, prisideda tai, ką įkvepiame, pavyzdžiui, nuo baldų. Tarkime, plastikinis baldas, pagamintas ne ES, pigus, jis skleidžia nemalonų kvapą, o pavojingos medžiagos, naudotos plastikui minkštinti, nusėda su dulkėmis, kurias įkvepiame. Arba kompiuteris – jame yra toksinių degumą mažinančių medžiagų. Taigi, medžiaga prie medžiagos, ir štai jums bomba.

Laura Stančė. / rd.com nuotrauka
Laura Stančė. / rd.com nuotrauka

Ir oru, ir vandeniu

– Ar nėra sugalvota būdų, kaip patikrinti visus baldus, žaislus, daiktus prieš juos parduodant?

– Labai svarbu sąžiningas gamintojas, juk galioja taisyklė – viskas, ką įdėjome į daikto gamybą, anksčiau ar vėliau patenka į mūsų aplinką. Jau parduodamo gaminio tyrimai be proto brangūs, todėl tikrai niekas netiria visų baldų ar žaislų cheminės sudėties. Štai buvo tirta, kiek užterštos pavojingomis cheminėmis medžiagomis namų dulkės, ir kiek užterštas žmonių, kurie gyvena tuose namuose, kraujas. Vieno žmogaus kraujo tyrimas kainavo nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Buvo išrinktos plačiausiai paplitusios nuodingos medžiagos ir tikrinama, ar jų yra kraujyje. Įdomiausia, kad kai kurios medžiagos seniai uždraustos ir jų tarsi jau nebėra, bet ištyrus dulkes ir kraują paaiškėjo, kad dar ir kaip yra! Vadinasi, jos iš kažkur patenka į aplinką, jų yra balduose, statybinėse medžiagose, kompiuteriuose. Baltosios meškos nyksta, nors nesidažo lūpų ir nesinaudoja kompiuteriais, mat nuodingos medžiagos nukeliauja į tolimiausius žemės kampelius tiek oru, tiek vandeniu.

Laura Stančė: „Gamintojai neprivalo atskleisti sauskelnių sudėties ir šia teise naudojasi, tad kyla smalsumas, o ko gi dedama gaminant šį produktą.“

Saugos institucijos daugiau dėmesio skiria mechaninei saugai, tarkim, raištelio ilgiui, bet nepaiso, kas tos medžiagos viduje. Taip pat svarbu žinoti, kad prekės, parduodamos turguje ir internetinėse parduotuvėse, daug rečiau tiriamos valstybinių inspekcijų, nebent gaunama skundų. O jei daiktą siunčiamės tiesiogiai iš Kinijos, tai apie gaminio sudėtį ir saugumą galima tik paspėlioti.

– Į ką pati atkreipiate dėmesį eidama apsipirkti?

– Esu už sveiką protą ir ekologiškos vištos ieškoti į kaimą 200 km nevažiuoju. Bet po truputį judame. Kuo dažniausiai vadovaujasi pirkėjai, eidami į parduotuvę pirkti? Kur lentynoje padėta prekė, kokia jos pakuotė, kokios reklamuojamos funkcijos. Man tokie dalykai nerūpi, nes puikiai žinau, kad skalbimo milteliuose nei kvapas, nei spalva neskalbia. Skaitau etiketes, stebiu ekologinius ženkliukus. Tačiau skubu mamoms pasakyti – ieškant šeimai, vaikams sveikesnių produktų nereikia aptingti. Sutinku žmonių, kurie keletą metų ieškojo tų grynuolių, bet vėliau nusispjovė, nes pavargo. Bene labiausiai ekologija domisi jaunos mamos ir pensinio amžiaus žmonės, kurie neina į darbą ir turi laiko.

Praktiniai biochemikės patarimai

Kosmetika. Mano šeimos kosmetikos krepšelis nedidukas. Tie patys kremai, kurie tinka man, tinka ir vaikams. Tas pats dėl šampūno – vienas visai šeimai, o dušo želę gali atstoti šampūnas, namuose vietoj jos naudojame gabalinį muilą. Perku kosmetiką, pagamintą natūralių medžiagų pagrindu. Nesusipainiokime: jei mugėje mama parduoda pačios išvirtą muilą, tai nereiškia, kad jis yra natūralus. Man patikimiau atrodo iš parduotuvės, kad ir su sintetinėmis medžiagomis, bet su patikimu EKO ženklu.

Mažoms mergaitėms, norinčioms pasigražinti, atradome nagų laką maistinių dažų pagrindu (dažas, krakmolas ir vanduo), kuriame nėra agresyvių tirpiklių ir kuris nuo nagų nuplaunamas vandeniu.

Vaistai. Kai su vyriausiąja dukra gulėjau ligoninėje, gydytojas pristatė pilną spintelę buteliukų – sirupų ir mikstūrų. Kai po kelerių metų su vidurinėliu atsiguliau į ligoninę gydyti panašios ligos, kitas gydytojas išmetė visą mano vaistų kraitį į šiukšlių dėžę ir liepė gerti arbatėles, o jei labai blogai, pakvėpuoti adrenalino. Vadinasi, ir tarp medikų jau randasi tokių, kurie nepalaiko besaikio vaistų vartojimo.

Kvepalai. Taip, tai irgi nuodai. Viena garbi gamtosaugininkė mėgdavo klausti: „Na, merginos, kokiais nuodais šiandien kvepiate?“ Kvepalai ilgą laiką buvo prabangos prekė, nes natūralūs jų komponentai yra brangūs. O sintetiniuose kvepaluose, kuriuos perkame mes, kvapo nešėjai yra tie patys plastifikatoriai, ftalatai, siejami su vėžiu. Ftalatai be galo pigūs, jie gerai išlaiko kvapą, ir visi laimingi – tiek gamintojai, tiek pirkėjai. Beje, šiandien jau tiek Švedijoje, tiek JAV yra paskelbtos bekvapės zonos, ten kvepalai palikti vakarui. Nenuodingi kvepalai, pagaminti natūralių aliejų pagrindu be plastifikatorių, kainuoja labai daug. Aš turiu sintetinius kvepalus, kartais noriu pasikvėpinti, bet tai darau saikingai. Su viskuo, kas skleidžia aštrų kvapą (o tai ženklas, kad gaminyje daug ftalatų), elgiuosi atsargiai, pavyzdžiui, vietoj aerozolinių (purškiamų) oro gaiviklių naudoju eterinių aliejų garintuvą.

Indai. Daug ką išgąsdino žinia, kad teflonas nuodingas. Tefloninė keptuvė pavojinga tik tada, kai naudojama netinkamai – perkaitinama daugiau nei iki 200°C ir pradeda garuoti arba subraižoma. Išmečiau visus subraižytus indus, pirkau ne pigiausius, o brangesnius, kurie ne taip greitai susibraižo. Yra daug plastikinių indų, kuriuose gausu ftalatų, tačiau jie nepateks į aplinką ir organizmą, jei valgysime šaukštu, nekišime į mikrobangų krosnelę.

Kaip atpažinti plastikuose esančius ftalatus? Ant kiekvieno plastikinio žaislo, indo, gaminio (net maisto, vandens pakuočių) pažymėtas trikampėlis su skaičiumi. Daugiausia pavojingų medžiagų aptinkama skaičiais 3 ir 7 pažymėtuose gaminiuose.

Žaislai. Būtų mano valia, išmesčiau visus plastikinius žaislus. Nekenčiu jų, bet taip išeina, kad jų atkeliauja į namus. Tėvai, pirkdami žaislus, nepagalvoja, kad vaikui smagiau žaisti su bespalvėmis kaladėlėmis, kurios gali būti ir namas, iš mašina, ir dėžė, o ne su cypsinčiu ir nervinančiu plastiku. Neturiu moralinės teisės mokyti kitų mamų, nes pati negyvenu „nuo iki“, bet mažyčius žingsnelius galime žengti kiekvienas.

Baldai. Nekokybiškai padarytas baldas turi savyje visą nuodingų medžiagų kokteilį. Ką daryti? Tiesiog klausti pardavėjo, kokia baldo sudėtis. Kolegė iš Kauno vaikui ieškojo sofos, užsuko į paprastą baldų parduotuvę ir paklausė apie baldų sudėtį (per 45 dienas pardavėjas privalo atsakyti, ar į sudėtį įeina didelį susirūpinimą keliančių medžiagų). O pardavėjas iškart atnešė sertifikatus, iš ko atskirai pagaminta šių baldų tekstilė, impilas, medinė dalis.

Valymas. Kasdien valomės soda, actu, o prireikus naikinti pelėsį panaudojame chloro turinčias priemones. Pabarsčius soda ir pašlaksčius actu, įvyksta reakcija, kuri padeda atkibti nešvarumams ir riebalams. Skalbimui naudojame muilo riešutus, aplinkoje lengvai skylančias skalbimo priemones, skalbinius minkštiname actu – skalbimo mašinai pakanka pusės puodelio. Vietoj skalbimo miltelių renkuosi skystas priemones, tam, kad nebūtų dirginami kvėpavimo takai, be to, šios priemonės geriau išsiskalauja.

Sauskelnės. Augindama vaikus stengiausi naudoti daugkartines sauskelnes, o eidama laukan rinkausi aplinkoje suyrančias kukurūzų krakmolo pagrindu pagamintas sauskelnes. Dar negalime daryti apibendrinimų, kokį poveikį Lietuvos vaikų sveikatai daro sauskelnės, nes tik dabar pirmoji sauskelninių karta pradeda gimdyti savo vaikus. Bet vis dar pasirodo gydytojų įtarimų dėl sauskelnių sąsajos su nevaisingumo problema (dėl per aukštos sėklidėms temperatūros), sauskelnėse gali būti kancerogenų – ftalatų, formaldehidų. Jie patenka į vaiko organizmą per odą, gleivines. Jais vaikas kvėpuoja. Jau seniai bandoma susieti higieninius paketus su moterų vėžinėmis ligomis. Tad kuo skiriasi sauskelnės? Kadangi gamintojai neprivalo atskleisti sauskelnių sudėties ir šia teise naudojasi, kyla natūralus smalsumas, o ko gi dedama gaminant šiuos produktus. Mano svajonė surinkti lėšų ir ištirti, ko yra vienose sauskelnėse. Trokštu, kad nieko blogo nerastume, tada nusiraminčiau.

Paprasta EKO atmintinė

* Tvarkykimės bent kartą per savaitę – valykime skudurėliu, vandeniu be jokių cheminių medžiagų.

* Iš parduotuvės kuo mažiau tempkimės cheminių valymo priemonių, kosmetikos ir kitos sintetinės chemijos.

* Vėdinkimės, vėdinkimės ir vėdinkimės, mažiausiai 2 kartus per dieną, atidarę visus langus, skersvėju. Blogą orą ištraukia ir gartraukis, jei labai gerai įrengta ventiliacija, tačiau tuomet reikia nepamiršti tinkamai prižiūrėti filtrus. Puikiai tinka ir rekuperacinė sistema bei oro valytuvai.

* Mažiau naudokime kilimų erdvėse, kuriose žaidžia vaikai, nes ant kilimų nusėdusios dulkės bematant patenka vaikui į burną ir plaučius. Parsinešus naują kilimą būtina išsiurbti, palaikyti minusinėje temperatūroje, saulėje arba karštuose garuose.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika