Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Šimtametė Vilniaus ligoninė tymų protrūkio nebijo 

2019 balandžio 3 d. 06:00
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje
Alinos Ožič nuotrauka

Pacientų antplūdžio dėl tymų protrūkio prieš šimtmetį statyta Vilniaus infekcinė ligoninė nesibaimina, nes čia dažniausiai patenka vyresnio amžiaus, sunkūs, įvairių ligų kamuojami asmenys. Bet, gydytojų manymu, saugiai elgtis kilus epidemijai žmonės vis dar neišmoko.

„Kodėl mamos į prekybos centrus vedasi savo atžalas, nors žino, kad yra galimybė užsikrėsti? Ar vaikams tikrai reikia vaikštinėti su tėvais po parduotuvę IKEA? Kodėl jie paliekami parduotuvių vaikų žaidimo kambariuose, kuriuose žaislai nėra dezinfekuojami? Juk tėvai žino, kad siaučia tymai“, – stebisi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Birutės gatvėje, Vilniuje, priėmimo skyriaus vedėjas gydytojas Linas Svetikas.

Ligoninės vyriausioji infektologė gydytoja Vida Gulbinienė pasakoja, kad skiepytis čia dažniausiai atvyksta suaugę žmonės. Penkiasdešimties lovų stacionaro pacientai gydomi ne nuo tymų, be to, visi yra paskiepyti.

„Rytą paguldėme keturiasdešimtmetę, kuri nieko apie savo skiepus nežino. Vaikas – skiepytas, vyras – persirgęs liga, o apie save ji nieko negali pasakyti. Kaip galima neatsiminti? Jos vaikystė prabėgo aštuntąjį dešimtmetį, kai visi būdavo skiepijami, – neslepia nuostabos dr. V. Gulbinienė, nors sako, kad ir anksčiau, kai dar dirbo apylinkės gydytoja, išimčių pasitaikydavo. – Žmonės nėra išmokę kasdien saugotis – plauti rankų, vengti užkratų, net suprasti, jog kiekviena liga svarbi ir nežinia kuo gali baigtis. Be tymų, aplinkoje gausu ir kitokių virusų.“

Gydytoja neturi vienareikšmiško atsakymo, ar gali tymais susirgti paskiepytas žmogus. „Nebūtinai, gali neišsivystyti antikūnai. Skiepai yra būtinoji, bet ne visiška apsauga. Reikia saugotis ne vien tymų. Pūlingoji angina, norovirusas, rotavirusas, meningokokas taip pat pavojingi“, – įspėja V. Gulbinienė.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje / Alinos Ožič nuotrauka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje / Alinos Ožič nuotrauka

Visas spektras, išskyrus marą

Per savo ilgametę praktiką gydytoja sako mačiusi „visą spektrą – per devyniasdešimt – ligų, išskyrus marą“. Ji nesupranta, kodėl keliaujantys žmonės mano, kad galima gerti sultis kur nors pas beduinus Maroke ar valgyti gatvės maistą Tailande. „Paskui parsiveža ir maliariją, ir Dengės karštligę vien dėl paprasčiausio neatsargumo, – pabrėžia medikė. – O kai jau patenka pas mus, sunerimę žmonės lekia, nori visko tuoj pat, per dešimt minučių. Juk laboratorija negali išsyk gauti tyrimų rezultatų, reikia reagentų, kurie taip pat tirpsta.“

Iš tikrųjų paskaičius internete atsiliepimus pacientų, kurie ligoninę vertina tik 2,9 balo iš penkių galimų, matyti, kad emocijos ir baimė užsikrėsti nuo aplinkos daiktų bei kitų ligonių liejasi per kraštus. Jiems ypač kelia nerimą nesandariai uždaromi arba grotuoti langai, pro kuriuos menamos bakterijos veržiasi į lauką ir tik tyko ką nors užkrėsti.

Tačiau dėl ligoninės pasirengimo ne vien išgydyti, bet ir atremti kurios nors naujos ligos protrūkį gydytoja neabejoja: „Matėme čia visko. 2007-aisiais net paukščių gripo atvejį turėjome. Ligonis iš Kanados buvo kaipmat izoliuotas. Ir Ebolos epidemijai kruopščiai ruošėmės. Nuolat rengiame personalo mokymus, pratybas.“

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje. / Alinos Ožič nuotrauka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje. / Alinos Ožič nuotrauka

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Birutės gatvėje Vilniuje vyriausioji infektologė gydytoja Vilma Gulbinienė: „Kodėl mamos kilus epidemijai palieka savo vaikus prekybos centrų žaidimų kambariuose, kuriuose žaislai nedezinfekuojami?“

Ligoninė vyresnė už atkurtą valstybę

Gydymo įstaigos kompleksą Žvėryne statė dar caro administracija. Nė vienas kalbintas darbuotojas neatsimena konkrečių ligoninės įkūrimo metų, tik numykia, kad pastatams – „daugiau kaip šimtas“. Vienai personalo darbuotojai, paprašytai papasakoti ligoninės istoriją, netyčia išsprūsta žodis „bagadelnia“.

Vienas nuo kito atskirai pastatyti mediniai namukai grotuotais langais primena barakus nespalvotose istorinių knygų apie prievartą nuotraukose. Tačiau XX amžiaus pradžioje su ligomis taip kovota visur, nes apsaugos ir gydymo priemonės nebuvo ištobulintos. Ligonius tekdavo brutaliai atskirti nuo sveikųjų ir uždaryti už grotų. Aptvertas ligoninių teritorijas saugodavo sargybiniai.

Vien ispaniškasis gripas, tuomet nusiaubęs Europą, pražudė apie 50 mln. žmonių. Mirti užsikrėtus džiova buvo normali ir įmanoma gyvenimo baigtis.

Kaip aiškina gydytoja V. Gulbinienė, kiekvienas medinukas greičiausiai buvo skirtas kokiai nors ligai. O pastatyti jie atskirai todėl, kad ligos nepersimestų iš vieno namo į kitą.

Žinia, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Birutės gatvėje, kaip nelabai ištariamai dabar yra pavadinta ligoninė, šiemet čia nebeturėjo būti. Apie jos perkėlimą į naują pastatą Santariškėse dar 2018 metais skelbia net Santaros klinikų tinklalapis.

Kaip informuoja Sveikatos ministerija, naujai gydymo įstaigai pastatyti ir įrengti lėšų buvo skirta iš Valstybės investicijų programos, pagal kurią nuo 2016-ųjų įgyvendinamas investicijų projektas. Tačiau metai baigėsi, o ligoninė vis dar gyvuoja Birutės gatvėje. Pasikeitė tik kraustymosi planai, dabar jų data – šių metų liepa.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Birutės gatvėje Vilniuje priėmimo skyrius / Daiva Vilkelytė
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Birutės gatvėje Vilniuje priėmimo skyrius / Daiva Vilkelytė

Į ligoninę – be temperatūros

Nenuostabu, kad durys, ant kurių puikuojasi užrašas „Administracija“, neatsidaro. Akivaizdžiai jų niekas seniai nevarstė. Ligoninės teritorijoje nemažai namukų nenaudojami, stovi aklinai užkaltais langais.

Užuot klibinus administracijos duris, tenka keliauti į priėmimo skyrių. Čia prie pat slenksčio pasitinka užrašas: „Jeigu karščiuojate ir yra bėrimų – prašome neiti į vidų, o skambinti durų skambučiu ir laukti personalo nurodymų.“

Spaudžiu mygtuką, juk atėjau kalbėtis, ne skiepytis. Duris pravėrusi kaukėta seselė automatiškai tiesia man medicininę kaukę: „Jūs skambinote?“ Darbuotojos veiksmai – tikslūs, taupūs, apgalvoti ir nušlifuoti, jokios nereikalingos gaišaties.

„Kokie dar interviu, mes darbo turime“, – nutraukia mane gydytojas L. Svetikas, nors atėjau iš anksto susitarusi su Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnais ir paskirtu laiku.

Iš tikrųjų gydytojas po priėmimo skyrių vaikšto skubriai, greitesniais žingsniais, kaip XX amžiaus pradžios filmuose, nesidairydamas į šonus ir kalbėdamasis tik su sesute. Iš vieno kambario jis išnyra nešinas kraujo spaudimo matuokliu, netrukus iš kito – tyrimų rezultatų lapu ar ligos kortele.

„Ar hepatitą matei?“ – paklausia seselės ir galiausiai pradingsta savo kabinete atsiliepti į telefono skambutį. Tada vėl aukštaūgio žmogaus žingsniais pustekinis skrieja skersai ir išilgai per priėmimo skyrių, kol apdyla laukiančiųjų eilė.

Gydytoja Vilma Gulbinienė. / Daivos Vilkelytės nuotrauka
Gydytoja Vilma Gulbinienė. / Daivos Vilkelytės nuotrauka

Veikiantis medicinos muziejus

Kiekvienas laikotarpis šiame keistame medicinos muziejuje paliko savo žymių. Laiptai dažyti trimis sluoksniais dažų – raudonos, rudos ir beveik oranžinės spalvos, pro juos prasimuša plikas nuvaikščiotų laiptų medis. Aukštos durys – iš lenkmečio, rankenos – sovietinės, baltos plastikinės sienų lentelės – iš vėlyvosios „perestroikos“, o pigūs registratūros baldeliai – naujausių laikų.

„Norint pasiskiepyti nereikia registruotis, pakanka turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą“, – sako telefonu registratūros darbuotoja. Ant jos darbo stalo padėtas senoviškas vartomas kalendorius su vielutėmis.

Centre veikia ir dviejų lovų intensyviosios terapijos poskyris, į kurį guldomi rimtai sunegalavę ligoniai. Pernai pacientai čia praleisdavo vidutiniškai 6,9 dienos, lovų užimtumas – 94,3 procento. Trumpiausiai Birutės gatvės architektūrinio paveldo objekte žmonės lieka vienai dienai.

Skelbimų lentoje ant sienos – ilgas dokumentas, VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų vidaus taisyklės, patvirtintos pernai lapkritį. Jose surašytos 29 pacientų teisės, tarp jų – teisės „į savo garbę ir orumą nežeminančias sąlygas“, teisė būti prižiūrimiems bei numirti pagarboje, ir 23 pareigos. Viena jų skelbia, kad girtauti čia draudžiama. Beje, pacientas taip pat negali būti gydomas prieš jo valią.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje. / Daivos Vilkelytės nuotrauka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje. / Daivos Vilkelytės nuotrauka

Prievartinio gydymo nebeliko

Vilniaus universiteto Infekcinių ligų ir dermavenerologijos klinikos profesorės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Infekcinių ligų centro vadovės Ligitos Jančiorienės teigimu, ar sirgti namie, ar ligoninėje apribojimų nėra: „Izoliacijos Žvėryno ligoninėje gali prireikti dėl epidemiologinių priežasčių. Paprastai hospitalizuojami tie asmenys, kurių būklė reikalauja stacionarinio ištyrimo ar gydymo, kai ambulatorinės pagalbos nepakanka. Tokia pagalba teikiama ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.“

Lietuvoje 33 gydymo įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl infektologo ambulatorinių konsultacijų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Iš jų dvylika teikia ir stacionarines infekcinių ligų gydymo paslaugas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos „Lietuvos žinioms“ nurodė tokius skaičius: „Pernai užkrečiamųjų ligų gydymui stacionaruose buvo suteikta daugiau nei 36 tūkst. paslaugų, kurioms apmokėti išleista beveik 30 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. 2017 metais tokių stacionarių paslaugų suteikta per 35 tūkstančius, joms apmokėti prireikė daugiau kaip 26 mln. eurų.“

Pasak Valstybinės ligonių kasos, hospitalizavimas ir būtinasis izoliavimas taikomas tik pacientams, sergantiems atviros formos tuberkulioze.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje. / Alinos Ožič nuotrauka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Birutės gatvėje Vilniuje. / Alinos Ožič nuotrauka

Bliuzas naktipuodžiui

„Ta ligoninė labai primena pionierių stovyklą. Anų laikų socialistinis reliktas“, – tvirtina Lietuvos džiazo žvaigždė perkusininkas Gediminas Laurinavičius, prieš keletą metų Birutės gatvėje praleidęs septynias dienas. Jis su kolega vienos įmonės metinių vakarėlyje paragavo žuvų ir apsikrėtė salmonelėmis.

„Buvo gana juokinga. Mums davė tokius vaikiškus naktipuodžius, kokių galima rasti nebent darželiuose. Man – su kiškučiu, kolegai – su meškučiu“, – prisimena G. Laurinavičius.

Kaip aiškina būgnininkas, naktipuodžiai pacientams duodami ne vien todėl, kad penkiasdešimties lovų pastate yra tik trys tualetai. Pasirodo, iš jų imami išmatų mėginiai tyrimams atlikti.

„Ilgai gydžiausi namie, atidėliojau vizitą pas medikus. Tiems, kurie turėjo kitų ligų, pasisekė prasčiau, nes salmoneliozė kerta per silpniausią vietą“, – sako jis ir priduria, kad įmonė savo darbuotojams ne tik vežė vaistus bei gydytojus į namus, bet ir sumokėjo kompensacijas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo skyrius Birutės gatvėje Vilniuje / Daivos Vilkelytės nuotrauka
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro priėmimo skyrius Birutės gatvėje Vilniuje / Daivos Vilkelytės nuotrauka

Daugiausia pacientų – iš slaugos ligoninių

Vis dėlto žvaigždžių vizitai ligoninėje – išimtis. Priėmimo skyriuje dauguma laukiančių pacientų (tik vienas jų užsidėjęs kaukę – ūmios ligos požymis) pražilę, ramstosi lazdelėmis.

„Paprastai iki 2018 metų mirdavo vienas ligonis per mėnesį, vienuolika-dvylika per metus, pernai – dvigubai daugiau, dvidešimt du. Taip yra todėl, kad į ligoninę daugiausia atkeliauja vyresnio amžiaus pacientų, – pabrėžia gydytoja V. Gulbinienė. – Daug jų patenka pas mus iš slaugos namų. Vaikai atveža ir pasako: „Turime dirbti, negalime slaugyti.“ Taip mums primetamos papildomos, socialinės, problemos. O tų pagyvenusių žmonių ir širdis, ir plaučiai, ir sąnariai, ir psichinė būsena – sudėtingi.“

Masiškai skiepijama nuo 1963-iųjų

Nuo tymų ligoniai pradėti skiepyti dar 1796 metais, kai britų gydytojas Edwardas Jenneris pritaikė į tymus panašia liga sergančių karvių gydymo metodą ir pavadino jį vakcina (iš lotyniško žodžio vacca – karvė).

1967 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pradėjo pasaulinę kovos su tymais programą. Po 13 metų ji buvo sėkmingai baigta.

Tymai – užkrečiama liga, kuri negydoma gali sukelti plaučių uždegimą, pažeisti smegenis arba klausą. Pasitaiko ir mirties atvejų.

Iki visuotinės skiepijimo programos vien JAV tymais sirgo 3–4 mln. vaikų, bet pradėjus juos skiepyti liga per 18 metų buvo nugalėta. Tuomet JAV užfiksuota, kad iš 327 mln. gyventojų ja susirgo tik 140.

Tymų atvejų JAV vėl ėmė gausėti, kai dėl religinių ar kitokių įsitikinimų tėvai nustojo skiepyti vaikus. PSO judėjimą prieš vakcinas paskelbė vienu didžiausių pasaulyje 2019 metų pavojų žmonių sveikatai.

Įvesta ypatingoji padėtis

JAV Niujorko valstijos Roklando apygarda, esanti vos už 80 km nuo Manhatano, šių metų kovo 26 dieną dėl tymų protrūkio įvedė 30 dienų ypatingąją padėtį. Visiems neskiepytiems vaikams uždrausta rodytis viešose vietose: bažnyčiose, mokyklose ir parduotuvėse. Jie gali būti tik atvirose lauko žaidimų aikštelėse, nes ten maža tikimybė užsikrėsti tymais.

Tėvams, norėjusiems, kad jų neskiepyti vaikai mokytųsi toliau, vesti atžalas į mokyklas uždraudė teismas. Valdžios institucijos pranešė nepradėsiančios neskiepytų vaikų medžioklės, bet jeigu bus nustatyta, jog tie vaikai ir toliau lankosi viešose vietose, jų globėjai arba tėvai bus baudžiami 500 JAV dolerių bauda arba šešių mėnesių kalėjimo bausme. Išimtis ketinama taikyti tik tiems tėvams, kurių atžalų skiepyti negalima dėl pagrįstų medicininių priežasčių.

Šių priemonių imtasi, kai Roklando apygardos, kurioje gyvena 328 tūkst. žmonių, sveikatos apsaugos tarnybos pranešė apie 153 patvirtintus tymų atvejus.

Pačiame Niujorko mieste tuo pat metu buvo užfiksuota 180 susirgusių žmonių. Apie ligos židinius praneša ir Vašingtonas bei Kalifornijos, Teksaso ir Ilinojaus valstijos. Daugiausia neskiepytų vaikų JAV gyvena religinėse bendruomenėse. Kadangi tėvai dėl religinių ar filosofinių priežasčių savo atžalų neskiepija, vakcinų aprėptis jose siekia 50–60 procentų.

Blokuoja prieš skiepus nukreiptą turinį

Šių metų vasario viduryje nuotraukų dalijimosi platforma pinterest.com blokavo paiešką su žyma „antiskiepai“. Netrukus ir jutubas paskelbė panaikinęs galimybę užsidirbti iš reklaminių filmukų, nukreiptų prieš skiepus.

Kovo 1 dieną pasaulinė internetinė parduotuvė amazon.com iš savo „Prime video“ tinklo išėmė penkis nesiskiepyti agituojančius dokumentinius filmus. Tai buvo padaryta, kai įmonės vykdomasis direktorius Jeffas Bezosas gavo JAV Atstovų Rūmuose Kalifornijai atstovaujančio Adamo Shiffo atvirą laišką, reikalaujantį liautis skleisti faktais nepagrįstus mitus.

Kovo 5 dieną darbą baigė ir rekomendacijas pateikė speciali JAV Senato Sveikatos, švietimo, darbo ir pensijų komiteto komisija. Judėjimo prieš skiepus keliamą žalą visuomenės sveikatai pasiūlyta prilyginti rūkymo žalai.

Didžiausio komisijos susidomėjimo sulaukė aštuoniolikmečio Ethano Linderbergerio liudijimas apie savo motinos, „Anti-vax“ aktyvistės, veiklą. E. Linderbergeris pasipriešino jos valiai ir pasiskiepijo. Vaikinas komisijai taip pat papasakojo apie asmenų grupių, nusiteikusių prieš skiepus, pramanų skleidimo būdus.

Kovo 7-ąją feisbukas pranešė įsipareigojantis blokuoti visus melagingus pranešimus apie sveikatai keliamą vakcinų pavojų.

Kovo 22 dieną instagramas, užblokavęs didžiąją dalį savo platformoje platinamos informacijos, nukreiptos prieš skiepus, vėl sulaukė politikų ir žiniasklaidos kritikos, kad tokio turinio medžiagos instagrame vis dar galima rasti.

Skiepijimo kritikas susirgo vėjaraupiais

Garsus Italijoje kampanijos prieš skiepus aktyvistas ir politikas Massimiliano Fedriga, atstovaujantis dešiniųjų pažiūrų partijai „Šiaurės lyga“, kovo viduryje susirgo vėjaraupiais. Jis septynioms dienoms buvo paguldytas į ligoninę.

Prieš porą metų šis aktyvistas aršiai kovojo su vadinamuoju Lorenzino potvarkiu, kuriuo nuo 2017 metų visi vaikai Italijoje privalo būti paskiepyti. Kad galėtų lankyti mokyklą, ugdymo įstaigos administracijai jie turi pateikti 12 skiepų pasą. Tokio paso neturinčių ar neskiepytų vaikų tėvams gresia ir 100–500 eurų bauda.

M. Fedrigos atžalos yra paskiepytos, tačiau jis pats, protestuodamas prieš esą prievartos taikymą tėvams, išvengė skiepų.

Lorenzino dekretą Italijos vyriausybė 2017 metais priėmė po tymų protrūkio šalyje. Jis buvo pavadintas įstatymo projektą pateikusios tuometės sveikatos ministrės Beatrice Lorenzin vardu. Remdamiesi šiuo potvarkiu vaikų darželiai taip pat gali atsisakyti priimti jaunesnius nei šešerių metų neskiepytus vaikus.

PSO duomenimis, Lorenzino potvarkis Italijoje taikomas jau dvejus metus, tačiau šalis vis dar nepasiekia 95 proc. skiepijimo nuo tymų apimties.

Šaltiniai: bbc.com; dailymail.co.uk; historyofvaccines.org; cdc.gov; nytimes.com; theguardian.com

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika