Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ro­kas Šer­py­tis: „Svei­ka­ta vie­nu ypu ne­su­griū­na“ 

Dvi kardiologų kartos - Pranas ir Rokas Šerpyčiai.
Dvi kardiologų kartos - Pranas ir Rokas Šerpyčiai.
Asmeninio albumo nuotraukos

„Šian­dien žmo­nės per daug su­si­kon­cen­tra­vę vien į dar­bą, pi­ni­gus, pra­ban­gios ma­ši­nos ir būs­to tu­rė­ji­mą, ta­čiau pa­mirš­ta, kad di­džiau­sios gy­ve­ni­mo ver­ty­bės yra šei­ma, vai­kai, svei­ka­ta“, – įsi­ti­ki­nęs tė­vo, gar­saus kar­dio­lo­go Pra­no Šer­py­čio, pė­do­mis pa­se­kęs ir San­ta­ros klin­ko­se gy­dy­to­ju kar­dio­lo­gu dir­ban­tis Ro­kas (33 m.).

– In­fark­tas vos su­lau­kus tris­de­šim­ties – to­kia diag­no­zė šian­dien kar­dio­lo­gų ne­be­ste­bi­na. De­ja, dau­ge­lis jau­nų žmo­nių vis dar gal­vo­ja, kad krau­jo­ta­kos li­gos jų ne­lie­čia...

Rokas Šerpytis
Rokas Šerpytis

– Nors mir­tin­gu­mas nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pa­sau­ly­je stip­riai su­ma­žė­jo, ser­ga­mu­mas vis dar iš­lie­ka ga­na di­de­lis. Be abe­jo, sun­kiau ser­ga vy­res­ni žmo­nės. Ta­čiau iš­ties liū­di­na ten­den­ci­ja, kad šio­mis li­go­mis su­ser­ga­ma vis jau­nes­nio am­žiaus.

Aiš­ku, ver­ti­nant ben­drą pa­cien­tų am­žiaus vi­dur­kį mū­sų sky­riu­je – sep­ty­nias­de­šimt, o kar­tais ir aš­tuo­nias­de­šimt me­tų, jau ir 65-erių pa­cien­tas mums yra jau­nas.

Di­džiau­sia pro­ble­ma, kad daž­niau­siai ser­ga dar jau­ni – 40–50-ies me­tų am­žiaus vy­rai. Jie ne­si­tik­ri­na svei­ka­tos, nes nie­kuo ne­si­skun­džia. O ne­re­tai pir­ma­sis simp­to­mas, ku­riuo pa­si­reiš­kia šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­ga – stai­gi mir­tis. Ir pu­sės to­kių pa­cien­tų net ne­spė­ja­ma nu­vež­ti į li­go­ni­nę. Vis daž­niau ir mo­te­rys pa­sau­ly­je ser­ga šir­dies krau­ja­gys­lių li­go­mis. Tie­sa, jos pra­de­da sirg­ti ko­kiu de­šimt­me­čiu vė­liau už vy­rus, bet sun­kiau.

– Toks sce­na­ri­jus iš­ties skam­ba bau­gi­na­mai. Į ko­kius simp­to­mus siū­ly­tu­mė­te lai­ku at­kreip­ti dė­me­sį?

– Svei­ka­ta vi­sa­da duo­da apie sa­ve ži­no­ti. Ji tik­rai vie­nu ypu ne­su­griū­na kaip kor­tų na­me­lis, vis­kas pra­si­de­da nuo ma­žų da­ly­kų.

Pa­vyz­džiui, jau ver­tė­tų su­si­rū­pin­ti, jei anks­čiau leng­vai už­lip­da­vo­te į penk­tą­jį, o da­bar pa­sie­kia­te jau tik ket­vir­tą ar tre­čią aukš­tus. Kai pra­de­da kaž­kas stip­riau „kli­bė­ti“ – su­trin­ka rit­mas, at­si­ran­da skaus­mas krū­ti­nė­je ar šir­dies per­mu­ši­mas, ta­da pra­de­da­ma ieš­ko­ti rim­tes­nės pro­ble­mos.

GOOGLE rekomenduojaStraipsnio tęsinys – žemiau

Skaus­mas kai­rė­je krū­ti­nės pu­sė­je, plin­tan­tis į ran­ką, žan­dą, du­su­lys – tai jau sku­bio­sios pa­gal­bos rei­ka­lau­jan­tys nu­si­skun­di­mai.

– Koks bū­tų tiks­liau­sias di­džiau­sią ri­zi­ką su­sirg­ti krau­jo­ta­kos li­ga tu­rin­čio jau­no žmo­gaus por­tre­tas?

– Ma­žai ju­dan­tis, pras­tai be­si­mai­ti­nan­tis, rū­kan­tis, ne­sai­kin­gai var­to­jan­tis al­ko­ho­lį. Pa­grin­di­niai krau­jo­ta­kos li­gų kal­ti­nin­kai – ne­tin­ka­mas gy­ve­ni­mo bū­das ir ža­lin­gi įpro­čiai. Da­lis žmo­nių tu­ri pa­vel­di­mą ri­zi­ką, jei ma­ma ar tė­tis sir­go in­fark­tu. Jie daž­nai tu­ri aukš­tą cho­les­te­ro­lį, tai il­gai­niui ve­da prie ate­ro­sklerozės ir ki­tų bė­dų.

Stre­sui, ne­už­tik­rin­tu­mui dėl gy­ve­ni­mo ir­gi ten­ka sa­vo vie­ta. Tai­gi šių veiks­nių ven­gi­mas, t.y. pir­mi­nė pro­fi­lak­ti­ka, pri­klau­so tik nuo pa­ties žmo­gaus įpro­čių, po­žiū­rio.

To­liau yra pui­kiai vei­kian­ti ant­ri­nės pro­fi­lak­ti­kos gran­dis. Ta­čiau tam, kad li­gą bū­tų nu­sta­ty­ta ir pra­dė­ta gy­dy­ti kuo įma­no­ma anks­čiau, žmo­nės tu­ri pa­tys kreip­tis. Kiek­vie­nam rei­kia ži­no­ti pa­grin­di­nius ro­dik­lius – gliu­ko­zės, cho­les­te­ro­lio kon­cen­tra­ci­ją, krau­jo­spūdį, KMI, svo­rį. Tre­ti­nė pre­ven­ci­ja – tai jau li­gos gy­dy­mas. Didžiausia pro­ble­ma yra ta, kad dau­ge­lis su­si­rū­pi­na svei­ka­ta tik kai jos ne­ten­ka.

O juk tai – bran­giau­sias tur­tas. Lė­ti­nės li­gos ne­at­si­ran­da per vie­ną die­ną, bet for­muo­ja­si pen­kio­li­ka dvi­de­šimt me­tų. To­dėl svar­bu jau­nus žmo­nes mo­ky­ti, kad jie kuo anks­čiau su­si­rū­pin­tų sa­vo svei­ka­ta.

– Ta­čiau lyg vo­ve­rei ra­te į dar­bus įsi­su­ku­siam žmo­gui pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­rū­pin­ti krau­jo­ta­kos sis­te­ma, at­ro­do, pa­pras­čiau­siai ne­lie­ka lai­ko...

Lė­ti­nės li­gos ne­at­si­ran­da per vie­ną die­ną, bet for­muo­ja­si pen­kio­li­ka dvi­de­šimt me­tų. To­dėl svar­bu jau­nus žmo­nes mo­ky­ti, kad jie kuo anks­čiau su­si­rū­pin­tų sa­vo svei­ka­ta.

– Man at­ro­do, kad šian­dien žmo­nės per daug su­si­kon­cen­tra­vę vien į dar­bą, pi­ni­gus, ge­ros ma­ši­nos, pra­ban­gaus būs­to tu­rė­ji­mą, ta­čiau pa­mirš­ta, kad di­džiau­sios gy­ve­ni­mo ver­ty­bės yra šei­ma, vai­kai, ge­ra svei­ka­ta. Jei esi ne­lai­min­gas ir blo­gos nuo­tai­kos, di­džiau­si pi­ni­gai ne­su­teiks pil­nat­vės jaus­mo.

Pa­vyz­džiui, ko­dėl Ja­po­ni­jo­je žmo­nės gy­ve­na la­bai ge­rai, il­gai ir tur­tin­gai? Dar di­des­nis pa­ra­dok­sas – ne­tur­tin­giau­sio­je ša­lies Oki­na­vos sa­lo­je gy­ve­nan­tys žmo­nės yra il­ga­am­žiš­kiau­si – vy­rai vi­du­ti­niš­kai su­lau­kia 84-erių, o mo­te­rys – 90-ies me­tų am­žiaus.

Lie­tu­vo­je pen­si­nio am­žiaus žmo­nės skun­džia­si, kad ne­pa­kan­ka pi­ni­gų, dau­gu­mą jų tu­ri iš­leis­ti mais­tui ir vais­tams. O šio­je sa­lo­je pa­vyks­ta iš­sau­go­ti ge­rą svei­ka­tą iki pat gar­baus am­žiaus, vyks­ta ak­ty­vūs už­si­ė­mi­mai, dis­ko­te­kos 70, 80, 90 me­tų am­žiaus su­lau­ku­siems žmo­nėms.

Ko­dėl taip yra? Jie tu­ri ma­žai ri­zi­kos veiks­nių ir pro­pa­guo­ja ge­rą die­tą. Ją su­da­ro ma­žiau ka­lo­rin­gas ir nau­din­ges­nis mais­tas. Jų val­gia­raš­ty­je – daug ne­skal­dy­tų grū­dų, dar­žo­vių, ome­ga-3 rūgš­čių tur­tin­gos žu­vys, so­jų pro­duk­tai, dum­bliai. Mes gi su­var­to­ja­me per daug ir daž­niau­siai ne­ver­tin­go, ka­lo­rin­go, daug cuk­raus ir drus­kos pri­so­tin­to mais­to. Mi­ty­ba yra tai, ką iš­ties ga­li­me kiek­vie­nas kon­tro­liuo­ti ir taip su­ma­žin­ti krau­jo­ta­kos li­gų ri­zi­ką ir pa­ge­rin­ti ben­drą or­ga­niz­mo būk­lę.

Moks­li­niais ty­ri­mais pa­grįs­ta, kad prak­tiš­kai kas­dien ja­po­nų var­to­ja­ma­me nat­to mais­te gau­su fer­men­to na­to­ki­na­zės. Jis iš­si­ski­ria la­bai pla­čiu ir sau­giu po­vei­kiu krau­jo­ta­kai: ap­sau­go nuo trom­bų su­si­da­ry­mo ir juos ar­do, ma­ži­na krau­jo spau­di­mą, krau­jo ląs­te­lių su­ki­bi­mą ar­te­ri­jo­se. Ne vel­tui na­to­ki­na­zė iš­gry­nin­ta į kap­su­les pla­čiai var­to­ja­ma Azi­jo­je, Ame­ri­ko­je, spar­čiai po­pu­lia­rė­ja ir Eu­ro­po­je.

– Po se­ki­nan­čių nak­ti­nių bu­dė­ji­mų ne­pri­stin­ga­te en­tu­ziaz­mo šok­ti į bė­gi­mo ba­te­lius. Ko­kiu spor­tu re­ko­men­duo­ja­te už­si­im­ti sa­vo pa­cien­tams?

Bė­gi­mas – ne pa­ti svei­kiau­sia spor­to ša­ka, nes ža­lo­ja­mi są­na­riai, čiur­nos, klu­bai, nu­ga­ra. To­dėl ska­ti­nu ne­pa­mirš­ti plau­ki­mo, va­žia­vi­mo dvi­ra­čiu, rie­du­čiais.

– Šiais lai­kais daug kas pa­mė­go bė­gio­ti. Tai – pui­ki ma­da, ta­čiau bė­gi­mas – ne pa­ti svei­kiau­sia spor­to ša­ka, nes ža­lo­ja­mi są­na­riai, čiur­nos, klu­bai, nu­ga­ra. To­dėl ska­ti­nu ne­pa­mirš­ti plau­ki­mo, va­žia­vi­mo dvi­ra­čiu, rie­du­čiais. Skai­čiuo­ti žings­nius, pul­są šian­dien pa­de­da iš­ma­nio­sios tech­no­lo­gi­jos.

Pats ne tik bė­gio­ju, bet taip pat daž­nai plau­kio­ju, lei­džia­mės su žmo­na sli­di­nė­ti, kar­tais te­ni­są pa­žai­džiam. Žie­mos me­tu lan­kau­si spor­to klu­be. Tai – ne­at­sie­ja­ma gy­ve­ni­mo da­lis. Blo­giau­sia, kad daž­nai žmo­nės bū­na fi­ziš­kai ak­ty­vūs jau­ni, o vė­liau su­sto­ja. Ir to pa­sek­mes po ku­rio lai­ko jau ma­tau dar­be.

– Kas pa­tį la­biau­siai mo­ty­vuo­ja svei­kai gy­ven­ti?

– La­biau­siai įkve­pia ke­lio­nės. Daug ke­liau­ju, ma­tau vy­res­nius žmo­nes, ku­rie ne eg­zis­tuo­ja, bet džiau­gia­si gy­ve­ni­mu. Ža­viuo­si jų ele­gan­ci­ja. Jie yra pa­kan­ka­mai svei­ki (ne­reiš­kia, kad jie ne­ser­ga, bet tie­siog at­ei­na lai­ku pa­si­tik­rin­ti). Ne­ke­liau­jan­tys per­skai­to tik ti­tu­li­nį kny­gos pus­la­pį, o jų yra ge­ro­kai daug. Ne­bū­ti­nai rei­kia vyk­ti į už­sie­nį. Kiek po mū­sų kai­me­lius pa­ke­lia­vus su­tin­ki nuo­sta­bių, iš­min­tin­gų pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių. Prieš jų iš­min­tį, švie­su­mą ir gi­lu­mą nu­blanks­ta šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio tuš­čias bliz­ge­sys, dė­me­sys vien iš­ori­niams da­ly­kams.

Ke­liau­jant ne tik ple­čia­si aki­ra­tis, iš­moks­ti ki­taip ver­tin­ti gal­būt ne to­kius reikš­min­gus da­ly­kus, ties ku­riais dau­ge­lis už­si­cik­li­na. Rei­kia ras­ti lai­ko su­sto­ti, bū­dą, kaip at­si­pa­lai­duo­ti. Ir tą da­ry­ti ne pa­sken­dus ta­ba­ko dū­muo­se ar ke­liant stik­liu­ką, o ei­ti į spor­to var­žy­bas, te­at­rą, ke­liau­ti. Fi­zi­nė ir emo­ci­nė svei­ka­ta yra ne­at­sie­ja­ma. Jei at­si­ran­da ko­kių ne­su­ta­pi­mų, pra­si­de­da li­gos. Dar vie­na ap­lin­ky­bė, ska­ti­nan­ti svei­kiau gy­ven­ti – gy­ve­ni­mas šei­mo­je. Tai yra ver­ty­bė, ku­ri, ma­no ma­ny­mu, tu­rė­tų bū­ti kiek­vie­no jau­no žmo­gaus sie­kia­my­bė.

Dviejų garsių medikų - Antakalnio poliklinikos vadovo Evaldo Navicko ir Santaros klinikų profesoriaus Prano Šerpyčio – atžalos Rokas ir Emilija praėjusias metais sujungė savo likimus
Dviejų garsių medikų - Antakalnio poliklinikos vadovo Evaldo Navicko ir Santaros klinikų profesoriaus Prano Šerpyčio – atžalos Rokas ir Emilija praėjusias metais sujungė savo likimus

Verta žinoti:

Japonai, už lietuvius vidutiniškai gyvenantys 10–15 metų ilgiau, o sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra labai mažas. Mokslininkai tyrinėdami šį fenomeną atkreipė dėmesį į japonų praktiškai kasdien vartojamą specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių patiekalą natto. Atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad natto turi natokinazės – vertingo fermento kraujotakai, kuris ardo kraujo krešulius (trombus), neleidžia jiems susidaryti, gerina kraujo cirkuliaciją visoje kraujagyslių sistemoje. Natokinazės fermento atitikmens lietuvių maiste nėra, tačiau galima įsigyti kapsulėse.

Įdomu:

Įvertinus visus rizikos veiksnius, daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų virš 40 m. turi padidintą trombų susidarymo riziką. Trombozė yra vienas dažniausių kraujotakos sutrikimų. Trombai gali užkimšti kraujagysles ir kelti grėsmę sveikatai. Dėl sutrikusios kraujotakos pablogėja kraujo, maistinių medžiagų bei deguonies pernešimas į organus.

Tarp kitko:

Kardiologai vartoja dvi sąvokas – žmogaus biologinis amžius ir jo kraujagyslių amžius. Tai reiškia, kad 40-mečio kraujagyslės, jeigu jo cholesterolio kiekis, arterinis kraujospūdis yra padidėję, jis rūko arturi antsvorio, gali būti kaip 60-ies metų paciento.

DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"