Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Kultūra ir žmonėsGamta ir augintiniaiŠeima ir sveikataMokslas ir ITSportasŠvietimasTrasaĮdomybėsRinkimų maratonas
ŠEIMA IR SVEIKATA

Mitas, kad užplūs pigiausi vaistai iš Indijos ar Kinijos 

DEIMANTĖ GRUODĖ, lsveikata.lt
2019 kovo 21 d. 15:12
Pasak pacientų organizacijų atstovų, labiausiai naujieji kompensuojamųjų vaistų skyrimo pakeitimai liūdina pacientus, kurie serga lėtinėmis ligomis ir šalia pagrindinės turi daug gretutinių ligų. Paprastai tokie žmonės vartoja ne vieną vaistą.
Pasak pacientų organizacijų atstovų, labiausiai naujieji kompensuojamųjų vaistų skyrimo pakeitimai liūdina pacientus, kurie serga lėtinėmis ligomis ir šalia pagrindinės turi daug gretutinių ligų. Paprastai tokie žmonės vartoja ne vieną vaistą.
lsveikata.lt nuotr.

„Tegul ministras pats ir „valgo“ tuos pigiausius vaistus“, – piktinasi pacientų atstovai, nepatenkinti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos šviežut šviežutėle vaistų kompensavimo tvarka. Nors ministras ją žada keisti, šeimos gydytojai irgi reiškia nepasitenkinimą: jiems darbo krūvis esą išaugs keliskart, o prie kabineto durų drieksis eilės.

Faktai

Pernai kompensuojamuosius vaistus vartojo 1,2 mln. gyventojų, buvo išrašyta 10,3 mln. receptų.

VVKT duomenys rodo, jog vaistų sukeltų nepageidaujamų reakcijų kasmet registruojama nedaug. Pavyzdžiui, 2017 metais patys pacientai informavo apie 224 tokius atvejus, o 2018 metais registruota apie 180 atvejų, t. y. 20 proc. mažiau.

Gydytojai kasmet pateikia apie 250 pranešimų apie nepageidaujamą vaistų poveikį.

Stoja piestu

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada naują įsakymą, kuriuo bus koreguojama kovo 1 dieną įsigaliojusi nauja kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarka. Ja pacientui pasiūlomas pigiausias kompensuojamas vaistas. Ministro teigimu, pigiausias medikamentas galės būti pakeistas kitu gydytojui užfiksavus ir pranešus apie pacientui keliamas šalutines reakcijas.

„Tegul ministras pats ir „valgo“ tuos pigiausius vaistus“, – piktinosi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, sakydama, kad jie yra prieš tokią tvarką.

Anot jos, kompensuojamų vaistų kainyne turi rastis įvairių vaistų.

„Ir gydytojas, ir pacientas turi teisę rinktis, o ne ministras nustatinėti, kad gali gydytis tik pigiausiu vaistu. Esame už tai, kad nebūtų ribojama žmogaus teisė gauti geriausiai tinkamą, efektyvų gydymą. Dabar tie kosmetiniai ministro siūlymai pakoreguoti tvarką... Jei žmogui netinka vaistas, tada jis turės kreiptis į gydytoją. Pastarasis užpildys popierius, kad pacientas tikrai jaučia šalutinius poveikius. Ir tik įrodžius, kad šie tikrai pasireiškė, gydytojas galės skirti kitą kompensuojamą vaistą, bet antrą po pigiausio. Jei vienas kainuoja eurą, kitas bus euras ir du centai“, – pridūrė V.Augustienė.

Jos teigimu, pasekmės jau dabar yra jaučiamos. Nusiminę pacientai skambina kiekvieną dieną, o labiausiai nuskriausti esą tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ir šalia pagrindinės turi daug gretutinių ligų. Paprastai tokie žmonės vartoja ne vieną vaistą, šie parenkami pagal atitinkamą laiko tarpą.

„Prieš porą dienų skambino moteris iš Marijampolės rajono. Ji serga ir cukriniu diabetu, ir astma, ir kraujo spaudimas aukštas, ir inkstų funkcijos sutrikimai. Jos pagrindinio vaisto nuo diabeto nebeliko kainyne. Kai paskyrė kitokį, ją išvežė į ligoninę. Taip negalima žaisti žmonių likimais. Dabar ministro pozicija yra orientuota tik į pigumą, bet visiškai pamirštama žmogaus sveikata.

Gydytojai sako, jei Parkinsono liga sergantys žmonės, vartojantys normalesnius vaistus, apsitarnaudavo patys, su tais pigiais esą labai gerais generikais sugulė į lovas. Sergantys epilepsija irgi kenčia. Nors skiriasi viena vaisto sudedamoji dalelytė, ji gali sugriauti visą gydymą“, – aiškina V.Augustinienė.

Didelės laiko sąnaudos

Savo ruožtu gydytojai imasi už galvų: pakeitus tvarką, darbų jiems tik daugės, vadinasi, eilės ilgės.

Kaip tik šią savaitę šeimos gydytojų ir Lietuvos medikų sąjūdžio atstovų grupė buvo susitikusi su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene ir jos komanda aptarti šiuos pakeitimus, kuriuos įdieginėja Sveikatos apsaugos ministerija.

„Mūsų pozicija vienareikšmiška: minėti pakeitimai neturi būti susieti su gydytojo papildomu darbu. Pacientai, kurie nusprendžia, kad jiems netinka paskirtas pigiausias arba mažiausios kainos medikamentas, kreipiasi į šeimos gydytoją ir šis pildo specialią formą Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Tokiu būdu suteikiama teisė pakeisti jį į kitą kompensuojamą vaistą. Argumentavome, kad pacientai tiesiog sugaišta papildomą laiką, turi vėl registruotis pas šeimos gydytoją ir laukti eilėje“, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius.

Anot jo, geriausia, jei gydytojai į šį procesą nebūtų įtraukti. Ne tik dėlto, kad šalutinių poveikių formos pildymas, remiantis paciento skundais, atims labai daug laiko.

Anot jo, geriausia, jei gydytojai į šį procesą nebūtų įtraukti. Ne tik dėlto, kad šalutinių poveikių formos pildymas, remiantis paciento skundais, atims labai daug laiko.

„Jei medžiaga sukelia šalutinius poveikius, gydytojas turėtų pildyti formą į VVKT ir jau tada keisti veikliąją medžiagą, nes tikimybė, kad generinė substitucija sukeltų šalutinius poveikius – labai maža. Praktiškai niekinė, nes iš esmės didžiausią dalį šalutinių poveikių sukelia būtent veiklioji medžiaga. Todėl padaryti procesą, priklausomą tik nuo gydytojų sprendimo, labai neišmintinga“, – sakė V.Kasiulevičius.

Profesorius neabejoja, kad generiniai vaistai yra geri. Anot jo, tik tokiuose jautriose srityse kaip psichiatrija, neurologija, ypač gydant epilepsiją, galbūt nereikia tokių kategoriškų sprendimų.

„Laikausi pozicijos, kad daugumoj sveikatos priežiūros sričių generiniai vaistai visiškai ekvivalentiški originaliems vaistams ir nematau didelės problemos jų keitimui.

Dėl pigiausio vaisto politikos... Sunku pasakyti, kiek tai sutaupys. Mano nuomone, galbūt būtų galima rinktis iš trijų pigiausią kainą pasiūliusių gamintojų. Taip pacientui sudarant sąlygas bent iš dalies pasirinkti ir nekeliant įtampos. Bet ministerijos kontrargumentas – kad kai kuriose srityse yra tik po du gamintojus iš viso. Vienas gamintojas esą stipriai padidina kainą. Tada viskas iš esmės lieka be pokyčių. Ar tai tiesa, negaliu pasakyti. Reikia specialistų, kurie suskaičiuotų, įvertintų tas sritis ir priimtų sprendimus“, – sakė V.Kasiulevičius.

Paulius Gradeckas: „Aš jus galiu užtikrinti, kad nė vienas Indijos ar Kinijos gamintojo vaistas nėra kompensuojamas.“

Komentaras

Premjero patarėjas sveikatos klausimams Paulius Gradeckas:

– Noriu pabrėžti, kad pirmas paskyrimas buvo planuotas tik naujiems pacientams, kuriems yra pirmą kartą skiriamas vaistas, ir jis turi būti skiriamas pats pigiausias. Vienas didžiausių mitų, kad po tokių pakeitimų kompensuojamų vaistų kainyne atsiras pigūs indiški arba kiniški vaistai. Aš jus galiu užtikrinti, kad nė vienas Indijos ar Kinijos gamintojo vaistas nėra kompensuojamas.

Ką gydytojams reikia padaryti – jie, kaip ir anksčiau, skiria veikliąją medžiagą. Niekas nesikeičia. Jiems tiesiog reikės elektroninėje sistemoje pažymėti, kad tai yra pirmas paskyrimas. Tada vaistininkas, matydamas monitoriuje, kuris vaistas pigiausias, pacientui pasakys: „Šitas vaistas yra pigiausias. Ir štai, kadangi jūs pirmą kartą jį gaunate, prašome vartoti“.

Tuo metu mums atrodė logiška, kaip pasiekti tą septyniasdešimt kelių procentų generinių vaistų įsiskverbimą į rinką. Kadangi pasipriešino ir pacientai, ir gydytojai, jų susirūpinimą suprantu. Kai kurie gydytojai gydo ypač sunkios būklės ligonius, kurie priversti vartoti kelis vaistus arba tie vaistai skirti konkrečioms ligoms gydyti. Štai kodėl pripažinome, kad buvo padaryta klaida dėl epilepsijos gydymui skirtų vaistų. Šiuo metu palikta galimybė gydytojui, gydantį epilepsija sergantį asmenį, paskirti vaistą savo nuožiūra. Bet tokių atvejų yra išimtys, kada vienas ar kitas vaistas neveikia.

Tie pacientai, kuriems pirmo paskyrimo vaistas neveiks arba sukels šalutinius poveikius, turės teisę grįžti pas gydytoją. Šis pagal siūlomą tvarką tiesiog užpildys VVKT puslapyje pranešimą, kad tokiam ir tokiam pacientui vaistas neveikia, todėl noriu savo nuožiūra skirti kitą vaistą, esantį kompensuojamų vaistų kainyne.

Nebūkime tokie kritiški ir konservatyvūs. Leiskime šiai tvarkai įsigalioti ir pažiūrėkime, kaip ji veikia. Jei reikės pataisymų, taisysime. Iš karto galiu kontrargumentą pasakyti, kad ypač pirmas etapas mažinant valstybės išlaidas kompensuojamiems vaistams leido mums kompensuoti papildomai penkiasdešimt tris naujus inovatyvius vaistus. Vadinasi, yra šimtai, galbūt net tūkstančiai išgelbėta gyvybių, kurie iki tol neturėjo šansų.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas:

– Apie pastebėtas įvairias reakcijas gaunami pranešimai skaičiuojami šimtais – septyni aštuoni šimtai. Juos gali pateikti tiek pacientai, tiek specialistai. Viskas sukrenta į bendrą duomenų bazę ir paskui visi jie analizuojami. Tai – gan sunku, nes sudėtinga išsiaiškinti, reakcija kilo nuo vieno ar nuo kelių vaistų. Skundai dažniausiai būna tokie: „vartojau kompensuojamą vaistą, dabar jis nebekompensuojamas. Kodėl?“ Netgi informacinė sistema buvo sukurta, kur yra galimybė pranešti supaprastintu būdu – anonimiškai, nebūtinai turi nurodyti, kas esi.

Reklama
DALINTIS
ŽYMĖS
_
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2019 UAB "Lietuvos žinios."
Privatumo politika