Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Sauliaus Skvernelio gydytojo patarimai, kaip kovoti su „žieminėmis“ ligomis 

2019 sausio 2 d. 12:30
Saulius Skvernelis.
Saulius Skvernelis.
BNS nuotrauka

Šalyje didėjant sergamumui peršalimo ligomis ir gripu, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas, premjero Sauliaus Skvernelio šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius pateikia „atmintinę“ pacientams.

Profesoriaus V. Kasiulevičiaus teigimu, karščiuojančius šeimos gydytojai skirsto į tris kategorijas: pacientus, sergančius paprasta virusine infekcija (nedidelė temperatūra, sloga), gripu (aukšta temperatūra, kaulų laužymas, šaltkrėtis) ir bakterine kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas tęsiasi ilgiau kaip 4 paras, intensyvus kosulys, krūtinės skausmas, pūlingos apnašos ant tonzilių, pūlinga sloga). Kartu gydytojas pateikia dešimt pageidavimų, kaip susirgę turėtų elgtis pacientai. Aktualia informacija jis pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

Antibiotikai – ne „pagerti“

Anot V. Kasiulevičiaus, paracetamolis (500 mg vienkartinė dozė suaugusiems, ne daugiau kaip 4 dozės per parą) ir ibuprofenas (400 mg vienkartinė dozė suaugusiems, nedaugiau kaip 3 dozės per parą) mažina temperatūrą nepriklausomai nuo infekcijos kilmės. „Daugeliui karščiuojančių mažinti temperatūrą, jeigu ji nesiekia 38 laipsnių Celsijaus, nėra prasmės. Didesnių šių medikamentų dozių be atskiro gydytojų leidimo niekada nevartokite“, – perspėja gydytojas.

Pradėti vartoti vaistą Tamiflu, kaip sako V. Kasiulevičius, prasmė (bet ne būtinybė visiems) yra, jeigu įtariamas gripas ir karščiavimas trunka trumpiau kaip 2 paros. „Jį būtina gerti 5 paras 2 kartus per parą kaip ir antibiotikus, nes kitaip vystosi atsparios formos ir jūs tampate to nusikaltimo bendrininku. Bet jeigu nuo Tamiflu taip pykina, kad net vemiate, meskite. Informuokite savo šeimos gydytoją. Jeigu gripu sergate ilgiau kaip 2 paras ir tik dabar prisiminėte Tamiflu, tai jau ir pamirškite. Kitų virusinių ar bakterinių infekcijų Tamiflu negydo. Jeigu kartu su gydytoju nusprendėte Tamiflu nevartoti, tai nėra pasaulio pabaiga, nes daugeliu atveju gripas, kaip daugelis virusinių infekcijų, tiesiog „praeina“, – aiškino jis.

V. Kasiulevičius primena, kad antibiotikai gydo tik bakterines infekcijas t.y. gripo komplikacijas (plaučių uždegimą, anginą, sinusitą), bet ne patį gripą. Antibiotikus reikia ne „pagerti“ 2–3 dienas, o vartoti kaip paskyrė gydytojas t.y. 5–7 paras ir pakankamomis dozėmis, ne pusę paskirtos dozės ir pan.

Geriau burbantis gydytojas nei komplikacijos

V. Kasiulevičius akcentuoja, kad geriami ar lašinami antialerginiai vaistai infekcinės slogos negydo, nebent jie skiriami kartu su pseudoefedrinu ar į jį panašiais (liaudyje vadinamais „sutraukiančiais“). „Tokio derinio nevartokite, jeigu sunkiai kontroliuojate kraujospūdį“, – pabrėžė Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas.

Taip pat gydytojas įspėja, kad lašai į nosį, vartojami ilgiau negu tris paras, patys gali sukelti slogą. „Didelė tikimybė, kad jūros vanduo jums nepakenks. Ar veikia vitaminai C, D, E aš nežinau, nes tiksliai nežino niekas“, – rašo jis.

Jeigu temperatūra nekrinta ką bedarytumėte ir galvojate, kad kažkas ne taip, V. Kasiulevičius ragina kreiptis į gydytoją. „Geriau pikta registratorė ir burbantis gydytojas, negu komplikacijos“, – konstatuoja jis.

Paciento būklės sunkumą, pasak gydytojo, gali padėti nustatyti CRB arba C-reaktyvaus baltymo tyrimas. „Didžiausia tikimybė, kad esant aukštiems CRB rodikliams (30–50 mg/L), gydytojas paskirs antibiotiką. Jeigu jūsų CRB daugiau kaip 100 mg/L, būsite stebimas ypač atidžiai, tyrimai bus kartojami po kelių dienų. Sunkesniu atveju galite net atsidurti ligoninėje, bet tai nėra blogiausia, ypač jeigu šiame pasaulyje turite planų daugiau negu 2 savaitėms į priekį“, – teigia V. Kasiulevičius.

Skiepytis nuo gripo – jau vėlu

V. Kasiulevičius atkreipė dėmesį, kad skiepytis nuo gripo dabar jau vėlu. Geriausiai padaryti tai iki kiekvienų metų lapkričio 1 dienos. Taip pat jis sakė, kad Europoje ir JAV dabar vyrauja A gripas (beveik per pusę H1N1 ar N3N2). Vadinasi, visos gripo vakcinos, kuriomis pasiskiepijote, yra veiksmingos. B gripo visoje Europoje kol kas labai mažai.

V. Kasiulevičiaus teigimu, nepaisant augančių „Sodros“ išmokų ar viršininkų pykčio, sergant gripu ar kitomis infekcijomis geriau nedirbti. „Nes „Sodros“ ir jūsų darbdavių sunkumai amžini kaip ir pasaulis, o jūs neamžinas“, – pabrėžė jis.

Paskutinis gydytojo patarimas – plauti rankas. „Tai vienintelis patikimas būdas neskaitant skiepų sumažinantis gripo plitimą. Ir neduokite rankos sveikinantis, ... jeigu įmanoma, bet kartais viršininkai negailestingi“, – feisbuke rašo V. Kasiulevičius.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika