Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Prasta mityba kas penktam sutrumpina gyvenimą 

2019 balandžio 13 d. 06:00
Mityba yra viena svarbiausių sveikatos varomųjų jėgų.
Mityba yra viena svarbiausių sveikatos varomųjų jėgų.
uknewsdesk.com nuotrauka

Maistas, kurį valgome, anksčiau laiko nuvaro į kapus 11 mln. žmonių kasmet. Kaip parodė reikšmingas tyrimas, paskelbtas žurnale „Lancet“, mūsų kasdienė mityba yra didesnis žudikas nei rūkymas ir dabar lemia kas penktą mirtį visame pasaulyje.

Mokslininkų teigimu, šis tyrimas nėra susijęs su nutukimu. Jis skirtas prastai mitybai, kuri kenkia širdžiai ir sukelia vėžį. Druska – duonoje, sojos – padaže ar perdirbtame maiste dažniausiai sutrumpina gyvenimą.

„BBC News“ rašo, kad Pasaulinė ligų naštos studija yra autoritetingiausias vertinimas, nuo ko žmonės miršta kiekvienoje pasaulio šalyje. Atliekant naujausią analizę buvo tiriami šalių mitybos įpročiai ir siekiama nustatyti, kaip dažnai mityba sutrumpino žmonių gyvenimą.

Tyrimo duomenimis, per daug druskos lėmė 3 mln. mirčių, per mažai grūdų – taip pat 3 mln., o per mažai vaisių – 2 mln. mirčių. Riešutų, sėklų, daržovių, omegos-3 iš jūros gėrybių bei skaidulų trūkumas buvo tarp kitų didžiausių žudikų.

„Pastebime, kad mityba yra viena svarbiausių sveikatos varomųjų jėgų visame pasaulyje“, – sakė Vašingtono universiteto Sveikatos vertinimo instituto direktorius prof. Christopheris Murray.

Kaip tai žudo žmones

Apie 10 mln. iš 11 mln. prastos mitybos sukeltų mirčių buvo dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ir tai paaiškina, kodėl druska yra tokia didelė problema. Per daug druskos didina kraujospūdį ir kartu – širdies priepuolių bei insulto riziką. Druska taip pat gali turėti tiesioginį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms, iškyla širdies nepakankamumo grėsmė.

Apie 10 mln. iš 11 mln. prastos mitybos sukeltų mirčių buvo dėl širdies ir kraujagyslių ligų, ir tai paaiškina, kodėl druska yra tokia didelė problema.

Sveiki grūdai, vaisiai ir daržovės turi priešingą poveikį – jie apsaugo širdį ir mažina širdies problemų riziką. Kitos su prasta mityba susijusios mirtys buvo nuo vėžio ir 2-ojo tipo diabeto.

Ar toli pasaulis iki idealios mitybos

Nė viena šalis nėra tobula šiuo požiūriu. Tyrimo duomenimis, sveikai mitybai visame pasaulyje trūksta riešutų ir sėklų.

Prof. Nita Forouhi iš Kembridžo universiteto sakė: „Manoma, kad jie yra tikras energijos užtaisas, skatinantis nutukimą, tačiau iš tikrųjų jie turtingi gerųjų riebalų. Be to, dauguma žmonių nelaiko jų pagrindiniu maistu. Kitas klausimas yra kaina.“

Pastaraisiais metais vyksta didžiuliai debetai dėl riebalų ir cukraus, taip pat dėl raudonos ir perdirbtos mėsos sąsajų su vėžiu. Pasak prof. Ch. Murray“ jie gali būti kenksmingi, bet kur kas mažesnė problema nei grūdų, vaisių, riešutų, sėklų ir daržovių trūkumas.

Tyrimas taip pat parodė, kad visame pasaulyje geriama per daug gazuotų gėrimų. Mokslininkų teigimu, atėjo laikas sveikatos kampanijoms, užuot kalbėjus apie tokias maisto medžiagas kaip riebalai ir cukrus, skatinti valgyti sveiką maistą. Dėl blogos mitybos tikėtina gyvenimo trukmė visame pasaulyje sutrumpėja pora metų.

Tačiau prof. Ch. Murray įspėjo, kad tai yra tik vidurkis. Iš tikrųjų turėtume klausti: „Ar noriu mirti nuo širdies smūgio eidamas penktą dešimtį? Ar noriu sirgti prastos mitybos sukeltu vėžiu eidamas ketvirtą dešimtį?“

Būtina daugiau valgyti sveikų grūdų, vaisių, riešutų, sėklų ir daržovių. / craigdailypress.com nuotrauka
Būtina daugiau valgyti sveikų grūdų, vaisių, riešutų, sėklų ir daržovių. / craigdailypress.com nuotrauka

Platus spektras, šalių kontrastai

Viduržemio jūros regiono šalyse, ypač Prancūzijoje, Ispanijoje ir Izraelyje, yra mažiausiai su mityba susijusių mirčių pasaulyje. Pietryčių, Pietų ir Centrinės Azijos šalys – priešingame šio spektro gale. Pavyzdžiui, Izraelyje 100 tūkst. žmonių tenka 89, o Uzbekistane atitinkamai – 892 su mityba susijusios mirtys per metus.

Įdomus Japonijos ir Kinijos kontrastas rodo kintantį požiūrį į druską. Kinijoje gausybė druskos suvartojama su sojų ir kitais sūriais padažais, kurie yra šalies virtuvės pagrindas. Didėjantis perdirbtų maisto produktų populiarumas dar labiau padidino druskos vartojimą. Iš visų šalių Kinijoje yra didžiausias mirtingumas dėl druskos.

„Labai įdomus Japonijos atvejis, – sakė prof. Ch. Murray. – Prieš 30–40 metų japonai, panašiai kaip dabar kinai, vartojo itin daug druskos. Ji vis dar yra didžiausia japonų problema, tačiau druskos vartojimas smarkiai sumažėjo. Kita vertus, japonai valgo kur kas daugiau daržovių ir vaisių, kurie, mūsų manymu, apsaugo nuo širdies ligų.“

Sveikos mitybos požiūriu nuo tokių šalių kaip Prancūzija, Danija ir Belgija atsilieka Jungtinė Karalystė. Didžiausia problema – per mažai valgoma sveikų grūdų, vaisių, daržovių ir riešutų bei sėklų. Tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 14 proc. mirčių yra susijusios su mityba, kasmet 100 tūkst. žmonių tenka 127 mirtys.

Kokie būtų patarimai

Prof. Ch. Murray pabrėžė: „Labai svarbu mitybos kokybė, kad ir kokio būtumėte svorio. Būtina daugiau valgyti sveikų grūdų, vaisių, riešutų, sėklų, daržovių ir mažiau vartoti druskos.“

Tačiau problema yra pinigai. Apskaičiuota, kad penkios vaisių ir daržovių porcijos per dieną skurdesnėse šalyse atsieitų 52 proc. namų ūkio pajamų.

Prof. N. Forouhi įspėjo: „Visuomenė gali rinktis sveikesnį maistą, jei yra informuota ir turi išteklių, tačiau jei reikia rinktis iš to, kas guli lentynose su pasiūlymu „vieną perki, antrą gauni dovanų“, visada bus nesveikas pasirinkimas. Labai reikalingi pigesni sveiko maisto variantai.“

Abu mokslininkai sutarė, kad užtenka telkti dėmesį į tokias maisto medžiagas kaip riebalai, cukrus, druska ir akcentuoti tuos maisto produktus, kuriuos žmonės turėtų valgyti.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika