Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Gimtasis kraštasKultūra ir žmonėsŠeima ir sveikataSportasŠvietimasĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Net saikingai geriant didėja insulto rizika 

2019 balandžio 14 d. 09:30
Tyrimas atskleidė, kad ir nedaug vartojant alkoholio didėja tikimybė patirti insultą.
Tyrimas atskleidė, kad ir nedaug vartojant alkoholio didėja tikimybė patirti insultą.
thisisinsider.org nuotrauka

Didelės apimties genetinis tyrimas atskleidė, kad ir nedaug vartojant alkoholio didėja kraujospūdis ir tikimybė patirti insultą. Žurnale „The Lancet“ paskelbti duomenys prieštarauja ankstesniems teiginiams, kad vienas ar du gėrimai per dieną gali padėti apsisaugoti nuo širdies priepuolio ar insulto.

Kaip rašo „BBC News“, Jungtinės Karalystės ir Kinijos tyrėjai 10 metų stebėjo 500 tūkst. kinų. Mokslininkai sakė, kad gauti duomenys svarbūs visų šalių gyventojams ir yra geriausias įrodymas dėl tiesioginio alkoholio poveikio.

Ekspertų teigimu, žmonės turėtų riboti alkoholio vartojimą. Jau žinoma, kad stiprieji gėrimai kenkia sveikatai ir didina insulto riziką. Bet kai kurie tyrimai rodė, kad mažas alkoholio kiekis gali būti naudingas sveikatai, o kiti – kad alkoholio vartojimas apskritai nėra saugus.

Ką atskleidė genetinis tyrimas

Mokslininkai iš Oksfordo ir Pekino universitetų bei Kinijos medicinos mokslų akademijos nustatė, kad vienas ar du alkoholio vienetai kasdien insulto riziką padidina 10–15 proc., o keturi – 35 procentais. Tyrimo tikslais vienas alkoholio vienetas buvo apibrėžiamas kaip nedidelė taurė vyno, butelis alaus ar taurelė stipraus alkoholio.

Jungtinėje Karalystėje maždaug 16 iš 100 vyrų ir 20 iš 100 moterų per savo gyvenimą patiria insultą. Vadinasi, jei 100 negeriančiųjų grupė kasdien pradėtų išgerti po stiklą ar du, prisidėtų du papildomi insultai. Pusė butelio vyno per dieną, pasak prof. Davido Spiegelhalterio iš Kembridžo universiteto, padidina bendrą insulto riziką 38 procentais.

Jis pabrėžė: „Tai beveik priešingas poveikis kaip vartojant statinus.“ Šie vaistai gydytojų skiriami siekiant sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir užkirsti kelią širdies priepuoliui ir insultui.

Per tyrimą taip pat nerasta įrodymų, kad nedidelis ar saikingas alkoholio vartojimas turi apsauginį poveikį, kitaip tariant, mažina insulto riziką. O dėl alkoholio poveikio širdies priepuolių rizikai, mokslininkų teigimu, nebuvo aišku, ir reikėtų surinkti daugiau duomenų per ateinančius kelerius metus.

„Teiginiai, kad vynas ir alus turi stebuklingą apsauginį poveikį, nėra patvirtinti“, – sakė tyrimo vadovas prof. Richardas Peto iš Oksfordo universiteto.

Kodėl Kinija

Rytų Azijos šalys yra naudingos alkoholio poveikiui tirti. Daugelis kinų kilmės žmonių turi genų derinį, atgrasantį nuo alkoholio vartojimo. Sukelia nemalonią reakciją ir blogą savijautą. Todėl Kinijoje alkoholio vartojimas labai skiriasi – kas trečias vyras negeria ir labai mažai moterų vartoja alkoholį.

Yra akivaizdžių įrodymų, jog saikingas alkoholio vartojimas neapsaugo nuo insulto. Tai reiškia, kad kasdien geriant net ir nedaug alkoholio gali padidėti insulto rizika.

Tačiau, palyginę išgeriančiųjų ir negeriančiųjų sveikatos rezultatus pagal jų genetinį profilį, mokslininkai teigia, kad galėjo kur kas didesniu tikrumu nei anksčiau įvertinti tiesioginį alkoholio poveikį insulto rizikai atskirai nuo kitų veiksnių.

Vakarų šalių gyventojai šių genų neturi, todėl čia neįmanoma atlikti panašaus tyrimo. Dauguma tyrimų yra stebimieji, todėl sunku spręsti, kuris veiksnys kokį poveikį sukelia.

Tyrimo bendraautorė dr. Iona Millwood iš Oksfordo universiteto sakė: „Atlikta genetinė analizė padėjo mums suprasti priežasties ir pasekmės sąsajas.“

Ką tai reiškia mums

Mokslininkų teigimu, pagrindinė žinia yra ta, kad dabar jau turima aiškių įrodymų, jog saikingas alkoholio vartojimas neapsaugo nuo insulto. Tai reiškia, kad kasdien geriant net ir nedaug alkoholio gali padidėti insulto rizika.

Šios išvados atsispindi dabartinėse Jungtinės Karalystės rekomendacijose. Patariama per savaitę apsiriboti 14 alkoholio vienetų, o kelias dienas išvis nevartoti alkoholio, kad rizika sveikatai būtų mažesnė.

Ką sako kiti ekspertai

Dr. Stephenas Burgessas iš Kembridžo universiteto teigė, kad tyrimas turėjo tam tikrų apribojimų. Buvo tirti tik Kinijos gyventojai ir daugiausia dėmesio skirta stipriųjų gėrimų ir alaus, o ne vyno vartojimui.

Tačiau jis pridūrė, kad šis tyrimas yra daugelio metų vykdytų alkoholio vartojimo poveikio tyrimų kulminacija. Tvirtai parodoma, kad nėra jokios alkoholio vartojimo naudos širdies ir kraujagyslių sistemai ir kad insulto rizika padidėja net ir saikingai geriant.

„Insulto rizika didėja proporcingai suvartojamo alkoholio kiekiui, todėl jei žmonės nusprendžia gerti, jie turėtų riboti suvartojamo alkoholio kiekį“, – pabrėžė dr. S. Burgessas.

Profesoriaus emerito Kevino McConway iš Atvirojo universiteto manymu, tyrimas neatsakė į visus klausimus. Nors tikrai pažengta į priekį dėl alkoholio vaidmens kai kurioms ligoms, tai negali būti paskutinis žodis. Naujasis tyrimas nesusieja, kaip tiksliai alkoholis didina insulto riziką, bet neatrodo, kad padidintų širdies priepuolio riziką.

Prof. Davidas Spiegelhalteris iš Kembridžo universiteto sakė, kad šis tyrimas privertė jį sudvejoti: „Visada buvau įsitikinęs, kad saikingai vartojamas alkoholis apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet dabar abejoju.“

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGimtasis kraštasGynybaĮdomybėsKontaktai
IstorijaKomentaraiKonkursaiKultūra ir žmonėsReklama
LietuvaPasaulisRinkimų maratonasSportas
Šeima ir sveikataŠvietimas
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika